Išskirtinis Švedijos valdžios požiūris į žmonių laisvės varžymą dėl koronaviruso pandemijos pasaulyje rado ir priešininkų ir palaikytojų. Tačiau statistika rodo, kad šalyje santykinis mirusiųjų skaičius yra didesnis nei Skandinavijos kaimynėse, tad tai verčia klausti – ar strategija pasitvirtino?
Šiaurės šalys ima atlaisvinti karantino suvaržymus, bet Švedijoje to daryti nereikia – šalis neįvedė griežtų gyventojų judėjimą ribojančių priemonių, išskyrus dalies mokyklų ir muziejų uždarymą.
Vietoje to valdžia išleido rekomendacinio pobūdžio instrukcijas. Tokia išskirtinė strategija patraukė pasaulio dėmesį – teigta, jog dėl didelio pasitikėjimo pareigūnais ir institucijomis, švedai savanoriškai laikosi nurodymų ir neleidžia plisti koronavirusui.
Švedijoje per parą užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius padidėjo 234 – iki 30 377 (301 infekuotasis 100 tūkstančių gyventojų). Nuo koronaviruso sukelto susirgimo padarinių mirusių pacientų skaičius padidėjo 19 ir pirmadienį pasiekė 3 698.
„Dalis žmonių yra tikrai apdairūs ir daro tai, ką turėtų, bet tikrai yra per daug tokių, kurie to nedaro“, – „France 24“ sakė Švedijos rašytoja ir žurnalistė Elisabeth Asbrink, kritiškai žvelgianti į Švedijos pavyzdį. Anot jos, dalyje Stokholmo „žmonės elgiasi lyg niekur nieko, lyg nereikėtų laikytis saugaus atstumo“.
„Aš taip pat lankiausi Malmėje ir ten yra daug žmonių, kurie mano, kad negali mirti. Kažkodėl jie mano, kad ligai neįmanoma jų pasiekti“, – sako E. Asbrink.
Taip pat skaitykite
Johno Hopkinso universiteto JAV duomenys rodo, kad Švedijoje užsikrėtimų COVID-19 skaičius stabiliai auga nuo pat balandžio ir dabar viršija 30 tūkst.
Kaimyninėse Skandinavijos šalyse, kurios įvedė griežtus karantino ribojimus, mirčių skaičius tūkstančiui gyventojų yra žemesnis nei Švedijoje, tad tai rodytų, jog Stokholmo strategija nepasiteisino, rašo „France 24“.
„Statista“ duomenimis, Švedijoje vienam milijonui gyventojų tenka 358 žmonių mirtys nuo COVID-19, tai gerokai daugiau nei kaimyninėje Danijoje (93), Suomijoje (53), Norvegijoje (44).
Švedijoje „matome epidemijos sustiprėjimą, nes paprasčiausiai čia yra daugiau socialinių kontaktų“, nurodo George`o Washingtono universiteto JAV Milkeno instituto viešosios sveikatos mokyklos dekanas Lynnas Goldmanas.
Daug Švedijos ekspertų taip pat kritikavo Vyriausybės poziciją. 22 medikai ir mokslininkai dienraštyje „Dagens Nyheter“ balandžio 14 d. išspausdintame laiške reikalavo, kad šalies valdžia imtųsi griežtesnių priemonių.
Pasak valdžios atstovų, epidemiologinė situacija Švedijoje stabilizavosi.
Koronaviruso židiniais Švedijoje tapo ir slaugos namai, kur mirė daug juose gyvenusių senesnio amžiaus žmonių.
