Pasaulyje

2020.05.18 17:49

Šešelgytė: pasinaudodamos pandemija, Lenkija ir Vengrija tolsta nuo demokratijos

Draudimai, kurie šiais laikais taip išplito – gundo varžyti laisves ir teises dar labiau. Karantinas vis labiau kelia iššūkių kai kurioms Europos demokratijoms. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė LRT TELEVIZIJAI sako, kad dabartinės Lenkijos valdžios žingsniai „leidžia abejoti, ar tikrai Lenkija po krizės grįš į tą kelią, kuriame buvo“.

Saugumo krizės, tokios, kaip šiandieninė pandemija, turi tendenciją perduoti vykdomajai valdžiai daugiau galių, tvirtina M. Šešelgytė.

„Yra toks socialinis kontraktas tarp gyventojų ir valstybės: gyventojai atiduoda tam tikras laisves, teises, pavyzdžiui, moka mokesčius, bet iš valstybės tikisi, kad ji juos apsaugos nuo išorės priešų arba iškilus pavojui viduje, – sako docentė. – Jeigu kyla labai didelis pavojus, visuomenė atsigręžia į valstybę, nes pati negali užtikrinti savo saugumo.“

Tuomet valstybė, pasak pašnekovės, imasi tam tikrų veiksmų. „(Ji – LRT.lt) gali įvesti ekstremaliąją padėtį. Ir jeigu tai bus labai didelė krizė, tai bus labai normalus veiksmas, nes ekstremalios situacijos reikalauja ekstremalių priemonių, – dėsto M. Šešelgytė. – Visuomenė su tuo sutinka. Tai yra kontrakto dalis. Ji gali riboti žmonių teises ir laisves: žmonės turi sėdėti namie, negali judėti, negali susitikti, nėra jokių koncertų, negali vykti jokie mitingai. Žmonės su tuo sutinka, nes supranta, kad tai yra būtina.“

Tai yra pirmas žingsnis link autokratijos. Tai yra rimtas iššūkis demokratijai.

Anot jos, esminis klausimas šiame kontekste yra apie tai, „kada tai pasibaigs ir ar tai pasibaigs?“ „Ir ką mes galime stebėti? Štai valstybių, kuriose demokratija ir taip turėjo tam tikrų ydų, tarkime Filipinų, Kambodžos, Vengrijos, tam tikra prasme ir Lenkijos valdžios stengiasi išnaudoti tą situaciją, kuri susiklostė šiandien, kuomet jos gali tokiu natūraliu būdu pasiimti daugiau galių. Ir jos stengiasi tą padaryti“, – konstatuoja politologė.

„Štai Vengrijos prezidentas nusprendė, kad šalys gali valdyti dekretais. Jam nesvarbus yra stabdžių ir atsvarų principas, jam nesvarbu tartis su kitomis valdžiomis. Jisai gali tai daryti pats, – dėsto M. Šešelgytė. – Ir jis patvirtina tokį įsakymą. Tai yra pirmas žingsnis link autokratijos. Tai yra rimtas iššūkis demokratijai.“

Lenkijoje yra papildomas trigdis – ateinantys rinkimai, pabrėžia ji ir čia pat kelia klausimą, ar tie rinkimai „įvyks tokiomis sąlygomis, ar neįvyks“. „

Valdančioji dauguma ir prezidentas dabar turi tikrai didelį populiarumą. Jei valstybė pakankamai neblogai tvarkosi su krize, tai populiarumas vadovybės didėja. Tai jisai (Andrzejus Duda – LRT.lt) yra suinteresuotas, kad tie rinkimai vyktų. Tačiau kaip užtikrinti skaidrumą, universalumą, anonimiškumą, kuomet yra karantinas?“, – klausia TSPMI vadovė.

M. Šešelgytė kaimynams lenkams vis tik patartų rinkimus nukelti. „Bet jeigu rinkimus nukelsi, tai tuomet antroje krizės fazėje, kuomet pradės lįsti ekonominės problemos, tas (valdžios – LRT.lt) populiarumas gali imti ir ženkliai kristi“, – sako ji.

Lenkija jau ne kartą susilaukė kritikos iš ES dėl valdžios bandymų reformuoti teismus, kurie buvo ne va tai nedemokratiški. Apskritai ši vyriausybė susilaukė nemažai kritikos dėl to, kaip ji elgiasi su opozicija.

Pasak jos, taip pat reiktų nepamiršti, kad „opozicija su savo rinkėjais pasimatyti galimybių turi žymiai mažiau, nei žmogus, kuris turi nuolatinę tribūną“. „Tokie momentai sukuria nelygybę ir kelia tam tikrų iššūkių. Taip pat yra galvojama apie naujų institucijų įsteigimą, kurios patvirtintų rinkimų rezultatus. Lenkija dėl to jau sulaukė kritikos iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, kad tai nebūtų teisėtas žingsnis, – primena politologė. – Šie žingsniai, iš tiesų, mums leidžia abejoti, ar tikrai Lenkija po krizės grįš į tą kelią, kuriame buvo.“

Docentė taip pat pabrėžia, kad kaimyninė Lenkija problemų su demokratija turi jau ne pirmus metus. „Lenkija jau ne kartą susilaukė kritikos iš ES dėl valdžios bandymų reformuoti teismus, kurie buvo ne va tai nedemokratiški. Apskritai ši vyriausybė susilaukė nemažai kritikos dėl to, kaip ji elgiasi su opozicija. Tai nėra visiškai naujas iššūkis, bet tai yra tendencija, kuri, krizės metu, ėmė ir išryškėjo“, – sako VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė.

Apie visa tai plačiau bei Kinijos keliamus iššūkius Vakarų demokratijoms – televizijos įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius

Remigijus Šimašius apie valdžios pareiškimus pandemijos pradžioje: negali sakyti „nepanikuokite“, kai ateina cunamis