Pasaulyje

2020.05.14 17:58

Ekspertas: Kremlius puola Čekiją, kad nukreiptų gyventojų dėmesį nuo pandemijos

LRT.lt2020.05.14 17:58

Įtampa tarp Prahos ir Kremliaus neslūgsta, šią savaitę Čekijos žiniasklaidai identifikavus Rusijos žvalgybos šnipą, kuris įtariamas pasikėsinimu nunuodyti tris čekų politikus. Jie Kremliaus nemalonės sulaukė dėl paminklų bei aikštės pervadinimo Prahoje, bet Maskvai tai – pasikėsinimas į itin svarbų Antrojo pasaulinio karo naratyvą.

Lietuvos europarlamentarų Rasos Juknevičienės ir Andriaus Kubiliaus pokalbyje su Čekijos analitinio Europietiškų vertybių centro saugumo politikai (European Values Center for Security Policy) ekspertu, čekų diplomatu Davidu Stuliku pabrėžiama, kad Čekija šiandien patiria stiprų Kremliaus spaudimą ir atakas.

Kremliaus nemalonės Čekija sulaukė pernai, kai Prahos rajono valdžia nusprendė pašalinti paminklą sovietų maršalui Ivanui Konevai, kuris prisidėjo prie 1956 m. revoliucijos Vengrijoje malšinimo.

„Sprendimą nukelti paminklą 2019 m. rugsėjo 12 d. priėmė demokratiniu būdu išrinkta rajono Taryba. Nuo sprendimo priėmimo vyko daug diskusijų, apie tai siužetas buvo rodytas per Rusijos TV kanalus. Vietos komunistai ir kiti ekstremistai, netgi dešiniosios pakraipos ekstremistai, rinkosi prie paminklo, siekdami jį apginti. Buvo vykdomas informacinis puolimas, Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė M. Zacharova darė pareiškimus, taip pat kelis pareiškimus padarė Rusijos Federacijos Ambasada Prahoje“, – pasakoja D. Stulikas.

Istorija buvo nurimusi, tačiau neseniai priėmus sprendimą įgyvendinti Tarybos valią ir pašalinti paminklą, Maskvos spaudimas ėmė augti. Čekijos žiniasklaidos žiniomis, į šalį atvyko Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentas, lagaminėlyje atsigabendamas ricino nuodų. Jį iš oro uosto paėmė Rusijos ambasados Prahoje transportas, o nuodais esą ketinta nužudyti 3 čekų politikus.

Dėl to Prahos miesto merą Zdeneką Hribą ėmė saugoti policija. Mero sprendimu aikštė prie Rusijos ambasados Prahoje buvo pervadinta nužudyto rusų opozicionieriaus Boriso Nemcovo vardu. Nemalonę užsitraukė ir rajono meras Ondrejus Kolaras, bei Tarybos narys Pavelas Novotny, inicijavęs paminklo Andrejui Vlasovui pastatymą. A. Vlasovas vadovavo sovietų armijos dezertyrams, kovojusiems nacių pusėje, tačiau paskutinėmis Antrojo pasaulinio dienomis prisidėjusiems prie Prahos išvadavimo.

„Buvo įvykdytos dvi atakos prieš Čekijos diplomatines atstovybes Rusijoje: prieš Ambasadą Maskvoje ir prieš Generalinį konsulatą Sankt Peterburge. Taip pat buvo pasirodę informacijos, jog Rusijos saugumiečiai iš įvairių Europos šalių pradėjo judėti į Čekiją“, – teigia ekspertas.

R. Juknevičienės nuomone, šie klausimai yra jautrūs Kremliui, nes jis pastaruoju metu aktyviai užsiima istorijos perrašinėjimu, tam pasitelkiant propagandą, melą ir dezinformaciją.

„Rusams šis klausimas svarbus jau kurį laiką ir jie nuolat Europoje ieškojo „pasislėpusių fašistų“, abejojančių jų pateikiama Antrojo Pasaulinio karo versija“, – sako D. Stulikas. Anot jo, Prahos politikams Kremliaus propaganda iš karto priklijavo fašistų etiketes, kaltino istorijos klastojimu. Tokiu būdu Rusijos valdžia šalies gyventojams stengiasi rodyti, kad jie vieninteliai gali savintis pergalę Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją.

Tačiau tokia atvira santykių su Čekija eskalacija Kremliui padeda ir koronaviruso krizės įkarštyje. „Tai būdas nukreipti eilinių rusų dėmesį nuo kasdienių pandemijos klausimų, nukreipiant jį link šių kovų dėl istorijos“, – mano Čekijos ekspertas. Jis nurodo, kad pastaruoju metu net ir prorusišku laikomas šalies vadovas Milošas Zemanas protestavo prieš Kremliaus žiniasklaidoje pasirodžiusis 1968 m. Prahos pavasario ir sovietų intervencijos vertinimus.

Anot D. Stuliko, Čekijos gyventojai „nusivylė ir (yra – LRT.lt) persisotinę tuo, kaip Rusija kišasi į Čekijos vidaus reikalus. Netgi galime sakyti, jog, kaip ir Ukrainoje, kuo daugiau Rusija spaudžia Čekiją, tuo žmonės labiau susitelkę.“

Europarlamentaras A. Kubilius pabrėžia, kad Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos valstybėms, Antrojo pasaulinio karo pabaiga reiškė sovietų okupaciją, represijas, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo šalies gyventojams siūlo didžiuotis pergale kare prieš nacistinę Vokietiją.

„Tačiau yra ir Vakarai, kuriuose tebėra tam tikro pasimetimo. Mes bandome paaiškinti savo poziciją, kad tuomet buvo du nusikaltėliai – Stalinas vienoje pusėje, Hitleris kitoje – atsakingi už daug aukų, ir net neaišku, kurioje pusėje aukų skaičius didesnis. Tačiau Vakaruose ši pozicija ir XX amžiaus istorija vis dar nelabai priimami. Turime galvoti, kaip laimėti šią naratyvų kovą Vakaruose“, – svarsto A. Kubilius.

D. Stulikas nurodo, kad būtina aiškiau komunikuoti istorinius naratyvus rengiant profesionalių istorijos tyrinėtojų mokslininkų diskusijas, skatinant tyrimus.

„Didelį vaidmenį taip pat vaidina menai, pavyzdžiui, kinas, bent jau Čekijoje. Net šiomis dienomis yra naujų filmų, kuriamų ir rodomų Čekijos televizijų, apie Antrąjį pasaulinį karą. Tai – populiarus kelias pristatyti šiuos klausimus plačiajai visuomenei“, – sako čekų ekspertas. Jis pasakoja, kad Čekijoje vaikai gali žiūrėti serialą, kuriame priimtinu būdu parodomas karo baisumas, aiškinama, kad Josifas Stalinas ir sovietų armija nebuvo teigiami herojai.

„Reikia nuolat kalbėtis su partneriais šiose šalyse. Neseniai pradėjome panašias diskusijas kartu su kolegomis iš Lenkijos ir Slovakijos – kad šį naratyvą pristatyti turime kartu. Baltijos šalys, Centrinės ir Rytų Europos valstybės turi kalbėti vienu balsu, Vakarų klausytojams pristatydamos, kad Rusijos naratyvas – klaidingas, padirbtas“, – užbaigia D. Stulikas.