Pasaulyje

2020.05.14 05:30

NATO atsakas į Rusijos arktines ambicijas – grįžta Šaltojo karo taktika

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.05.14 05:30

Praėjusią savaitę JAV ir Jungtinės Karalystės (JK) karo laivai įplaukė į vieną svarbiausių Rusijai Arkties regionų – Barenco jūrą. Tai pirmieji Vakarų sąjungininkų manevrai Rusijai itin svarbiuose vandenyse per 3 dešimtmečius. Kodėl tokių veiksmų sąjungininkai ėmėsi būtent dabar?

Atplaukė į Rusijos flotilės širdį

Gegužės pradžioje JAV ir JK karo laivai mokėsi medžioti povandeninius laivus Norvegijos jūroje. Nuo šios grupės atsiskyrė ir į Barenco jūrą patraukė trys JAV eskadriniai minininkai, pagalbinis laivas ir JK fregata, ginkluoti moderniomis raketų gynybos sistemomis ir taikinius krante galinčiais atakuoti ginklais.

Pentagonas skelbė, kad tokiu būdu stengiamasi „užtikrinti laivybos laisvę ir pademonstruoti sklandžią sąjungininkų integraciją“.

JK Karališkojo jungtinių pajėgų instituto (RUSI) tyrėjas Sidharthas Kaushalas LRT.lt sako, kad tokios pratybos „tampa naująja norma“ ir jų tik daugės.

Barenco jūra yra itin svarbi Maskvai. Kolos pusiasalyje esančiame Severomorsko uoste yra Rusijos Šiaurės flotilės karinė bazė, o NATO laiko šiaurinius regionus Rusijos „gynybos bastionu“.

„Pasirodymas (...) primena, kad JAV yra pasiryžusi ir gali veikti šiaurėje (...). Tai dar viena dažnėjančių jėgos demonstravimų apraiška“, – LRT.lt teigia JAV Laivynų analizės centro (CNA) ekspertas Michaelis Kofmanas.

Tačiau, anot M. Kofmano, „nuvilia, kad kiti NATO nariai neprisijungė – galbūt juos varžo pandemija, bet galima įtarti, kad politika taip pat suvaidino vaidmenį“.

Norvegija taip pat demonstratyviai nedalyvavo manevruose, rengtose jos kaimynystėje, „susirūpinusi, kad tokios pratybos gali apkartinti santykius su Rusija ir iššaukti šios atsaką“, mano M. Kofmanas.

Pentagonas nurodė, kad Rusija buvo iš anksto perspėta apie manevrus, kad būtų išvengta konfrontacijos. Rusija į tai atsakė paskelbdama, kad vykdys šaudymo pratybas Barenco jūroje.

Manevrai veikiausiai privertė kilstelėti antakius Rusijoje, bet tai logiškas Vakarų atsakas į Maskvos povandeninių laivų pratybas regione.

„Abi pusės ėmėsi atsakingų žingsnių, kad būtų išvengta neteisingų interpretacijų galimybės ir priešiškų veiksmų. Rusijos laivynas pranešė apie savo pratybas, tai dažna Rusijos reakcija į JAV ir NATO pratybas, kurios jai nepatinka. (Rusija – LRT.lt) bando apriboti jūrinę teritoriją, rodydama savo nepasitenkinimą“, – sako M. Kofmanas.

Rusija žvelgia į Arktį

Rusija vis dažniau nebeslepia savo ambicijų Arktyje ir nuo simbolinių vėliavos įsmeigimų vandenyno dugne po Šiaurės ašigaliu pereina prie realių veiksmų – stiprina karinius pajėgumus, modernizuoja kariuomenę bei laivyną, gamina naujus ledlaužius.

Maskvos susidomėjimą Arktimi didina ir vadinamasis Šiaurės jūrų kelias. Dėl klimato kaitos tirpstant ledynams laivyba čia tampa vis ekonomiškai naudingesnė, o tai žada Rusijai papildomas pajamas. Todėl ji jau svarsto, kaip monopolizuoti šiuos vandenis. Tirpstant ledynams, atsiveria galimybė išnaudoti čia glūdinčius gausius naudingųjų išteklių klodus. Be to, į Arktį žvalgosi ir Kinija.

„Pirmoji šių pratybų priežastis – atstatyti Rusijos Šiaurės flotilę, kuri krizės atveju galėtų perimti NATO šiaurinių narių komunikacijos linijų kontrolę ir kelti grėsmę sąjungininkams“, – teigia S. Kaushalas.

