Pasaulyje

2020.05.18 19:06

Taikus sukilimas baigėsi šūviais ir prievartavimais – Pietų Korėja jau dešimtmečius ieško kaltųjų

LRT.lt2020.05.18 19:06

1980 m. gegužės 18 d. prasidėjęs ir trukęs 10 dienų taikus sukilimas virto vienu kruviniausių demokratinių judėjimų Pietų Korėjos istorijoje. Minint Gwangju sukilimo 40-metį, šalis vis dar kamuojasi, nerasdama atsakymų į svarbiausius klausimus – koks yra tikrasis aukų skaičius ir kas davė nurodymą paleisti ugnį į protestuotojus?

Choi vyrui buvo 43 metai, kai jis išėjo iš namų ir nebegrįžo. Tądien, kai vyravęs smurto protrūkis baigėsi, Choi pradėjo nepailsdama ieškoti savo sutuoktinio, gatvėse atidarinėdama atsitiktinius karstus, apdengtus krauju nudažytomis Korėjos vėliavomis.

„Aš nebegalėjau tęsti paieškų po to, kai atidariau trečią karstą. Nėra žodžių, apibūdinančių vaizdą. Veidai buvo tiesiog neatpažįstami“, – „The Japan Times“ pasakojo moteris, iki šiandien tebegerianti vaistus, kad galėtų išsivaduoti nuo patirtos traumos. Kiekvieną kartą per televiziją pamačius buvusį prezidentą Chun Doo-hwaną ji prapliūpsta keismais.

Kruvini 1980 m. įvykiai

1980 m. gegužės 18 d. Pietų Korėjoje įvyko prodemokratinės demonstracijos. Taikus protestas – taip pat žinomas kaip Gwangju sukilimas – virto vienu žiauriausių sukilimų šalies istorijoje, kurio metu gyventojų, studentų masinės demonstracijos prieš tuometinį Pietų Korėjos prezidentą Chun Doo-hwaną buvo malšinamos ypač brutaliais būdais – kariai žudė ir naudojo jėgą prieš civilius, prievartavo moteris.

Anot BBC, oficialios organizacijos skelbia, kad 1980 m. per 10 dienų trukusį protestą buvo nužudyta apie 200 žmonių, įskaitant ir kai kuriuos karius bei policijos pareigūnus, be to, buvo sužeista tūkstančiai žmonių, daugiau kaip 70 dingusių asmenų. Savo ruožtu, aktyvistai teigia, kad aukų – kone tris kartus daugiau.

Chun Doo-hwano vadovaujama kariuomenė, siekdama valdžios, malšino gyventojų demonstracijas, uždraudė politinius susibūrimus, leidinius, suiminėjo disidentus. Pats Chun Doo-hwanas valdymo metu Gwangju judėjimą pristatė kaip komunistų ir jų šalininkų maištą.

Numalšinęs demonstracijas Gwangju mieste, jis oficialiai buvo paskirtas prezidentu ir ėjo šias pareigas iki 1988 m. Vis dėlto, atkūrus demokratiją, 1996 m. buvęs prezidentas ir kiti asmenys buvo apkaltinti, pripažinti kaltais ir nuteisti, tačiau netrukus bausmės jiems buvo dovanotos prezidento Kim Daw-jungo, rašo „Deutsche Welle“.

Pietų Korėja atsiprašė už moterų prievartavimą per kruvinus susirėmimus, 2018 m. lapkričio mėnesį pranešė BBC. Gynybos ministras nusilenkė atsiprašydamas dėl patirto „neapsakomo skausmo“ nekaltoms moterims, kurį sukėlė kareiviai 1980 m. Gwangju mieste. Atliktas Vyriausybės tyrimas patvirtino 17 seksualinio užpuolimo atvejų, įskaitant ir prieš paaugles bei nėščią moterį. Tačiau kai kurios aukos teigė, kad atsiprašymo nepakanka.

Aštri diskusijų tema ir šiandien

Pietų Korėjos vadovas Moon Jae-inas šiandien, pirmadienį, pagerbė demokratinio judėjimo aukas, sakydamas kalbą toje vietoje, kur prieš 40 metų žuvo protestuotojai, praneša AFP. „Tie, kurie mirė, tikėjo, kad išgyvenusiems pavyks sukurti geresnį gyvenimą. Jie buvo įsitikinę, kad tos dienos pralaimėjimas taps rytojaus pergale“, – susirinkusiems sakė prezidentas.

Gwangju demokratinis judėjimas ir šiandien yra vienas labiausiai politizuotų istorinių įvykių šalyje.

Kaip rašo „The Economist“, kairieji, įskaitant ir dabartinę Vyriausybę, mano, kad šis sukilimas yra svarbus šalies kelio į demokratiją etapas. Savo ruožtu, kai kurie konservatoriai judėjimą smerkia ir tvirtina, kad tai buvo komunistų įkvėptas maištas. Dar kiti įtaria, kad protestuotojai buvo kurstomi Šiaurės Korėjos šnipų.

Yra ir tokių, kaip rašo „Deutsche Welle“, kurie kaltina JAV, prisidėjus prie smurto ir nepareikalavus armijos sustoti. Tiesa, tokiems teiginiams pagrįsti taip ir nebuvo pateikta įrodymų.

Panašu, kad nesutarimų tik daugės. Kaip skelbia „The Korea Herald“, prezidentas Moon Jae-inas pabrėžė būtinybę išsiaiškinti tiesą apie tai, kas 1980 m. gegužę įsakė panaudoti karinę jėgą prieš civilius.

„The Economist“ praneša, kad praėjusią savaitę įsteigta nauja faktų nustatymo komisija, kuri sieks išsiaiškinti, kas tiksliai įvyko per tas 10 dienų. Taigi net po keturių dešimtmečių sukilimo svarba tebėra kontraversiška ir išlieka viena iš Pietų Korėjos politinių partijų ginčų objektų.

Linda Sue Lewis knygoje rašo, kad retrospektyviai žiūrint, Kwangju sukilimas yra ne tik svarbiausias 20 amžiaus Korėjos istorijos politinis įvykis, galingas visuomenės pasipriešinimo represinei karinei valdžiai simbolis, bet ir Pietų Korėjos ilgos kelionės į demokratiją etapas.

Nepaisant to, anot jos, šiandien tai vis dar išlieka ginčytinu įvykiu, dėl kurio kyla nesutarimų, painiavos ir tai tebėra tarptautinių diskusijų tema.

Gegužės 18 d. Pietų Korėjoje yra minima kaip Gwangju aukų atminimo diena.