Pasaulyje

2020.05.12 17:36

Latvijos žvalgyba: Kinijos šnipinėjimas ir atakos kelia grėsmę visam Vakarų pasauliui

LRT.lt 2020.05.12 17:36

Latvijos žvalgyba kasmetinėje ataskaitoje nurodo, kad šalies saugumui grėsmę kelia auganti Kinijos kibernetinė ir šnipinėjimo veikla, taip pat Rusijos istorinis revizionizmas ir užsienio politika.

Kaip nurodo ataskaitą išnagrinėjęs analitinis centras Varšuvos institutas (Warsaw Institute), balandžio gale Latvijos svarbiausia žvalgybos agentūra – Konstitucijos apsaugos biuras (SAB), pateikė metinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Kinų įtaka Baltijos šalyse

Didelė dalis ataskaitos skiriama aptarti Rusijos Federacijos keliamas grėsmes, bet kelis kartus minima ir didėjanti Kinijos įtaka bei atakos.

2017 m. ataskaitoje Kinija nebuvo minima visiškai, o 2018 m. dokumente rašoma, kad Pekinas operacijos apsiriboja ekonomine žvalgyba, stengiantis gauti duomenis.

Dabar Kinija, kartu su Rusija, įvardinama kaip pagrindinė kibernetinė grėsmė visam NATO ir Europos Sąjungai.

Ataskaitoje nurodoma, kad Pekinas vis dažniau rengia kibernetines atakas ir kelia rimtą problemą Latvijos ir kitų Vakarų valstybių saugumui ir interesams. SAB požiūriu, ši tendencija tęsis.

Lietuva stengiasi užkirsti kelią Kinijos bandymams įsitvirtinti vieninteliame šalies uoste Klaipėdoje, nurodo Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Pastaruosius penkerius metus Kinija investavo į galimybes organizuoti, centralizuoti ir sklandžiau vykdyti kibernetines atakas. Kinijos slaptųjų tarnybų kontroliuojamos programišių grupės įvertino savo veikimo būdus ir pagerino techninius išteklius. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad Kinijos operacijos kibernetinėje erdvėje tapo rafinuotesnės ir jas sudėtingiau aptikti.

Pekino kibernetinės atakos taip pat kelia grėsmę Vakarų ekonominiams interesams. Atakos vykdomos prieš visuomenines institucijas, privačias kompanijas, akademinę bendruomenę, valdžios institucijas, kariuomenes, gynybos sektorius ir nevyriausybines organizacijas.

Dažniausias atakų tikslas – padidinti Kinijos ekonomikos konkurencingumą. Bet daugėja atakų ir prieš užsienio bei saugumo politikas formuojančias institucijas, kuriomis siekiama gauti informacijos apie politinius planus šalyse, kurias Pekinas laiko svarbiomis.

Ataskaitoje be kita ko rekomenduojama didinti informacinių technologijų saugumą, ypač tikrinant ir vengiant produktų bei paslaugų, kurie yra sukurti šalyse, vykdančiose agresyvias kibernetines kampanijas prieš NATO ir ES nares. Pavyzdžiui, Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas.

Reaguodama į ataskaitą, Kinijos ambasada Latvijoje pareiškė, kad visi teiginiai apie Pekino šnipinėjimo veiklą yra „nepagrįsti ir neatsakingi“, o „nepagrįstos spekuliacijos ir stigmatizavimas yra nepageidautini“.

Ambasada pridėjo, kad Kinija yra „nuožmi kibernetinio saugumo gynėja, kuri visada atkakliai prieštarauja ir kovoja prieš visus kibernetinius nusikaltimus teisėtai“. Ambasados atstovų pareiškimai priminė, kad Kinija yra pagrindinis pasaulio kibernetinių nusikaltimų taikinys.

Rusijos istorinis revizionizmas

Nors nemaža dalis ataskaitos skiriama Kinijai, „Rusiją reikėtų aiškiai vertinti kaip pagrindinę grėsmę Latvijos nacionaliniam saugumui“, rašoma dokumente, kurį cituoja Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.

Tačiau „kitos šalys irgi gali pakenkti Latvijai keldamos grėsmę kolektyviniam saugumui ar mūsų sąjungininkų nacionaliniams interesams“, rašoma ataskaitoje.

Dokumente nurodoma, kad Kremlius remia analitinius centrus ir „pseudoakedemines organizacijas“, kad neigtų Latvijos ir kitų Baltijos valstybių valstybingumo legitimumą.

„Pavyzdžiui, Istorinės atminties fondas specializuojasi dirbdamas Baltijos šalyse“, – nurodoma ataskaitoje. Ryškiausi asmenys fondo veikloje – Aleksandras Djukovas ir Vladimiras Simindejus – Latvijoje paskelbti persona non grata.

Rusijos ambasada Latvijoje taip pat esą perka rusakalbius straipsnius Latvijos žiniasklaidoje, „kurie vėliau yra paskelbiami be jokių nuorodų, kad už šį turinį buvo sumokėta ir jis parengtas bendradarbiaujant su Rusijos ambasada“.

Ši publikacija anglų k. pasirodė „Warsaw Institute“ tinklalapyje. LRT.lt ją išvertė į lietuvių k. ir redagavo instituto parengtą medžiagą bei pridėjo skyrių apie Rusiją.