Pasaulyje

2020.05.11 11:19

Lietuvos ambasadorė ES apie COVID-19 grėsmes, nuo kurių kaukės neapsaugos

LRT.lt 2020.05.11 11:19

Šiandien iššūkių kelia ne tik pasaulyje siaučiantis koronavirusas. Kol intensyviai dorojamės su biologinio viruso grėsme, jo fone susiformavo informacijos perteklius, dėl kurio darosi vis sunkiau atsirinkti patikimus šaltinius. Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje (ES) Jovita Neliupšienė primena apie būtinybę atidžiai tikrinti faktus ir informacijos šaltinius. Kliautis reiktų ne „vienu Tailando gydytoju“ ar neįvardintais „Anglijos mokslininkais“, o mokslu. Dezinformacijos taikinys – ES.

Praėjusią savaitę Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) paskelbtos ataskaitos duomenimis, agresyviausios dezinformacijos skleidėjos yra Rusija ir Kinija. „Kol ES šalys rūpinosi realia pagalba Italijai, Ispanijai ir kitoms ES šalims, Kinija ir Rusija skleidė propagandą, pirko reklaminius stendus ir įrašus feisbuke. Viskas daroma siekiant sumenkinti ES pastangas kovoje su COVID-19 bei supriešinti šalis nares tarpusavyje“, – sako Lietuvos ambasadorė.

Anot J. Neliupšienės, šias valstybes vienija noras nuo savo piliečių nuslėpti tikrą informaciją, susijusią su COVID-19. Pavyzdžiui, žiūrint į tai, kas šiuo metu vyksta Rusijoje – vos prieš kelias dienas tikrąją situaciją šalyje aprašiusi vietinė žurnalistė buvo stipriai sumušta, o „Novaya Gazeta“ redakcija buvo priversta pašalinti straipsnį.

„Kinija dezinformacijos kampaniją vykdo, siekdama nukreipti dėmesį nuo pandemijos kilmės ir pagerinti savo tarptautinį įvaizdį. Kol kas nėra patikimų duomenų, kiek dezinformacijos skleidimui išleidžia Kinija, bet akivaizdu, kad negaili pinigų nei „trolių fabrikams“, nei žiniasklaidos priemonėms užsienyje pirkti. Tuo metu Kremliui artimi šaltiniai siekia sumenkinti ES vienybę jos piliečių, kaimyninių šalių bei partnerių akyse.

Temą „ES griūna“ ypač mėgsta prokremliški šaltiniai, todėl taip pat uoliai ją gvildena ir koronaviruso kontekste. Vien oficialių Rusijos informacijos kanalų duomenimis, šalis kasmet skiria daugiau nei milijardą eurų žiniasklaidos kanalų išlaikymui“, – sako ambasadorė.

Kiekvienas galime kovoti su dezinformacija

J. Neliupšienės teigimu, greitai plintant dezinformacijai, atsiranda „infodemija“ – informacijos perteklius, kuris sukelia nuovargį, baimę ir nepasitikėjimą.

„Melagingos informacijos skleidimas kelia realią grėsmę visuomenės sveikatai. Žmonės, patikėję visuotinio sąmokslo teorijomis, ignoruoja karantiną, atsisako naudoti apsaugos priemones. Kiti atvirkščiai – patiki „stebuklingais“ vaistais ir neva nuo visko saugančiomis priemonėmis. Paskleidus informaciją apie 5G ryšio technologijų ir COVID-19 ryšį, dar balandžio mėnesį sąmokslo teorija patikėję žmonės Belgijoje ir kitose Europos šalyse padegė ir stipriai apgadino dešimtis mobiliojo ryšio bokštų“, – pasakoja J. Neliupšienė.

Pasak jos, kovojant su dezinformacija per pandemiją ypač svarbu pasitikėti mokslu. Patarimais, kaip atpažinti klaidingą informaciją, dalijasi EIVT strateginės komunikacijos padalinys: svarbu patikrinti, kas informacijos autorius, ar naujieną praneša bent keli patikimi šaltiniai, atkreipti dėmesį į vizualų tikrumą.

„Aš pati visada patikrinu intriguojančius, gąsdinančius faktus, pasidomiu, kas dalijasi mane sudominusia informacija. „Vienas Tailando gydytojas“ ar neįvardinti „Anglijos mokslininkai“ nėra pats patikimiausias informacijos šaltinis. Pasitikiu mokslu. Visai neseniai feisbuke išplito nuotrauka su išvardintais metais ir virusų pavadinimais: „1720 – maras, 1820 – cholera, 1920 – ispaniškasis gripas, 2020 – koronavirusas“. Gali pasirodyti it mistinis ligų pasikartojimas kas šimtmetį, tačiau užtenka panaršyti „Google“ ir paaiškėja, kad tiek maras, tiek cholera siautėjo ne tik „mistiniais“ dvidešimtaisiais metais, o ispaniškas virusas prasidėjo 1918 metais“, – sako J. Neliupšienė.

Ambasadorės teigimu, netikri pranešimai sklinda labai greitai, tačiau kiekvienas socialinių tinklų vartotojas gali prisidėti stabdant dezinformacijos sklaidą. Svarbu būti atidiems ir mąstyti kritiškai, o prieš spaudžiant patiktukus ir dalijantis informacija, įsitikinti pateikiamos informacijos tikrumu.

Stipresni esame kartu nei pavieniui

Lietuvos ambasadorės J. Neliupšienės teigimu, vos prieš penkerius metus beveik pusė ES narių dezinformaciją matė tik kaip Baltijos ir Skandinavijos šalių problemą. Šiandien beveik visos ES šalys yra susidūrusios su gerai organizuotomis, agresyviomis ir jokių taisyklių nepaisančiomis dezinformacijos kampanijomis, todėl vis geriau supranta dezinformacijos mastą ir grėsmę.

„Siekiant visapusiškai kovoti su dezinformacija, 2018 m. patvirtintas bendras ES kovos su dezinformacija veiksmų planas. Tikimasi, kad šiemet pasirodys dar du svarbūs ES dokumentai, kurie padės apriboti klaidinančios informacijos „infodemiją“, taip pat numatys didesnę socialinių tinklų ir kitų platformų atsakomybę už dezinformacijos skleidimą“, – pasakoja ambasadorė.

Jos teigimu, solidarūs tarpvalstybiniai santykiai ir per visą Europą nusidriekę šalių narių bendradarbiavimo pavyzdžiai rodo, kad ir šiandien stipresni esame kartu nei pavieniui.

„Man sunku įsivaizduoti Lietuvą ne ES, todėl džiaugiuosi, kad Lietuva Europos Sąjunga pasitiki ir tiki jos ateitimi. ES šalys – pagrindiniai mūsų prekybos partneriai, o tai reiškia, kad mūsų ekonomika atsigaus tik tada, kai atsigaus ES šalių ekonomika. Krizei stabdyti ir jos padariniams mažinti ES skiria beveik 3,5 trilijonų eurų. Ši parama padės verslams išvengti bankroto, išsaugoti darbo vietas, taip pat leis dar daugiau investuoti į vakcinos nuo COVID-19 kūrimą“, – sako Lietuvos ambasadorė J. Neliupšienė.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir LRT projektas „Solidarumo balkonai“ – tai istorijos apie pagalbą ir solidarumą, kuriuos patiriame kasdien, kad ir kur Europoje būtume. Europos dienos, gegužės 9-osios, proga priminkime vieni kitiems, kad kartu iššūkius įveikti lengviau.