Pasaulyje

2020.05.13 18:47

Sikorskis kaltina Kaczynskį, kad jis Lenkiją verčia diktatoriaus Franco Ispanija

euobserver, LRT.lt2020.05.13 18:47

Buvusio Lenkijos užsienio reikalų ministro teigimu, šalį valdančios partijos pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis bando paversti Lenkiją Romos katalikų diktatūra.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EUObserver“ originalus kūrinys.

„Jis [J. Kaczyńskis] iš Lenkijos nori padaryti katalikišką valstybę. Jo vizija panaši į Salazaro, o gal net labiau į Franco, tik su tvirta JAV parama, – interviu „EUobserver“ sakė opozicinę Lenkijos „Piliečių platformą“ atstovaujantis Europos Parlamento narys Radekas Sikorskis. – Jis [J. Kaczyńskis] mano, kad kuria Bavariją, pasižyminčią tvirtomis tradicijomis ir šiuolaikine ekonomika, tačiau greičiausiai iš viso to gausis Franco Ispanija.“

António Salazaras ir Francisco Franco iki aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio buvo atitinkamai Portugalijos ir Ispanijos kraštutinės dešinės autoritariniai vadovai.

R. Sikorskis, kuris Lenkijos užsienio reikalų ministro pareigas ėjo nuo 2007 m. iki 2014 m., taip pat palygino J. Kaczyńskį su Edwardu Giereku, aštuntojo dešimtmečio Lenkijos komunistų lyderiu.

„Jis [J. Kaczyńskis] yra kažkoks anachronizmas... Aštuntojo dešimtmečio palikimas, – kalbėjo R. Sikorskis. – Jis kaip koks Gierekas, kuris buvo komunistas nacionalistas, minkštakūnis švaistūnas, nors Gierekas bent buvo naujovių šalininkas, o šis tipas [J. Kaczyńskis] tikrai toks nėra.

„Ar žinot, koks J. Kaczyńskis keistuolis? Jis net neturi interneto paskyros. Neturi vairuotojo pažymėjimo. Jis nėra buvęs užsienyje, išskyrus tuos atvejus, kai vykdavo kaip ministras pirmininkas. Jis gyvena vienas su katinu“, – kalbėjo R. Sikorskis apie septyniasdešimtmetį partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) pirmininką.

R. Sikorskis su „EUObserver“ kalbėjosi ketvirtadienį (gegužės 7 d.), likus vos kelioms dienoms iki sekmadienį planuotų Lenkijos prezidento rinkimų.

Anot R. Sikorskio, J. Kaczyńskis norėjo, kad balsavimas vyktų paštu, nes dėl koronaviruso pandemijos taikomas karantinas būtų padėjęs šiuo metu prezidento pareigas einančiam PiS lojaliam Andrzejui Dudai išsaugoti postą.

„Jei būtumėte rinkimus Lenkijoje stebėti besirengiantis ESBO stebėtojas, kaip aš kad buvau kitose vietose, pirmiausia pasakytumėte: „Kandidatams nesudaromos lygios galimybėms žiniasklaidoje“. Tada pasakytumėte: „Kandidatai negalėjo organizuoti rinkiminės kampanijos“, – aiškino R. Sikorskis, turėdamas omenyje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją.

„Šie rinkimai niekaip negalėjo būti demokratiniai“, – sakė jis.

Sekmadienį turėjęs vykti balsavimas buvo atšauktas, PiS svarstant, kad galbūt rinkimai galėtų būti perkelti į liepą.

R. Sikorskio teigimu, balsavimas buvo atidėtas ne dėl to, kad ES išsakė susirūpinimą, bet dėl to, kad tam pasipriešino PiS koalicijos partneris ir kad Lenkijos paštas nebūtų sugebėjęs per trumpą laiką pristatyti 30 mln. biuletenių.

„Jis tikrai ne dėl tarptautinio spraudimo buvo atidėtas“, – sakė R. Sikorskis.

Europarlamentaras pastebi, kad pats rinkimų atidėjimas vyko nedemokratišku būdu, pademonstruodamas, kaip tvarkomi reikalai J. Kaczyńskio „katalikiškoje Lenkijos valstybėje“.

„Buvo taip, kad du [PiS partijai priklausantys] parlamento nariai išplatino pareiškimus [kad rinkimai neįvyks]. Viskas. Techniškai kalbant, niekas nepasikeitė, – paaiškino jis. – Pagal įstatymą mes vis dar einame balsuoti sekmadienį, o rytoj prasideda laikotarpis, kurio metu draudžiama bet kokia agitacija, kai tokie žmonės kaip aš nebegali bendrauti su žiniasklaida. Vėliau Aukščiausiasis teismas turės anuliuoti rinkimus dėl to, kad jie neįvyko... Kažkoks jovalas.“

„Įžengėme į „valios triumfo“ teritoriją“, – pridūrė buvęs ministras.

