Pasaulyje

2020.05.14 17:59

Nausėda paragino EK vadovę asmeniškai pasidomėti Astravo AE klausimu

LRT.lt 2020.05.14 17:59

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen, su kuria aptarė Astravo AE klausimą, būsimą Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, derybų dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir kovos su COVID-19 sukeltomis socialinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis klausimus, praneša Lietuvos prezidentūra.

Prezidentas išreiškė Lietuvos susirūpinimą, kad neišsprendus labai rimtų AE saugos problemų į aikštelę jau atvežtas branduolinis kuras ir ketinama netrukus jį pakrauti.

Lietuvos vadovas teigė, jog EK turi mobilizuoti visus jos jurisdikcijoje esančius instrumentus siekiant, kad Baltarusija užtikrintų ES streso testų reikalavimų įgyvendinimą iki elektrinei pradedant veiklą ir taip būtų užtikrintas ES piliečių saugumas. Lietuvos vadovas informavo apie pokalbį su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, akcentuodamas Baltarusijos vadovo sutikimą priimti tarptautinius ekspertus atominės elektrinės saugai tikrinti.

Šalies vadovas taip pat paragino EK vadovę asmeniškai įsitraukti į klausimų, susijusių su Astravo AE saugos užtikrinimu, sprendimą. Jis taip pat pristatė Lietuvos siekį tapti ES regioniniu civilinės saugos centru, skirtu branduoliniams ir radiaciniams incidentams suvaldyti.

„Astravo AE Baltarusijoje yra visos ES branduolinės saugos klausimas, taip pat solidarumo, kolektyvinio reagavimo ir atsakomybės už ES piliečius išbandymas. Mes privalome garantuoti savo ir visų ES piliečių saugumą bei tai, kad trečiosiose šalyse, nesaugiose elektrinėse, pagaminta elektra nepatektų į ES vidaus rinką“, – teigė prezidentas.

Aptarė ES ekonomikos atsigavimą

Prezidento teigimu, ES ekonomikos atsigavimui būtinas sklandus vidaus rinkos funkcionavimas ir krizės mastą atitinkantis finansinis atsakas – padidintas daugiametis ES biudžetas ir tinkamo dydžio Europos atsigavimo fondas.

Be to, anot šalies vadovo, susidariusi padėtis reikalauja lankstesnio požiūrio į finansinių instrumentų panaudojimą, išskirtinio dėmesio Sanglaudos ir Žemės ūkio prioritetinių politikos krypčių finansavimui – tai sudarytų sąlygas ne tik sušvelninti socialines ir ekonomines pandemijos pasekmes, bet ir būtų prielaida išnaudoti susidariusią situaciją ir vystyti skaitmenizacijos, žaliosios ir žiedinės ekonomikos projektus.

G. Nausėda taigė, kad būtina sudaryti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms pasinaudoti Europos atsigavimo fondo teikiamomis finansavimo galimybėmis.

Prezidentas pasveikino EK inicijuotą paramos paketą Rytų partnerėms kovai su COVID-19 protrūkio padariniais. Jis taip pat pažymėjo, kad parama krizei įveikti neturėtų būti teikiama reformų skatinimo programų sąskaita.

„Rytų partnerystės politika ir jos darbotvarkės stiprinimas ypač aktualus šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai stebime kai kurių šalių vykdomas dezinformacijos kampanijas. Turime kurti ambicingą, ilgalaikę Rytų partnerystės darbotvarkę, paremtą abipusiu supratimu ir didesne parama toms šalims, kurios pasiruošusios siekti europinės perspektyvos įgyvendindamos politines, ekonomines ir teisines reformas“, – teigė Prezidentas.

Anot jo, reikšmingas žingsnis įgyvendinant šios politikos tikslus galėtų tapti birželio mėnesį planuojamas Rytų partnerystės forumas, dalyvaujant visoms valstybėms narėms ir Rytų partnerystės šalims.