Pasaulyje

2020.05.12 14:43

Žiniasklaida nustatė Rusijos šnipą, kuris įtariamas bandęs nunuodyti Čekijos politikus

Čekijos žiniasklaida teigia nustačiusi vyro tapatybę, kuris, jų teigimu, yra su priedanga dirbantis rusų diplomatas. Jis prieš maždaug du mėnesius atvyko į šalį ir atsivežė lagaminėlį ricino, skirto nunuodyti net tris Kremlių įpykdžiusiems Prahos pareigūnus.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Gegužės 10 d. Čekijos televizijos laidoje „168 valandos“ parodytame reportaže, remiantis neįvardintu šaltiniu žvalgybos tarnyboje, buvo teigiama, kad prieš du mėnesius Andrejus Končakovas atskrido į Prahos Vaclavo Havelo oro uostą, nešinas lagaminėliu su nuodais, ir buvo nuvežtas į Rusijos ambasadą, kuri jau seniai yra laikoma Rusijos šnipinėjimo centru.

A. Končakovas (34 m.) šiuos įtarimus atmetė, savo komentare Čekijos naujienų portalui „Seznam Zpravy“ teigdamas, kad lagaminėlyje buvo „dezinfekcinis skystis ir saldainiai“.

„Greičiausiai įsivėlė kažkokia klaida,“ – naujienų portalui sakė A. Končakovas, tačiau į kitus klausimus atsakyti atsisakė, teigdamas, kad pirmiausia turėtų gauti Maskvos leidimą.

Maskva, kuri jau ne pirmą kartą kaltinama savo kritikų persekiojimu užsienyje, įskaitant ir 2018 m. įvykdytą dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimą medžiaga „Novičiok“, bet kokius kaltinimus taip pat neigia.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad visa tai „atrodo kaip antis“, tuo tarpu kiti oficialūs Rusijos asmenys šią istoriją pavadino antirusiška kampanija.

Gegužės 11 d. Rusijos ambasada Prahoje savo feisbuko paskyroje paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad A. Končakovas tapo abstrakčių grasinimų taikiniu. Pareiškime taip pat rašoma, kad ambasada kreipėsi į Čekijos policiją, prašydama A. Končakovui apsaugos.

Vietos žiniasklaidos teigimu, Čekijos žvalgybos agentūra įtaria, kad A. Končakovas yra Rusijos šnipas. Keletas bandymų susisiekti su Čekijos kontržvalgybos agentūra BIS buvo nesėkmingi.

Ginčai dėl istorijos

Įtarimai dėl rengiamo ricino sąmokslo pirmą kartą pasirodė balandžio 26 d. Čekijos tiriamosios žurnalistikos savaitraštyje „Respekt“, maždaug tuo pačiu metu, kai buvo pranešta apie Rusijos remiamų programišių atakas prieš kertinę šalies infrastruktūrą.

Pranešime buvo teigiama, kad tariamo ricino sąmokslo taikiniais turėjo tapti Prahos meras Zdenekas Hribas ir dviejų miesto rajonų seniūnai Ondrejus Kolaras ir Pavelas Novotny.

Z. Hribas parėmė siūlymą priešais Rusijos ambasadą Prahoje esančią aikštę pervadinti nužudyto Kremliaus kritiko Boriso Nemcovo vardu.

O. Kolaras pasisakė, už tai, kad sostinės šeštajame rajone būtų nukelta skulptūra Antrojo pasaulinio karo sovietų generolui – šį žingsnį Rusija pasmerkė, teigdama, kad jis pažeidžia 1993 m. Rusijos ir Čekijos pasirašytą draugystės sutartį.

Šis paminklas Maskvos susierzinimą kėlė nuo pat 2018 m., kai ant jo buvo atidengta lentelė su paaiškinamuoju tekstu. Joje išaiškinamas sovietų maršalo Ivano Konevo vadovaujamasis vaidmuo, numalšinant 1956 m. sukilimą Vengrijoje, jo indėlis statant Berlyno sieną ir rengiantis 1968 m. sovietų invazijai į Čekoslovakiją, žymėjusiai liberalių reformų pabaigą, dar žinomų „Prahos pavasario“ vardu.

