Pasaulyje

2020.05.13 09:19

Estija ir Vokietija JT Saugumo tarybai pateikė rezoliuciją dėl paliaubų pandemijos metu

atnaujinta 09.22
BNS, ELTA 2020.05.13 09:19

Vokietija ir Estija antradienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai pateikė rezoliuciją dėl paliaubų kariniuose konfliktuose COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Ši rezoliucija pakeis kitą, Prancūzijos ir Tuniso pateiktą, rezoliuciją, kurią vetavo JAV.

Dviejų nenuolatinių Saugumo Tarybos narių projektą sudaro penki pagrindiniai punktai. Palyginimui, anksčiau atmestą projektą sudarė devyni punktai. Rezoliucija „reikalaujama nedelsiant nutraukti karinius veiksmus visame pasaulyje, kurie aptariami Saugumo Tarybos darbotvarkėje“.

Šia rezoliucija siekiama padėti maždaug 20 krizėje atsidūrusių ar į karinius konfliktus įsitraukusių valstybių, tačiau neaišku, ar patvirtinus rezoliuciją bus imtasi konkrečių veiksmų.

Kaip ir Prancūzijos bei Tuniso projekte, šiame taip pat raginama „imtis humanitarinės pauzės bent jau 90 dienų iš eilės“, kad labiausiai paveiktoms bendruomenėms būtų galima tiekti humanitarinę pagalbą.

Balsavimo dėl pateiktos rezoliucijos data dar nenustatyta. Jei nė viena iš nuolatinių Saugumo Tarybos narių nežadės pasinaudoti savo veto, balsavimas turėtų įvykti gana greitai. Vašingtonas ankstesnę rezoliuciją atmetė dėl to, kad joje buvo paminėta PSO.

Vokietijos ir Estijos rezoliucijos projekte PSO nėra minima, o su tuo gali nesutikti Kinija, iki paskutinės minutės reikalavusi bent jau netiesiogiai paminėti JT sveikatos organizaciją.

Naujasis rezoliucijos projektas buvo pateiktas antradienį, Estijos surengtos telekonferencijos už uždarų durų metu. Estija šiuo metu pirmininkauja Saugumo Tarybai.

Rusija ir Kinija boikotavo susitikimą dėl Sirijos

Rusija ir Kinija antradienį boikotavo tai, ką Maskva pavadino „nepriimtina“ vaizdo konferencija už uždarų durų su Jungtinių Tautų Saugumo Taryba dėl cheminių ginklų Sirijoje.

„Rusijos ir Kinijos langeliai [ekrane] tušti“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Saugumo Tarybos narys, kuris nesutiko skelbti savo pavardės.

Per vaizdo ryšiu vykusią spaudos konferenciją Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia sakė, kad Maskva turėjo vieną prašymą: „Kad bendravimas vyktų atviroje aplinkoje.“

„Deja, mūsų partneriai Vakaruose ir jų sąjungininkai reikalavo surengti šį susitikimą už uždarų durų neformalioje aplinkoje, nepaisydami Saugumo Tarybos atvirumo ir skaidrumo šūkių“, – sakė jis.

„Toks požiūris mums nepriimtinas, nes pažeidžia Cheminio ginklo konvencijos šalių prerogatyvas“, – pridūrė V. Nebenzia.

Per mėnesio susitikimą Tarybos nariai turėjo išklausyti JT generalinio sekretoriaus pavaduotojos nusiginklavimo reikalams Izumi Nakamitsu ir Cheminio ginklo draudimo organizacijos (OPCW) vadovo Fernando Ariaso ataskaitas.

Taryba taip pat turėjo išklausyti OPCW 2018 metais suformuotos Identifikavimo ir tyrimų grupės (IIT) koordinatoriaus Santiago Onate-Laborde.

IIT balandžio pradžioje paskelbė ataskaitą, kurioje Damaskas pirmą kartą atvirai kaltinamas dėl trijų cheminio ginklo atakų 2017 metais.

Damasko sąjungininkė Maskva sakė, kad Sirija sustabdė savo cheminių ginklų programą, sunaikino savo cheminių ginklų atsargas ir jų gamybos pajėgumus.

Damaskas neigia atsakomybę už 2017 metų atakas.

Antradienio susitikimas „buvo suplanuotas uždaru formatu, kad Tarybos narės ir Sirijos Arabų Respublika atvirai apsikeistų nuomonėmis ir užduotų klausimus pranešėjams“, sakoma Jungtinės Karalystės diplomatinės misijos JT pareiškime.

„Atsisakymas dalyvauti susitikime ir bendrauti su OPCW dėl jos išvadų turinio nuvilia ir parodo, kad kai kurios Tarybos narės mieliau pakirstų cheminių ginklų naudojimo draudimą užsipuldamos žmones ir institucijas, kurioms pavesta jį ginti“, – sakoma pareiškime.