Pasaulyje

2020.05.15 15:15

Gresia krizė prie ES sienų – koronavirusas gali destabilizuoti Artimuosius Rytus

euobserver, LRT.lt 2020.05.15 15:15

ES diplomatai nuogąstauja, kad ekonominis pandemijos „šokas“ gali dar labiau pasunkinti krizes už pietinės Europos Sąjungos sienos, nerimaujama ir dėl Izraelio vykdomos aneksijos.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EUObserver“ originalus kūrinys.

„Žvelgiant iš politinės perspektyvos, dėl pandemijos poveikio gali paūmėti daugelis šiuo metu regione [Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje] besitęsiančių krizių, – teigiama gegužės 8 d. išplatintame ES išorės veiksmų tarnybos (EEAS) vidiniame pranešime, su kuriuo „EUObserver“ turėjo galimybę susipažinti. – Pandemija gali pagilinti ir taip jau užsitęsusią Libijos krizę.“

Dėl karo Sirijoje „link Europos gali pajudėti dar viena pabėgėlių banga, – rašoma pranešime. – Situacija Jemene taip pat prastėja.“

Kitoms regiono šalims taip pat iškyla grėsmė prarasti stabilumą dėl „trigubo lygiagretaus šoko, sumažėjus pajamoms iš naftos, turizmo ir perlaidų, – rašoma ES dokumente. – Tai gali padidinti socialinių neramumų riziką, sukelti pavojų saugumui ir stabilumui regione“, sukurti „įtampą tarp pasauliečių ir islamistų“.

„Sparčiai krentančios naftos kainos turės didžiulį neigiamą poveikį Alžyrui, – pažymima pranešime. – Dėl politinio nestabilumo, nesaugumo ir žemų naftos kainų Irakas yra ta šalis, į kurią ES ypatingai turėtų atkreipti dėmesį.“

Dokumente taip pat primenama, kad Libanas buvo ant ribos „dėl pastaraisiais mėnesiais stebimo didėjančio visuomenės nepasitenkinimo“.

„Apskritai dėl laiku pritaikytų atsargumo priemonių, koronaviruso pandemijos sanitarinis poveikis Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje buvo menkesni nei iš pradžių tikėtasi, – teigiama pranešime. – Tačiau [su virusu susijusi] situacija dar gali keistis.“

Trijų puslapių dokumentas buvo išplatintas prieš penktadienį (gegužės 15 d.) vykstančią ES užsienio reikalų ministrų vaizdo konferenciją.

Jame nedaugžodžiaujama apie arabų ir Izraelio konfliktą, užsimenant tik tiek kad, „nepaisant glaudaus ir akivaizdaus Izraelio ir Palestinos sveikatos priežiūros institucijų bendradarbiavimo, Izraelio okupacija išlieka viena iš dominuojančių temų.“

Tačiau užsienio reikalų ministrai planuoja aptarti, kaip reaguoti, jei Izraelis aneksuos žydų nausėdijas Palestinos teritorijoje ir Vakarų Krante, kaip kad žada naujoji šalies Vyriausybė.

Izraelio veiksmai gali palaidoti Jungtinių Tautų ir ES remiamą dviejų šalių konflikto sprendimą ir išprovokuoti neramumus Palestinoje.

„Aneksija prieštarauja tarptautinei teisei ir jei Izraelis savo planų neatsisakys, ES reaguos atitinkamai“, – pirmadienį sakė ES užsienio tarnybos atstovas spaudai Peteris Stano.

Jis atsisakė pakomentuoti, kokio pobūdžio reakcija tai galėtų būti, kol ES užsienio reikalų tarnybos vadovas Josepas Borrellis nepasikalbėjo su ministrais.

Valstybių narių pozicija Izraelio klausimu nėra vieninga, pavyzdžiui, Vengrija dažnai vetuoja Izraelį kritikuojančius ES pareiškimus.

Tačiau J. Borrellio pirmtakė šiame poste Federica Mogherini yra įvardinusi galimas sankcijas, kurios turėtų atgrasyti Izraelį nuo planų užgrobti Palestinos žemes, taip leisdama suprasti, koks galėtų būti ES atsakas į Izraelio veiksmus.

Borrellio galimybės

Nutekintame 2014 m. F. Mogherini sąraše nurodomas „ambasadorių atšaukimas“ ir Izraeliui skiriamų „lėšų paskirstymo pakartotinis įvertinimas“.

Dokumente kalbama apie „veiksmus [sankcijas] ES bendrovių, veikiančių [Izraelio] nausėdijose, atžvilgiu“ ir „veiksmus naujakurių atžvilgiu“, įskaitant ES vizos neišdavimą „smurtą propaguojantiems naujakuriams“.

Taip pat minimi „veiksmai, kurie sustiprintų Palestinos valstybingumą“, įskaitant „paramą arba nesipriešinimą [Palestinos] narystei tarptautinėse organizacijose, pripažinimą“.

P. Stano teigimu, plačiau regiono problemas ministrai aptars penktadienį.

„ES įsitraukė į kovos su dezinformacija kampaniją, susijusią su už regiono ribų, pirmiausia įlankos šalyse platinamu naratyvu apie neva egocentrišką ir disfunkcinę Europą“, – pažymima gegužės 8 d. ES dokumente.

ES jau turi keturias civilines misijas regione: vieną Libijoje, dvi Izraelyje / Palestinoje ir vieną Irake.

Gali būti, kad ministrai aptars galimybę ateityje į regioną siųsti daugiau ES ekspertų.

„Galima būtų toliau svarstyti galimą [ES] civilinių misijų vaidmenį, stiprinant regioninį bendradarbiavimą“, – rašoma ES dokumente.