Nuo tada Čekoslovakijai vadovavo Maskvai lojalus komunistų režimas, griežta ranka valdęs šalį iki pat 1989 m. antikomunistinės Aksominės revoliucijos.

P. Novotny suerzino Maskvą tuomet, kai praėjusių metų pabaigoje pritarė, kad jo vadovaujamame miesto rajone būtų pastatytas paminklas Vlasovo armijai – sovietų armijos dezertyrams, kovojusiems nacių pusėje, tačiau paskutinėmis Antrojo pasaulinio dienomis prisidėjusiems prie Prahos išvadavimo.

Pranešama, kad visiems trims pareigūnams šiuo metu yra taikoma policijos apsauga, o ministras pirmininkas Andrejus Babišas pareiškė, kad Čekija netoleruos nė vienos pasaulio valstybės bandymų kištis į jos vidaus reikalus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė Sovietų Sąjungos vaidmenį, sąjungininkams siekiant pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare, ignoruodamas arba kritikuodamas bet kokius šį naratyvą menkinančius ar jam prieštaraujančius faktus.

Sovietų Sąjunga patyrė daugiausiai nuostolių Antrajame pasauliniame kare, tačiau išvadavimu vadinama dalies Europos valstybių okupacija, tarp jų ir Čekoslovakijos, nulėmė, kad tose Rytų Europos šalyse dešimtmečiams buvo įtvirtinti Maskvos remiami komunistiniai režimai.

Remiantis laidoje „168 valandos“ parodytu reportažu, A. Končarovas į Prahos oro uostą atvyko kovo 14 d. – gerokai anksčiau nei buvo manyta – lagaminėlyje, kurio, būdamas diplomatu, jis neprivalėjo rodyti Čekijos muitinės pareigūnams, atsigabendamas riciną.

Portale „Seznam Zpravy“ rašoma, kad A. Končakovą paėmė Rusijos ambasados vairuotojas, ataskaitoje vadinamas Aleksandru A., kuris, kaip įtaria Čekijos žvalgyba, yra Rusijos Federacijos saugumo tarnybos (FSB) agentas, atsakingas ne tik už Rusijos diplomatų paėmimą iš oro uosto ir jų fizinį saugumą, bet ir už jų gabenamų dokumentų ar kitų daiktų apsaugą.

Paslaptinga figūra

Manoma, kad A. Končakovas gimė Maskvoje 1986 m., tačiau daugiau informacijos apie jį rasti sunku, ji yra gana neaiški ir dažnai prieštaringa. Maskvoje įsikūrusio žurnalistinių tyrimų tinklalapio „The Insider“ duomenimis, A. Končakovas baigė Maskvos inžinerijos ir fizikos institutą (MIFI).

Remiantis viešai prieinamas įrašais sunku pasakyti, kada jis šią aukštąją mokyklą baigė. Anot „The Insider“, A. Končakovas Prahoje pirmiausia dirbo valstybinėje agentūroje „Rossotrudničestvo“, kurios užduotis – pasirūpinti užsienyje gyvenančių rusų gerove.

Taip pat nurodoma, kad nuo 2017 m. gruodžio jis eina Prahoje veikiančio Rusijos mokslo ir kultūros centro direktoriaus pareigas.

Centro tinklalapyje taip pat nurodoma, kad A. Končakovas mokėsi MIFI, tačiau šis akronimas šifruojamas kaip Nacionalinis mokslinių tyrimų branduolinis universitetas, kurio trumpinys turėtų būti MEPhI. Dar labiau viską supainioja toliau nurodyta A. Končakovo studijų kryptis – tarptautiniai santykiai.

Remiantis „Seznam Zpravy“ duomenimis, A. Končakovas Čekijoje gyvena jau keletą metų, tačiau diplomatinį statusą įgijo tik pernai.

„Rossotrudnichestvo“ vadovė Jelena Mitrofanova šiuos pranešimus pavadino „nepagrįsta provokacija“.