Norvegijos Gynybos ministerijos užsakymu atliktoje analitinio centro „RAND Corporation“ studijoje aprašoma, kaip Rusija gali trikdyti Aljanso gynybą ir veiklą Šiaurės Atlante. Tai Maskva galėtų daryti dislokuodama karinius laivus ir povandenius laivus, ginkluotus „Kalibr“ ir kitomis moderniomis sparnuotosiomis raketomis vadinamajame Meškos koridoriuje, esančiame tarp Svalbardo salų ir šiaurinės Norvegijos dalies.

S. Kaushalas teigia, kad Rusijos povandeninių laivų patruliavimas regione siekia nuo Šaltojo karo laikų nematytus mastus ir kelia grėsmę sąjungininkų komunikacijos linijoms.

Šaltojo karo metu NATO sąjungininkai stengėsi sovietus uždaryti regione ir neleisti išplaukti į Šiaurės Atlantą. Tai buvo daroma įrengiant povandeninę laivų sekimo sistemą tarp Grenlandijos, Islandijos ir Britanijos (vadinamasis GIUK koridorius).

Šiandien Norvegijos ir sąjungininkų pareigūnai mano, kad Meškos ir GIUK koridoriai yra svarbūs siekiant gauti perspėjimą apie Rusijos Šiaurės flotilės veiksmus, pažymi RAND analitikai.

Neseniai Rusijos Gynybos ministerija gyrėsi, jog išbandydami naują įrangą desantininkai Arktyje atliko šuolius iš 10 000 metrų aukščio. Pernai Norvegijos žiniasklaida, pasiremdama šaltiniais šalies saugumo institucijose, pranešė, kad Rusijos pajėgos pratybų metu net buvo išsilaipinusios Svalbarde.

Jei Maskva užsitikrintų dominavimą šiaurėje, ji galėtų įgyvendinti prieigos ir regiono blokavimo priemones (A2/AD) ir itin apsunkinti sąjungininkų pajėgų pastiprinimo atvykimą į Skandinavijos šalis konflikto metu. O branduoliniais ginklais ginkluoti Rusijos Šiaurės flotilės povandeniai laivai taptų efektyvia atgrasymo priemone, pažymi „Barents Observer“.

„Tikėtina, kad dėl to (Vakarų sąjungininkai – LRT.lt) sukurs dviejų pakopų atsaką – didins dėmesį patruliavimui Grenlandijos–Islandijos–JK koridoriuje, siekdami kontroliuoti povandeninių laivų išvykas į Atlanto vandenyną, ir vykdys priešakinį patruliavimą Barenco jūroje, norėdami suvaldyti virš ir po vandeniu plaukiančius laivus, ginkluotus ilgo nuotolio ginkluote“, – teigia S. Kaushalas.

Vakarų atsakas

Arkties regiono svarbą suvokia ir Vakarų valstybės. Pernai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nustebino pasaulį pasiūlęs nupirkti Grenlandijos salą. Tada analitikai taip pat teigė, kad JAV stengiasi neprarasti įtakos Arkties regione.

RAND analitikai pažymi, jog dėl didėjančių Rusijos pajėgumų „Norvegijos ir NATO strategija turi planuoti galimas ateities operacijas itin ginčijamoje teritorijoje, kartu suvokiant vidaus ir struktūrinius iššūkius, sukuriais toliau susiduria Rusija“.

Todėl Vakarų sąjunginkai jau ėmėsi veiksmų. NATO kartu su Švedija ir Suomija 2018 m. surengė pratybas „Trišakė jungtis“ (Trident Juncture), kuriose treniravosi ginti Norvegiją. Tai buvo didžiausios NATO karinės pratybos nuo Šaltojo karo laikų, o JAV lėktuvnešis Arktyje pasirodė pirmą kartą po 3 dešimtmečių pertraukos.

Nuo tada Vakarų sąjungininkai regione ėmė lankytis dažniau. Anksčiau Barenco jūroje apsilankydavo žvalgybines misijas vykdantys povandeniniai laivai.

Dabar, Barenco jūroje praleidę 5 dienas, JAV ir JK laivai apsigręžė ir grįžo į Norvegijos jūrą.

S. Kaushalas pažymi, kad Vakarų sąjungininkų dėmesys šiam koridoriui grįžta, o Barenco jūroje bus patruliuojama dažniau.

„Atsižvelgiant į tai, kad priešakinis patruliavimas taikos metu yra kritiškai svarbus išlaikant galimybę veikti regione krizės metu, mes turėtume tikėtis to matyti daugiau. (...) Šis veiksmas yra platesnės struktūros pavyzdys, kai matomas nuolatinis, bet ribotas rungtyniavimas tarp NATO ir Rusijos regione ir už jo ribų“, – teigia S. Kaushalas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt