Pasaulyje

2020.05.13 12:29

Užsienio žiniasklaida labiausiai domėjosi Estija, Lietuvai koją pakišo kuklumas

Ieva Balsiūnaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.05.13 12:29

Praėjusiais metais užsienio žiniasklaida iš visų trijų Baltijos valstybių labiausiai domėjosi Estija, o Lietuvai ir Latvijai skyrė panašų dėmesį. Ekspertai teigia, kad norint padidinti Lietuvos matomumą pasaulyje, reikia nuoseklesnio turinio.

Dėl kokių priežasčių ir kaip gausiai užsienio žiniasklaidose pastebimos Baltijos valstybės, į šį klausimą Lietuvos užsienio įvaizdžio grupė atsakė atlikusi užsienio žiniasklaidos tyrimą. Buvo apžvelgta 14 šalių žiniasklaida, tarp jų – Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Izraelio, Baltarusijos ir kitų.

Tyrimas atliktas pasitelkiant raktinius žodžius, leidžiantys pasiekti konkretų apie šalį skelbtą turinį. Tyrimas parodė, kad ryškaus Lietuvos įvaizdžio nėra, pastebimos skirtingos sritys. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų naujienų pranešimuose Lietuva buvo labiausiai matoma dėl šalyje vykdomo turizmo. Lietuvos kultūros ir paveldo temos pritraukė Italijos, Vokietijos ir Jungtinių Valstijų žiniasklaidos dėmesį.

Apibendrinant, praėjusiais metais užsienio žiniasklaidoje Lietuva pastebimiausia buvo dėl technologijų, startuolių sėkmės, pavyzdžiui, vienaragiu tapusio „Vinted“ startuolio. Taip pat pastebėtas moterų įsitraukimas į technologijų sektorių; kibernetinis saugumas, lietuvių menininkių laimėjimas praėjusių metų Venecijos bienalėje.

Lietuvoje naudojamos finansinės ir skaitmeninės technologijos užsienio žiniasklaidoje sulaukė daugiausia dėmesio.

Lietuva ir Estija, kalbant apie technologinius sprendimus, užsienio žiniasklaidoje minimos kartu.

„Be abejonės mes galėtume paminėti tam tikrus skaitmeninius sprendimus arba finansines technologijas, kurios yra pastebimos ir vertinamos. Netgi pandemijos kontekste matoma, kad Lietuva sugeba išsiskirti naujienų sraute, kuomet būtent kalbama apie tam tikrus skaitmeninus, technologinius sprendimus“, – sako Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.

Lyginant visas Baltijos valstybes, Estija sulaukė daugiausia užsienio žiniasklaidos dėmesio. Pagrindinės temos – investicijos, migracija, šalyje taikomi inovatyvūs sprendimai. Estijos vykdoma „e-Estonia“ kampanija pabrėžia Estijoje plačiai naudojamas technologijas, nuosekliai pateikiama informacija apie tai, kiek daug ir kaip sėkmingai šalis pavertė technologijas kasdieniu gyvenimu, politikos, įvairių teikiamų paslaugų dalimi.

Tiesa, Lietuva ir Estija, kalbant apie technologinius sprendimus, užsienio žiniasklaidoje minimos kartu. Latvija šioje srityje atsilieka. Pasak Lietuvos įvaizdžio grupės vadovo, Estija rodo pavyzdį, ko reikia sėkmingai įvaizdžio strategijai.

„e-Estonia“ prekės ženklas yra labai stiprus ir tikrai atpažįstamas Europoje ir visame pasaulyje. Bet tai lemia tam tikros objektyvios priežastys. Estija 4–5, o gal ir daugiau metų nuosekliai dirba ties tuo. Išgrynintos žinutės, pasirinktos sritys – tai duoda rezultatų. Mes matome, kad 2019 metais Estijos paminėjimų 14 tikslinių užsienio šalių, kuriose darėme tyrimą, yra apie 155 tūkst. paminėjimų. Tuo tarpu Lietuvos – 91 tūkst., Latvijos – 81 tūkst.“, – pasakoja M. Gurskas.

M. Gurskas sako, kad Lietuvą būtų geriausiai galima pristatyti kaip technologiškai stiprią šalį, kurioje dirba aukštos kvalifikacijos talentai, čia palanki aplinka kurti ir dirbti, palankios reguliacinės sąlygos.

Jis priduria, kad užsienio žiniasklaidoje Lietuva yra mažiau pastebima, nes mūsų šalies pristatymui trūksta nuoseklumo. Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys, verslo technologijų įmonės „Baltic Sandbox“ įkūrėjas Andrius Milinavičius sako, kad Lietuva yra be proto kūrybinga ir inovatyvi šalis, tačiau komunikacijos ekspertams trūksta proaktyvumo, kurį rodo Estijos specialistai.

„Jie yra labai proaktyvūs. To trūksta pas mus Lietuvoje. Jie tikrai pirmiau pasistengia įtvirtinti savo žinutes, nelaukia kol kažkas kitas padarys. O mes, savo ruožtu, tarpusavyje fragmentuotai kariaujame, norėdami parodyti savo vertę, bet čia labai „pramuša“ mūsų lietuviškas kuklumas.

Apie tai man yra pasakoję mano partneriai iš Vokietijos ir Amerikos. Jie klausė, iš kur „pas jus tas lietuviškas kuklumas?“ Jie sakė, kad turime tiek daug nuostabių dalykų, su kuriais galėtumėte labai aukštai iššokti, tiesiog turime susikaupti ir suprasti, kad jeigu patys apie tai nešnekėsime, niekas kitas neieškos, kuo mes esame unikalūs“, – pažymi specialistas.

Šiuo metu dirbama su nauja Lietuvos įvaizdžio strategija dešimčiai metų. Analizuojamos sritys, kurios galėtų geriausiai reprezentuoti šalį. M. Gurskas sako, kad Lietuvą būtų geriausiai galima pristatyti kaip technologiškai stiprią šalį, kurioje dirba aukštos kvalifikacijos talentai, čia palanki aplinka kurti ir dirbti, palankios reguliacinės sąlygos.

Papildomos Lietuvos pristatymo užsienyje gairės galėtų būti ir nepaliesta Lietuvos gamta, kultūra, sulaukianti atgarsio visame pasaulyje. A. Milinavičius priduria, kad Lietuva turi išnaudoti savo kūrėjų potencialą, unikalią lokaciją tarp Rytų ir Vakarų.

Didžiausią naudą Lietuvai nešančių sričių analizė pradeda praėjusiais metais. Galimos strategijos gairės turėtų būti pristatytos birželio pabaigoje.