Rusijos prezidento Vladimiro Putino susidomėjimas istorija turi tragiškų pasekmių – kalbėjęs apie Sakartvelo ir Ukrainos praeitį, jis pradėjo karines kampanijas prieš šias šalis – o pastaruoju metu nevengia aptarinėti ir Lenkijos bei Baltijos šalių istorijos, teigia buvęs prezidento patarėjas ekonomikos politikos klausimais Andrejus Illarionovas.
A. Illarionovas yra Rusijos ekonomistas, buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas ekonomikos politikos klausimais. Jis dirba vyresniuoju bendradarbiu CATO institute Vašingtone, Ekonominės analizės instituto Maskvoje direktoriumi, Visuotinės laisvės ir gerovės centre. Jis yra forumo „Svobodnaja Rosija“ (Laisva Rusija) nuolatinio komiteto narys.
Pokalbyje su Lietuvos europarlamentarais Rasa Juknevičiene ir Andriumi Kubiliumi, ekspertas teigia manantis, jog „kai eilinį kartą Putinas susidomi kokios nors šalies istorija, vertinant visą praėjusių metų patirtį, kyla klausimas ką visa tai reiškia ir kur šio žmogaus susidomėjimas gali nuvesti.“
Pastaruoju metu Rusijos vadovas atkakliai kėlė Antrojo pasaulinio karo pradžios klausimą, pateikė Kremliaus istorijos viziją kaltindamas dėl karo pradžios Lenkiją. „Kadangi tas susidomėjimas susijęs su Baltijos valstybėmis, Lenkija, Baltarusija, Ukraina. Tai sukelia didelį jo interesą ir pavojų“, – sako A. Illarionovas.
Jis teigia pastebėjęs, kad V. Putinas jau nuo 2012 m. vartoja „istorinės Rusijos“ terminą – esą šiandieninei Rusijai turėtų priklausyti XVIII a. imperinės teritorijos.
„Taigi dabartinė Baltijos valstybių teritorija, visa Baltarusijos teritorija ir didžioji dalis Ukrainos, pagal Putino požiūrį yra istorinės Rusijos dalis. Toks istorinis revizionizmas kelia labai didelę grėsmę ne tik visoms šioms valstybėms ir pačiai Rusijai, bet ir milijonų žmonių gyvenimams, sveikatai ir gerovei“, – apibendrina A. Illarionovas.
Europarlamentarė R. Juknevičienė pabrėžia, jog istorija yra itin svarbi V. Putino režimui Rusijoje ir pasitarnauja imperialistinei politikai: „Putinas, matydamas savo reitingus, todėl ją (istoriją – LRT.lt) ir naudoja, nes ekonomikoje nėra ką parodyti, taigi liko tik istorija.“
Ypatingą vaidmenį turėjo vaidinti gegužės 9-ąją Maskvoje planuotas karinis paradas, kuriuo Rusija mini Sovietų Sąjungos vaidmenį nugalint nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare. Tačiau paradą V. Putinui teko atšaukti dėl COVID-19 plitimo šalyje, pandemija sudavė smūgį ir šalies ekonomikai, kurią pakirto itin smukusios naftos kainos. Balandį V. Putinas žadėjo surengti referendumą dėl Konstitucijos pataisų, kurios anuliuoja jo kadencijų skaičių, bet ir šio renginio teko atsisakyti.
„Šita psichologine banga (siekta – LRT.lt) užtikrinti kvazi legalumą likti valdžioje, sukurti kvazi legalias teritorines pretenzijas į kaimynines šalis ir visuomenės akyse pabudinti agresijos ir ekspansijos demonus, kurie jau seniai užsnūdo arba mirė. Bet kuriuo atveju pabandyti pabudinti su šūkiu „galime pakartoti“, – teigia A. Illarionovas.
Europarlamentaro A. Kubiliaus paklaustas, kur tokia Rusijos politika gali nuvesti šalį ateityje, A. Illarionovas griežtas: „ji veda į akligatvį“.
„Naudotis praeities atmintimi yra ciniška. Istorinės atminties naudojimas šiandien virsta bandymu atkurt imperinę praeitį. Jie nori prisiminti ne tragediją, kur įvyko su mūsų artimaisiais, o ją pasukti ir panaudoti grįžimui į tą laiką, kai valdė didelę dalį žemės rutulio – jie nori kontroliuoti kitas tautas ir didžiąją dalį žemės rutulio“, – teigia ekspertas.
Jis primena ir Stalino kulto atgaivinimą V. Putino laikais bei naujausią įtampą tarp Prahos ir Maskvos, kai Rusijos šnipai apkaltinti mėginimu nunuodyti tris čekų politikus. Tačiau, anot I. Illarionovo, agresyvi ideologija pasitrauks tik kartu su dabartine Kremliaus valdžia.
„Pasitrauks su tokiais žmonėms, kurie išpažįsta užgrobimo ideologiją. Ankščiau ar vėliau Rusijoje bus kita valdžia – normali valdžia, kuri atstovaus didžiajai daliai visuomenės, kuri sukurs demokratines atstovavimo struktūras. Rusija taps laisva, nustos būti agresyvi ir grėsme kaimyninėms tautoms. Rusija tikrai bus ir gerbiama, ir gerbianti save, kai bus tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose, kai, visų pirma, rūpinsis savo piliečių gerove savo teritorijoje, kai nesikiš į kitų valstybių reikalus ir su jomis kurs taikų, saugų gyvenimą Europoje ir visame pasaulyje“, – mano A. Illarionovas.
Jis padėkojo Lietuvos visuomenės pagalbai stiprinant demokratines jėgas Rusijoje.
