Pasaulyje

2020.05.11 17:36

Nerimą kelianti tendencija: dalis Europos jaunimo mano, kad autoritarai su krizėmis susitvarko geriau

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2020.05.11 17:36

Koronaviruso pandemija pakeitė daugelį gyvenimo sričių, taip pat turėjo įtakos ir visuomenės mąstymui. Remiantis tyrimais, dalis Europos jaunimo mano, kad krizes geriau įveikia autoritarinės sistemos. Politologo Lino Kojalos teigimu, tokia tendencija tikrai verčia nuogąstauti. 

Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala sako, kad jauni europiečiai klausimyne nurodė, kad autoritarinės politinės sistemos, jų manymu, geriau susidoroja su tokiomis problemomis, kaip klimato kaita, nei demokratinės šalys.

„Vadinasi, jaunimas, kuris naudojasi liberalios laisvės teikiamais malonumais, privilegijomis ir laisvėmis mano, kad kitokios sistemos galėtų būti efektyvesnės. Tai, deja, patvirtina ne vienas tyrimas. Ko gero, tai labai didelį nerimą kelianti tendencija, nes demokratija nėra duotybė, dėl jos reikia nuolatos kovoti“, – LRT TELEVIZIJAI sako politologas.

Anot jo, išskiriama ir dar viena tendencija – valstybių lyderių populiarumo augimas. Tam, anot L. Kojalos, turėjo visuomenės nuogąstavimai dėl naujos situacijos ir noras tikėti savo lyderių priimamais sprendimais.

„Dabar atsiranda vis daugiau niuansų, kurie ryškėja ir Europos šalyse. Pavyzdžiui, Angela Merkel ir toliau labai populiari. Panaši situacija ir Jungtinėje Karalystėje, kur premjeras Borisas Johnsonas turi didelį palaikymą. Tačiau Prancūzijoje matoma ir neigiamų tendencijų. Pavyzdžiui, Emmanuelis Macronas pastaruoju metu prarado apie 6 procentus palankumo, kuris buvo užaugęs pandemijos pradžioje. Dar blogiau yra Rusijoje, kur Vladimiro Putino reitingai – 59 proc. Atrodytų visai neblogas skaičius, bet tai yra žemiausias rodiklis nuo 2013 metų“, – aiškina politologas.

Mano, kad reikėtų kitaip „tvarkytis su ekonomika“

L. Kojalos teigimu, Oksfordo universiteto ir kitų institucijų visoje Europos Sąjungoje (ES), tame tarpe ir Lietuvoje, atliktas tyrimas rodo, kad didelė dalis europiečių norėtų, kad dramatiškai keistųsi ekonominės sistemos, atsirastų tai, kas vadinama universaliomis bazinėmis pajamomis.

„Daug valstybių yra išbandžiusios šitą variantą arba bent jau jį aptariusios, bet yra labai didelis pritarimas tam, kad ši priemonė taptų nuolatine. Ji padėtų spręsti tokias problemas kaip socialinė nelygybė, skurdas ir pan. Kitaip tariant, galbūt atsiveria galimybių langas, esant tokiam dideliam palaikymui iš visuomenės ir kartu neplanuotai situacijai politiniame lygmenyje, įgyvendinti kai kuriuos sprendimus, kurie dar prieš keletą mėnesių galbūt atrodė visiškai nerealūs“, – sako politologas.

Vis dėlto, politologo manymu, diskusijų šia tema labai trūksta, mat visuomenės požiūris yra pagrįstas įsitikimu, jog bus „tiesiog mokami pinigai už nieką ir visi juos gaus, nepaisant to, kuo gyvenime užsiima ir kokioje socialinėje bei ekonominėje padėtyje yra.“

„Tai nėra toks paprastas modelis ir jo pritaikymo būdų yra įvairių. Lygiai taip pat yra potencialiai šalutinių ir neigiamų efektų, tokių kaip, aišku, dramatiškai išaugančios biudžeto išlaidos“, – sako L. Kojala.

Anot jo, visgi pandemija yra galimybė persvarstyti kai kurias struktūrines problemas, kurios nebūtinai yra tiesiogiai susijusios su COVID-19: „Juk ne veltui mes kalbame, kad Europoje populistinės partijos stiprėja ir auga jau gerą dešimtmetį.“

Visą pokalbį žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“:

Politologas Kojala apie svarbiausius politinius įvykius: kaip veikia bazinis pajamų modelis?