Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas teigia esantis nusivylęs, kad naujasis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda vetavo įstatymą, kuris būtų leidęs įteisinti lietuvių kalbą kaip pagalbinę kalbą Seinų apskrityje.
Anot Algirdo Vaicekausko, atnaujintas Tautinių ir etninių mažumų ir regioninės kalbos įstatymas būtų įteisinęs tautinės mažumos kalbos vartojimą apskričių lygiu. Šiuo metu tai leidžiama žemesniu valsčių lygiu.
A. Vaicekauskas sako, kad lietuvių neįtikino Lenkijos prezidento argumentai.
„Įstatymas aktualus 2 proc. Lenkijos visuomenės. Kalbėjimas, kad nepaskaičiuotos sąnaudos ir kt., yra juokingas, nes įstatymas aktualus nedaug savivaldybių. Lietuvių atžvilgiu tai yra tik viena savivaldybė – Seinų apskritis. Antras dalykas, įstatymo funkcija – apsaugoti tautines mažumas ir jų tapatumą. Jeigu įsivedame pagalbinę kalbą į savivaldybių institucijas, savaime suprantama, duodame signalą daugumai, kad tos kalbos statusas pasikeitė – ją reikia gerbti. Tautinėms mažumoms tai yra labai svarbu“, – LRT RADIJUI teigia A. Vaicekauskas.
Seinų apskrityje gyvena apie penkis tūkstančius lietuvių, daugiausia – Punsko valsčiuje.
Toks Lenkijos prezidento sprendimas kritikos sulaukė ir iš pačių lenkų. Kadenciją baigiančio Lenkijos Seimo Tautinių ir etninių mažumų reikalų komiteto pirmininkas Mironas Syczas šalies žiniasklaidai komentavo esąs apstulbintas A. Dudos veto.
Jo išsakyta nuomone, įstatymo pataisos turėjo būti įstatymo pavyzdžiu šalims, kuriose gyvena lenkų tautinė mažuma.
„Neslėpsiu, tokiu būdu norėjome parodyti mūsų kaimynams, ypač Lietuvai, kad gerbiame tautines mažumas. Tikėjomės tuo pavyzdžiu parodyti, kaip reikia elgtis“, – Lenkijos televizijos kanalui TVN24 atviravo M. Syczas.
