Pasaulyje

2020.05.15 18:39

Lenkijos pagrindinė opozicijos partija išrinko naują kandidatą į prezidentus

atnaujinta 20.37
BNS 2020.05.15 18:39

Lenkijos pagrindinė opozicijos partija penktadienį naujuoju kandidatu į prezidentus išrinko Varšuvos merą, praėjus kelioms valandoms po to, kai ankstesnė pretendentė pasitraukė iš chaotiškų lenktynių, atidėtų dėl koronaviruso pandemijos.

Liberalioji „Pilietinė platforma“ (PO) išrinko 48 metų Rafalą Trzaskowskį, pakeisiantį anksčiau penktadienį pasitraukusią Malgorzatą Kidawą-Blonską.

R. Trzaskovskis, buvęs Europos reikalų ministras ir Europos Parlamento narys, 2018 metais Varšuvoje pasiekė triuškinančią pergalę mero rinkimų pirmame ture prieš Lenkijos valdančiosios dešiniosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) kandidatą.

Dabar jis susigrums su dabartiniu valstybės vadovu Andrzejumi Duda – PiS palaikomu favoritu prezidento rinkimuose.

„Prisiimu didžiulę atsakomybę kovoje už stiprią valstybę ir už demokratiją“, – žurnalistams pareiškė R. Trzaskowskis, turėdamas omeny prieštaringai vertinamas PiS inicijuotas teismų reformas, sukėlusias susirūpinimą dėl teisės viršenybės Lenkijoje.

Lenktynėse už teisę mesti iššūkį A. Dudai R.Trzaskowskis įveikė europarlamentarą ir buvusį užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį.

Nors A. Duda ilgą laiką yra favoritas, apklausos rodo, kad jis galbūt nebegali tikėtis pergalės pirmajame rate, lenkams pradedant jausti pandemijos sukeltą ekonomikos krizę.

Rinkimus iš pradžių ketinta surengti praėjusį sekmadienį, bet jie buvo atidėti šalyje įvedus suvaržymus dėl koronaviruso ir kilus politiniams ginčams, kaip ir kada surengti balsavimą. Nauja rinkimų data dar nepaskelbta, bet jie turėtų įvykti iki liepos pabaigos.

Opozicinės partijos atmetė ankstesnius PiS vyriausybės planus dėl visuotinio balsavimo paštu per pandemiją, tvirtindamos, kad pagal konstituciją rinkimų taisyklės gali būti keičiamos likus bent šešiems mėnesiams iki rinkimų dienos.

Dabar PiS nori, kad balsavimas vyktų birželio 28-ąją ar liepos pradžioje – iki A. Dudos dabartinės penkerių metų kadencijos pabaigos rugpjūčio 6 dieną.

Demokratijos standartai

Opozicija taip pat laiko neteisėtu įtakingo PiS lyderio Jaroslawo Kaczynskio sprendimą politine deklaracija atidėti gegužės 10-ąją turėjusius įvykti rinkimus.

Konstitucijos ekspertai sako, kad vyriausybė rinkimus gali atidėti tik paskelbdama nepaprastąją ar ekstremaliąją padėtį. PiS administracija atsisako žengti tokį žingsnį, nepaisydama beprecedenčio pandemijos poveikio visuomenei ir ekonomikai.

M. Kidawa-Blonska penktadienį nusprendė nebesiekti prezidento posto, smarkiai nusmukus jos populiarumo reitingui.

Ji buvo įšaldžiusi savo kampaniją ir ragino boikotuoti gegužės 10 paskirtą balsavimą, teigdama, jog piliečių gyvybėms iškiltų pavojus, jei rinkimai bus organizuojami per koronaviruso pandemiją.

„Esu atsakinga už savo reitingų smukimą, nes lenkai nežinojo, ar dalyvausiu rinkimuose, ar ne. Tačiau man svarbiausia buvo rinkėjų sveikata, saugumas ir tai, kad Lenkija išliktų demokratija“, – savo sprendimą trauktis iš kovos paaiškino politikė.

Ši krizė įsiplieskė Europos Sąjungai ilgą laiką nerimaujant dėl demokratijos standartų Lenkijoje.

ES yra pradėjusi keturias procedūras prieš PiS sumanytas teismų reformas. Briuselio teigimu, jos meta iššūkį demokratijai ir teisės viršenybei, pakirsdamos teisėjų nepriklausomumą.