Tuo metu, kai Europos valstybės skundžiasi, kad jų laukuose žūsta derlius ir nėra kam jo nuimti, ukrainiečiai, kurie galbūt ir norėtų dirbti šį darbą, galimybių tam turi nedaug. Šalies valdžia per pandemiją stengiasi drausti šalies piliečiams išvykti dirbti svetur.
Tiesa, tokio įstatymo priėmimas stringa, o žmones piktina vien tokia idėja. Ukrainos „24“ televizijos kanalo ekonomikos apžvalgininkė Lesia Vyhovska teigia, kad toks valdžios užmojis jai atrodo nesuprantamas.
„Vyriausybė šiuo metu neturi jokio pagrindo riboti piliečių išvykimo ar grįžimo į Ukrainą. Nutarimai drausti išvykti žmonėms, norintiems dirbti užsienyje per pandemiją, yra valdžios savivalė. Tai neteisėta, tačiau jie bando priimti tokį įstatymą.
Vis dėlto manau, kad jis nebus priimtas, nes patys parlamentarai bijo jį svarstyti ir teikti balsavimui. Tačiau premjeras Šmyhalis ir užsienio ministras Kuleba teigė esą draudimas išvykti reikalingas siekiant suvaldyti pandemija. Jie bijo, kad mūsų piliečiai išvyks į užsienį, ten užsikrės ir grįžę užkrės ukrainiečius. Tačiau jei mes pažiūrėsime, kokių veiksmų ėmėsi valdžia nuo pandemijos pradžios, pamatysime, kad jie buvo destruktyvūs ir chaotiški.
Be abejo, visos šalys nebuvo pasiruošusios pandemijai, tačiau man atrodo, kad mūsų valdžia priima sprendimus, nesuvokdama, kaip juos įgyvendinti“, – LRT RADIJUI sako L. Vyhovska.
Ukrainos valdžia turi dar vieną argumentą, kodėl iš užsienio grįžę asmenys neturėtų išvykti – esą jie gali dirbti gimtinėje ir taip stiprinti savo šalies ekonomiką.
Tačiau, pasak L. Vyhovskos, toks sprendimas jai atrodo ne visiškai logiškas, nes pirmiausia reikia sukurti galimybes darbingo amžiaus žmonėms pasilikti valstybėje ir prisidėti prie pridėtinės vertės kūrimo.
„Oficialiai per karantiną darbo neteko 100 tūkst. žmonių. Vis dėlto akivaizdu, kad jų yra žymiai daugiau. Verslininkai dėl prastovos neturi lėšų, todėl ne tik atleidžia žmones, bet ir trumpina darbo laiką, siunčia neapmokamų atostogų. Tai masinis reiškinys ypač turizmo, paslaugų sferose. Padėtis kritinė. Žmonės surengė jau ne vieną piketą, reikalavo atnaujinti darbus, vadinasi, jie paprasčiausiai neturi pinigų.
Vyriausybė numatė pagalbą žmonėms, netekusiems darbo. Tačiau mes kalbame apie milijonus piliečių. Mūsų šalis didelė, jei trečdalis darbinio amžiaus žmonių praranda darbą, tai jau yra apie 5 milijonus žmonių.
Tuo metu valdžia numatė šiems žmonėms skirti 6 mlrd. grivinų. Dalis lėšų bus skiriama tiems, kas registruojasi darbo biržoje ir oficialiai yra bedarbiai. Tačiau ne visi skuba registruotis darbo biržoje. Ieškos būdų, kaip lėšų prisidurti iš kitur.
Tačiau net ir oficialiai registruotiems bedarbiams bus išmokama vos tūkstantis grivinų, juk tai juokingi pinigai. Už tūkstantį grivinų aš viena gal ir galiu prasimaitinti savaitę. O ką daryti likusias tris savaites? O jei turi vaikų? Kur dar komunaliniai mokesčiai? Dar dalis minėtų milijardų bus skirti darbdaviams, kuriems teko sumažinti darbuotojų darbo laiką, išleisti darbuotojus neapmokamų atostogų, tačiau ir vėl mes kalbame apie centus“, – tvirtina L. Vyhovska.
Kaip ir kitos pasaulio valstybės, Ukraina skaičiuoja, kiek nuostolių patirs šalies ekonomika dėl koronaviruso protrūkio. Tačiau pasak L. Vyhovskos, tai apskaičiuoti sudėtinga, nes skaičiai nuolatos kinta, o prognozės prastėja.
„Metų pradžioje buvo kalbama, kad mūsų bendrasis vidaus produktas augs 2 ar tris procentus. Po to jau kalbėta, kad augimo nebus, o smukimas sieks maždaug 3 procentus. Vėliau prabilta apie 5 procentus. Numatyti realių skaičių šiandien neįmanoma.
Galima atsižvelgti, pavyzdžiui, į vieną faktorių – žmones įprastai uždarbiaujančius užsienyje. Praėjusiais metais Ukraina iš tokių žmonių gavo beveik 15 mlrd. dolerių. Uždarbiaujantys atsiuntė šiuos pinigus į tėvynę. Tai sudaro 10 proc. Ukrainos bendrojo vidaus produkto. Šios lėšos yra žymiai didesnės nei tos, kurios atėjo per užsienio investuotojus praėjusiais metais“, – teigia L. Vyhovska.
Norint išspręsti ekonomikos problemas Ukrainai svarbi ir Tarptautinio valiutos fondo bei Europos Sąjungos pagalba. Tačiau L. Vyhovska teigia, kad jos šalyje vykstantys politiniai procesai gali baigtis tuo, jog pagalbos Ukraina gali ir nematyti.
„Šiuo metu vykdomas spaudimas antikorupciniam biurui, norima iš posto patraukti valdžiai nepalankų direktorių. Kodėl? Nes yra norinčių užsidirbti organizuojant viešuosius pirkimus kovai su koronavirusu.
Taip pat norima nacionalinio banko vadovą pakeisti savo žmogumi. Jei šie abu dalykai įvyks, mes neteksim Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Sąjungos finansinės paramos. Nes tiek fondas, tiek Bendrija nusprendė skirti mums milijardus grivinų kovai su koronavirusu.
Tos lėšos mums labai svarbios, nes padėtų žmonėms, verslui išlipti iš krizės. Tačiau valdžia ne tik nenori priimti vadinamojo „antikolomoiskio“ įstatymo, o Ihoris Kolomoiskis tai mūsų prezidentui artimas oligarchas, bet ir dar šturmuoja minėtas svarbias institucijas. Jei tai tęsis, Tarptautinio valiutos fondo lėšų mes nepamatysime“, – prognozuoja L. Vyhovska.
Ukrainoje nuo gegužės 11 dienos bus kiek laisvesnės karantino sąlygos ir gyventojai tikisi jau netrukus visi galėsiantys grįžti į darbą. Tačiau verslininkai skaičiuoja, kad maždaug 10–12 proc. savo įmonių durų gali ir nebeatidaryti.
