Pasaulyje

2020.05.16 20:13

Galvosopis Paryžiui – dėl pandemijos Korsikos sala nori vis daugiau nepriklausomybės

Voice of America, LRT.lt2020.05.16 20:13

Kasdieniai skrydžiai ir keltai, atplukdantys turistus ir senjorus iš Prancūzijos jau baigia išblėsti iš atminties, nepaisant to, kad nemaža diasporos dalis grįžo į senuosius kaimus.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Voice of America“ originalus kūrinys.

Vos už 200 km nuo žemyninės Prancūzijos esanti Korsikos sala dar niekuomet nesijautė tokia atskirta ir izoliuota. Koronavirusas leido sustiprėti tapatybės pojūčiui ir nepriklausomybės siekiu, kurios kovotojai už laisvę taip seniai trokšta.

Visgi pandemija pakurstė ir kur kas labiau apčiuopiamus reikalavimus. Daugumą salos valdžioje turintys nacionalistai norėtų pandemijos sukeltą krizę valdyti „Korsikos būdu“, kuris numato bandomosios gydymo programos taikymą ir savarankišką sprendimą, kada atverti mokyklų duris.

„Mūsų strategija turi būti pritaikyta prie tokios realybės, kokią turime,“ – sako salos vykdomosios tarybos prezidentas Gilles Simeoni.

Panašių sentimentų pasigirsta ir kitose Europos vietose, tose srityse, kurios jau kurį laiką reikalauja didesnės ekonominės ir politinės galios, sako Bordo universiteto politologas ir Korsikos ekspertas Thierry Dominici.

COVID-19, koronaviruso sukeliama liga, suteikia jiems naują akstiną.

„Susidaro įspūdis, kad Korsikos valdžia nori judėti į priekį“, pati tvarkydamasis su COVID-19 sukelta krize, sako T. Dominici. – Tačiau valstybės primetama administracinė situacija surišo jai rankas.“

Sudėtingi ryšiai

Dangų remiančiais kalnais, vaizdingais paplūdimiais ir vingiuotais kaimo keliais, kur vairuotojams neretai tenka sulėtinti greitį ir praleisti važiuojamąją dalį kertančias avių bandas, pasigirti galinti Korsika jau seniai sunkiai randa bendrą kalbą su Paryžiumi.

Ne vienerius metus gyvuojantis smurto nevengiantis nepriklausomybės judėjimas FLNC oficialiai ginklus sudėjo 2014 m.

Visuomenės nuomonės apklausos šalyje nerodo didelio noro atsiskirti nuo Prancūzijos, nuo kurios subsidijų ir turizmo šalis yra stipriai priklausoma. Tačiau korsikiečių tapatybės jausmas, pasireiškiantis vietinės kalbos ir tradicijų atgimimu, išlieka labai gajus.

2015 m. rinkimus laimėjo politiškai sudėtingas nacionalistinių jėgų darinys, kuris iki šiol išlieka valdžioje. Kovo viduryje prasidėjus karantinui, nemažai žemyninėje Prancūzijoje gyvenančių korsikiečių parskubėjo namo, kad galėtų daugiau laiko praleisti su šeimomis.

Regiono tarybos pirmininkas G. Simeoni paragino Korsikoje suburti „nepriklausomą mokslininkų tarybą“, kuri nuspręstų, kaip valdyti koronaviruso krizę, ir paverstų salą COVID-19 gydymo maliarijai skirtais vaistais chlorokinu bandymo teritorija.

Korsikoje esančių miestų merai palaiko savo kolegas iš kitų Prancūzijos miestų, kartu priešindamiesi vyriausybės numatytam mokyklų atidarymui jau kitą savaitę.

Paryžius regioninei valdžiai pažadėjo daugiau laisvės, tvarkantis su pandemijos sukelta krize. Visgi Korsikos siūlymui dėl chlorokvino nebuvo pritarta, kaip alternatyvą pasiūlant salai prisijungti prie Bordo mieste vykdomo klinikinio bandymo.

