Pasaulyje

2020.05.19 12:46

Politologai apie Trumpo ultimatumą PSO: įtaką daro JAV rinkimai, bet ES turės pasirinkti pusę

Julija Šakytė, LRT.lt2020.05.19 12:46

Jungtinių Valstijų  prezidentas Donaldas Trumpas antradienį išsiuntė laišką Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovui, grasindamas visam laikui nutraukti JAV finansavimą ir visiškai išstoti iš organizacijos, jei ši nesugebės pasikeisti. Ką reiškia toks D. Trumpo ultimatumas ir koks jo tikslas?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) vadovė doc. Margarita Šešelgytė LRT.lt sako, kad apskritai į visa tai, kas šiuo metu vyksta Amerikoje, reikėtų žiūrėti per rinkiminę prizmę.„Šie metai, ką sako ir analitikai, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir bendrai JAV užsienio politikoje bus rinkimų metai. Rinkimai yra pagrindinis akcentas“, – sako politologė.

D. Trumpo retorika, anot VU TSPMI vadovės, yra skirta vidaus auditorijai: „Kol kas tie reitingai nėra tokie blogi, bet kol kas iki galo nesimato ir ekonominės situacijos. Matyt, artėjant rugsėjui, spaliui, situacija bus sudėtingesnė. Galima sakyti, ką dabar pasidarysi, tą ir turėsi.“

M. Šešelgytė aiškina, kad tokie aspektai, kaip Kinija – JAV priešas, jos esą daroma įtaka PSO, pandemijos pasklidimas iš Uhano, yra karoliukai suverti ant vieno siūlo, kuris veda link rinkimų.

Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala sako, kad galima įžvelgti daug veiksnių. Visų, pirma, anot politologo, D. Trumpui labai svarbu parodyti, kad PSO yra neefektyvi ir galbūt priklausoma nuo Kinijos įtakos, todėl ta kritika kartojasi jau kurį laiką.

„Be to, aišku, tai yra priemonė rinkiniame kontekste pademonstruoti, kad galbūt ne tiek administracija priėmė neteisingus sprendimus arba nereagavo į signalus, kad artėja didelė problema, galbūt tuo metu dar nesuvokiama kaip pandemija, o galbūt kiti padarė klaidų ir turi būti už jas atsakingi“, – teigia politologas.

Apskritai, L. Kojalos teigimu, tai yra bendras D. Trumpo administracijos pastarųjų metų Jungtinių Valstijų politikos bruožas – mažinti savo tiesioginį įsitraukimą į tarptautines organizacijas.

Kokios galimos pasekmės?

Kasmetinis PSO biudžetas yra apie 5,4 mlrd. eurų, o didžiausios donorės – JAV – skiriama dalis sudarė beveik 365 mln. eurų. Kol kas nėra aišku, kaip finansavimo sumažėjimas galėtų paveikti PSO veiklą.

RESC vadovas L. Kojala pabrėžia, kad D. Trumpo nuostatos, kurios yra išreiškiamos PSO atžvilgiu, nebūtinai virs praktine politika, nes jam teks įtikinti ir kitas valdžios institucijas. Vis dėlto, politologas teigia, kad amerikiečių atsitraukimas iš tarptautinių institucijų palieka tam tikrą vakuumą.

„Jeigu, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos nutraukia finansavimą PSO, tikėtina ir ką mes jau matome iš Kinijos politikų pasisakymų, įtakos zoną dar labiau išplės kitos valstybės. Tai ilgalaikėje perspektyvoje, ko gero, patiems amerikiečiams kils klausimų, ar tas atsitraukimas yra naudingas, ar tiesiog sukuria palankesnę terpę nebūtinai draugiškoms valstybėms“, – sako L. Kojala.

M. Šešelgytės teigimu, pasekmes išvysime stiprėjant susipriešinimui tarp dviejų valstybių, – Kinijos ir JAV – kurios kovoja dėl galios pasaulyje.

ES turės apsispręsti

Dar balandžio viduryje Vašingtonas sustabdė įmokas į PSO biudžetą ir apkaltino organizaciją esant pernelyg palankia Kinijai bei nuslepiant informaciją apie koronaviruso protrūkį ir netinkamai jį valdant. PSO buvo kritikuojama ir dėl elgesio su Taivanu. Tąsyk PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas ragino liautis politizuoti koronaviruso pandemiją, o virtinė šalių pasmerkė D. Trumpo sprendimą, tarp jų – ir Europos Sąjunga (ES).

Kinija taip pat nesnaudė ir iškart paskelbė, kad skirs didesnį finansavimą PSO. Pasak L. Kojalo, nors sumos tuo metu buvo įvardytos ne itin didelės, tačiau dabar kalbama, kaip ženkliai didės paramos dydis PSO.

Pirmadienį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė, kad Kinija skirs 1,85 mlrd. eurų PSO, kurie bus išmokėti per dvejus metus ir skirti kovai su COVID-19. Anot politologo, tai rodo, kad Kinija nori tą situaciją išnaudoti sau palankia linkme.

„Be to, puikiai suprasdama (Kinija – LRT), kad JAV vienašališkas sprendimas šiuo atveju nesulauktų didelės paramos ir nesulaukė. (...) Pavyzdžiui, Europos valstybės visuomet yra už daugiašalius formatus, už tarptautines institucijas, netgi jei jas reikia reformuoti“, – teigia L. Kojala.

Visgi VU TSPMI direktorė M. Šešelgytė pažymi valstybių veiksmų svarbos klausimą: „Europos Sąjunga (ES) sakė, kad skirs didesnį finansavimą PSO, kadangi Bendrijai yra svarbios tarptautinės organizacijos. Dienos pabaigoje, matyt, reikės atsistoti į kažkurią pusę. Negali vien tik laviruoti tarp JAV ir Kinijos. (...) Kažkada gali būti taip, kad ES gali tekti pasirinkti su kuo ji.“