Koronaviruso pandemijos įkarštyje pirmadienį prasideda Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) metinis susirinkimas. Jo išvakarėse apie 100 valstybių – tarp jų visos ES narės ir Afrikos grupės Jungtinėse Tautose šalys – pasirašė rezoliuciją, kuri skatina pradėti tarptautinį tyrimą dėl COVID-19.
Pagrindinė iki dviejų dienų sutrumpinto virtualaus PSO šalių narių susitikimo tema bus globalus atsakas į koronaviruso, jau pražudžiusio daugiau kaip 300 000 gyvybių, plitimą.
PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas kalbėjo apie „vieną svarbiausių metinių susirinkimų“ nuo organizacijos įkūrimo 1948 metais.
Balsavimui bus pateikta Europos Sąjungos (ES) inicijuota rezoliucija, kurioje raginama bendrai kovoti su pandemija. Tačiau konsultacijas temdys vis didėjanti įtampa tarp JAV ir Kinijos dėl klausimo – kam tenka atsakomybė dėl krizės.
ES rezoliucijoje taip pat skatinama surengti tarptautinį tyrimą, kuris išaiškintų COVID-19 atsiradimą ir pirminį plitimą. Praėjusią savaitę Australija teigė remianti tyrimą, kuris nustatytų ar Kinija tinkamai reagavo į pirminį koronaviruso plitimą šalyje, o Pekinas į tai reagavo grasinimais apriboti importą iš Australijos.
Kinijos valdžia aršiai priešinasi teiginiams, kad koronavirusas atsirado ir pradėjo plisti pirmiausiai Kinijoje. Šalies propaganda visuomenei pateikia įvairias versijas, kuriose dėl COVID-19 pandemijos pradžios kaltinama JAV, kitos Vakarų valstybės.
ES rezoliucijoje Kinija ar kitos šalys tiesiogiai nėra įvardinamos, bet skatinama surengti „nešališką, nepriklausomą ir sudėtinį įvertinimą„ dėl „PSO koordinuojamo tarptautinio atsako į COVID-19“, rašo CNN.
ES atstovė Virginie Battu-Henriksson sakė, kad tyrimu turi būti atsakyta į kelis klausimus: „Kaip pandemija plito? Kokia epidemiologija ji remiasi? Visa tai yra absoliučiai svarbu, mums siekiant išvengti kitos pandemijos ateityje“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kaltina PSO palankumu Kinijai, dėl to įšaldė organizacijos finansavimą. Vakarų valstybės kaltina PSO, kad organizacija neleidžia dėl Pekino spaudimo savo veikloje dalyvauti Taivanui, kuris laikomas pavyzdingai su koronavirusu susitvarkiusia šalimi. Tai paskatino Lietuvą ir kitas šalis remti Taivano dalyvavimą Asamblėjoje.
Anot BBC kalbintų ekspertų, Asamblėjoje veikiausiai skambės skatinimai suteikti PSO daugiau galių, kurios leistų organizacijai siųsti savo specialistus į pandemijos židinius ir atlikti nepriklausomus tyrimus.
Atidėjo sprendimą dėl Taivano
Taivanas nebuvo pakviestas į pirmadienį prasidedančią Pasaulio sveikatos asamblėjos (PSA) posėdį, prieš tokią galimybę griežtai pasisakant Kinijai, pranešė britų dienraštis „The Guardian“.
„Nepaisant visų mūsų pastangų ir beprecedenčio lygio tarptautinį palaikymą, Taivanas nebuvo pakviestas dalyvauti“ PSA, laikraštis citavo Taivano užsienio reikalų ministrą Josephą Wu.
Jis taip pat Taivano administracijos vardu pareiškė nepasitenkinimą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) veiksmais. Anot J. Wu, ši Jungtinių Tautų agentūra „pasidavė Kinijos vyriausybės spaudimui ir toliau nepaiso Taivano 23 mln. gyventojų teisių į sveikatos apsaugą“.
Kaip rašo „The Guardian“, Taivano valdžia anksčiau sakė norinti pasidalyti su tarptautine bendrija savo sėkmingos kovos su naujojo koronaviruso pandemija patirtimi. Taivane iki šiol užfiksuota tik 440 koronavirusinės infekcijos atvejų ir mirė septyni pacientai.
Pasaulio sveikatos organizacijos narės per savo pagrindinę kasmetinę asamblėją pirmadienį nusprendė atidėti prieštaringą diskusiją dėl stebėtojo statuso suteikimo Taivanui, nors pastarosiomis dienomis JAV ir kitos valstybės didina spaudimą šiuo klausimu.
Prasidėjus Pasaulio sveikatos asamblėjai, kuri pirmąkart vyksta vaizdo konferencijos formatu, šalys vienbalsiai nusprendė, kad sprendimas dėl Taivano turėtų būti priimtas vėliau šiemet, kad nenukryptų dėmesys nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos.
PSO vadovybė sako, kad neturi mandato pakviesti Taivano, nesant valstybių narių sutikimo.
Taivano pakvietimą tvirtai remia Jungtinės Valstijos, bet tam griežtai priešinasi Kinija.
Kinija, laikanti Taivaną savo maištinga provincija, nesutinka su galimybe suteikti Taibėjaus vyriausybei galimybę dalyvauti tarptautinėse organizacijose kaip nepriklausomai valstybei. Pekinas buvo linkęs sudaryti galimybes Taivanui dalyvauti PSA tik tuo atveju, jeigu Taibėjus pripažins Kinijos suverenitetą, bet Taivanas šį reikalavimą atmetė.
Tačiau Kinija, laikanti Taivaną savo maištinga provincija, nesutinka su galimybe suteikti Taipėjaus Vyriausybei galimybę dalyvauti tarptautinėse organizacijose kaip nepriklausomai valstybei. Pekinas buvo linkęs sudaryti galimybes Taivanui dalyvauti PSA tik tuo atveju, jeigu Taipėjus pripažins Kinijos suverenitetą, bet Taivanas šį reikalavimą atmetė.
„The Guardian“ pažymi, kad JAV ne kartą ginčijosi su Kinija dėl Taivano visaverčio atstovavimo Pasaulio sveikatos asamblėjoje, kuri yra aukščiausias PSO organas. Šie nesutarimai dar labiau kurstė įtampą tarp Vašingtono ir Pekino.
Pekinas žada didinti finansavimą
Kinija skirs 2 mlrd. JAV dolerių (1,85 mlrd. eurų) per dvejus metus kovai su koronaviruso pandemija, pirmadienį pareiškė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, žadėdamas paramą Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) ir jos siekiams, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai sumažinus šios JT sveikatos agentūros finansavimą.
Kalbėdamas per virtualų Pasaulio sveikatos asamblėjos susitikimą Xi Jinpingas sakė, kad Kinija „laiku“ pateikė visus su koronaviruso protrūkiu susijusius duomenis PSO ir kitoms šalims, įskaitant viruso genetinę seką.
„Mes be jokių išlygų dalinomės patirtimi viruso kontrolės ir gydymo srityje su pasauliu, – kalbėjo Xi Jinpingas. – Mes padarėme viską, ką galėjome, kad paremtume ir padėtume šalims, kurioms reikia pagalbos.“
2 mlrd. JAV dolerių, kurie bus išmokėti per artimiausius dvejus metus, padės atremti kovos su COVID-19 keliamus iššūkius, ypač besivystančiose šalyse, kalbėjo Xi Jipingas.