„To tikrai per maža,“ – apie Paryžiaus pasiūlymą sakė Korsikos asamblėjos pirmininkas Jeanas-Guy`us Talamoni. Jo nuomone, Korsika turėtų turėti galimybę taikyti savo pasirinktą metodą kovoje su pandemija.

Kritikų teigimu, tokie pareiškimai yra oportunistiniai – gilinantys takoskyrą tarp kiek nuosaikesnio G. Simeoni ir J. G. Talamoni, kuris nuo seno pasisako už visišką Korsikos nepriklausomybę nuo Prancūzijos.

„J. G. Talamoni šią situaciją išnaudoja politiniais tikslais, o tai yra kvaila,“ – sako Bordo politikos mokslų instituto analitikas Jeanas Petaux.

„Iš vienos pusės jis nori, kad sala būtų nepriklausoma ir gyventų savarankiškai, – aiškina J. Petaux. – Bet iš kitos pusės nepaliaujamai prašo paramos iš valstybės“, įskaitant kompensacijas už turizmo sektoriaus patirtus ir kitus viruso sukeltus ekonominius nuostolius.

Atgarsiai kitose Europos vietose

Korsika tikrai nėra vienintelė, reikalaujanti daugiau krizės valdymo svertų.

Ispanijoje Katalonijos separatistų lyderis Quimas Torra pasipriešino Madrido planams pratęsti ekstremalią padėtį valstybėje, kuria grindžiamos griežtos karantino sąlygos, ir kartu su Baskijos vadovais pasisako prieš „bendrą valdymą“, su Madridu derinant kovos su pandemija priemonių švelninimą.

Italijoje opozicinių dešiniosios pakraipos partijų valdomi regionai taip pat teigia, kad Romos siūlomas palaipsninis išėjimo iš karantino planas yra nepakankamai ryžtingas. Pietų Kalabrijos valdžia pareiškė, kad staliukus lauke turintys barai ir restoranai gali nedelsiant atsidaryti, taip pasipriešindama vyriausybės numatytam terminui birželio 1 d.

Panašiai ir škotų nacionalistai priešinasi iš Anglijos atskriejantiems nurodymams.

„Siūlymas, kad Anglija ir Škotija turi vieningai žengti į priekį, yra absurdiškas,“ – laikraštyje „The Scotsman“ rašė Škotijos nacionalinę partiją atstovaujantis įstatymų leidėjas Kenny MacAskillas, pridurdamas, kad karantino švelninimo priemonės greičiausiai abejuose regionuose bus panašios.

Labiau decentralizuotoje Vokietijoje federalinė Vyriausybė ir atskirų žemių valdžia sutarė dėl karantino švelninimo priemonių, nors buvo ir tokių, kurie norėjo, kad viskas vyktų greičiau.

Visgi Korsikos ekspertas T. Dominici įsitikinęs, kad COVID-19, kaip ir kitos, pavyzdžiui, su aplinkosauga susijusios, krizės, neišvengiamai lems didesnę atskirų regionų autonomiją.

„Net jei valstybė to nenori, jai teks suteikti regionams daugiau laisvės, sprendžiant dėl išėjimo iš karantino,“ – sakė jis, kalbėdamas apie pandemiją.

Anot jo, nevertėtų nuvertinti ir Korsikos nacionalistų, nes jie nebėra naujokai politikoje.

„Tai jau jų antra kadencija valdžioje, – sakė T. Dominici. – It tai nėra atsitiktinumas. Jie tapo politine jėga, su kuria reikia skaitytis.“

Populiariausi

Protestai Minske po Baltarusijos prezidento rinkimų

Pasaulyje

2020.08.10 08:02

LRT trumpai. Kas vyksta Baltarusijoje ir protestuotojų užmojai vėl išeiti į gatves per protestus žuvo mažiausiai 1 žmogus; atnaujinta 09.55

30