Jei dėl pandemijos ar kokių kitų priežasčių rinkimai iki rugpjūčio mėnesio neįvyks, A. Dudos kadencija baigsis ir bus dar daugiau „jovalo“, mano politikas.

Anot R. Sikorskio, protingiausia būtų buvę paskelbti „stichinę nelaimę“, nes tokiu atveju pagal konstituciją rinkimai turėtų būti surengti per 90 dienų, nuo stichinės nelaimės pabaigos.

Savo ruožtu Europos Komisija pasižadėjo stebėti, kaip Lenkija ir kitos ES šalys rengiasi rinkimams viruso pandemijos akivaizdoje.

„Turi būti pasirūpinta rinkėjų apsauga nuo galimų grėsmių sveikatai, tačiau tuo pačiu metu turi būti užtikrintos ir jų demokratinės teisės“, – sakė Komisijos atstovas skaudai.

J. Kaczyńskio Lenkija ne kartą buvo susikirtusi su ES dėl teismų reformos, migracijos, klimato, ir ksenofobinių bei homofobinių pasisakymų nevengiančių PiS narių.

Komisija buvo padavusi Lenkiją į ES teismą ir grasino sankcijomis dėl šalyje vykdomos teismų reformos, kuria, kritikų teigimu, Lenkijos teisėjai paverčiami PiS marionetėmis.

Tačiau, anot R. Sikorskio, Komisija neturėjo priemonių, kurios būtų galėjusios sustabdyti J. Kaczynskio traukinį.

Kaczynskio sekta

„EUObserver“ paklaustas, kodėl J. Kaczynskis tikisi Lenkijos, kuri yra viena labiausiai proeuropietiškai nusiteikusių valstybių, žmonių balsų, R. Sikorskis atsakė, kad čia svarbų vaidmenį vaidina „tradicinė ir provinciali“ Katalikų Bažnyčia.

J. Kaczynskis buvo „gerai organizuotas“ ir subūrė apie save kažką panašaus į „bolševikų sektą“, tuo tarpu opozicija Lenkijoje yra pakankamai susiskaldžiusi, kalbėjo R. Sikorskis, užsimindamas apie radikalų rusų judėjimą, kuris 1917 m. užgrobė Rusijoje valdžią.

Vaizdą iškreipia dar ir tai, kad pagal Lenkijos įstatymus laimėjusioms partijoms skiriama papildomų mandatų parlamente, aiškino R. Sikorskis.

„J. Kaczyńskis neatstovauja Lenkijos visuomenės daugumos“, – pastebėjo jis.

Nacionalistinė-populistinė banga Lenkijoje, R. Sikorskio manymu, yra pasaulinių tendencijų atspindys.

„Briuselyje dažnai sakoma: „Oi, čia Rytų Europos tokia politika. Ji labai skiriasi, – aiškino buvęs ministras. – Nieko panašaus. Jis [J. Kaczynskis] plaukia ant tos pačios pasipriešinimo meritokratijai, globalizacijai ir integracijai bangos, kuria naudojasi ir visi kiti politiniai verslininkai.“

„J. Kaczyńskis tiesiog rodo kelią“, – teigė R. Sikorskis, sugretindamas jį su kitu autoritarinio režimo šalininku Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu.

„Chronologiškai pirmiausia buvo J. Kaczyńskis, tada „Brexitas“, o tada Donaldas Trumpas“, – paaiškino R. Sikorskis, turėdamas omenyje PiS pergalę 2015 m. rinkimuose, 2016 m. įvykusį referendumą dėl „Brexito“ ir kiek vėliau tais pačiai metais į valdžią atėjusį D. Trumpą, kuris, buvusio ministro žodžiais tariant, taip pat „atsimetė nuo demokratijos“.

Populiariausi

Gitanas Nausėda

Pasaulyje

2020.08.14 10:57

Nausėda interviu „Sky News“: Lukašenka nėra teisėtas Baltarusijos prezidentas Baltarusija pasirengusi dialogui; atnaujinta 11.42

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka apžiūri karius „Zapad“ pratybų metu 2017 metais

Pasaulyje

2020.08.14 19:58

ES nusprendė įvesti naujas sankcijas Baltarusijai: rengiamas pavardžių sąrašas Linkevičius: sutarėme, kad rinkimų rezultatų negalime pripažinti; atnaujinta 20.15

6
Maryja Kalesnikava

Pasaulyje

2020.08.14 21:50

Cichanouskajos bendražygė: prasidėjęs procesas Baltarusijoje – negrįžtamas, žmonės nesitrauks ragina Lukašenką pradėti derybas ir nutraukti smurtą

33