Pasaulyje

2020.05.08 21:38

Kas neramina Rusiją – o jei Suomija prisijungtų prie NATO?

EurActiv, LRT.lt2020.05.08 21:38

Net jei Rusija yra sakiusi, kad sprendimas dėl narystės NATO yra vien tik Suomijos reikalas, ankstesnės Suomijos Vyriausybės užsakyto ir pirmadienį (gegužės 4 d.) paskelbto tyrimo duomenys rodo, kad toks sprendimas visgi neigiamai atsilieptų dvišaliams santykiams.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Euractiv“ originalus kūrinys.

„Govorit Moskva – kalba Maskva“ pavadintu tyrimu bandoma suprasti strateginę Rusijos komunikaciją, perkeliant ją į istorinį, socialinį, kultūrinį ir tarptautinės politikos kontekstą.

2019 m. užsakytą tyrimą buvo skirta atlikti konsultacinei bendrovei „Eurofacts“, o pačiam projektui vadovavo buvęs Suomijos žvalgybos vadovas ir atsargos kontradmirolas Georgijus Alafuzoffas.

Helsinkyje įsikūręs Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centras („Hybrid CoE“) suorganizavo tarptautinį su šiuo projektu susijusį seminarą. Tyrimo ataskaita pirmiausia išsiskiria tuo, kad yra grįsta iš pirminių šaltinių Rusijoje gauta informacija, joje pateikiami interviu su Rusijos valdžios atstovais ir įstatymų leidėjais.

Tyrimo duomenimis, mažai kas pasikeitė nuo 2007 metų Miunchene Vladimiro Putino pasakytos kalbos.

Jausmas, kad Vakarai įžeidė ir išdavė Rusiją vis dar turi įtakos sprendimams ir pranešimams. Principingumas, suverenumas ir poreikis, kad į Rusiją būtų žiūrima kaip į supervalstybę išlieka svarbiausiais parametrais Kremliaus koridoriuose.

Nesvarbi ES valstybė narė?

Tuo tarpu Rusijos domėjimasis Suomija normalizavosi ir tapo ne tokiu svarbiu. Suomija nebėra Rusijos strateginės komunikacijos taikiniu ar platforma, nes Maskvoje ji nėra laikoma įtakinga ar svarbia ES nare.

„Rusijos vadovybė nemano, kad Kremliaus žinutės Briuseliui turėtų būti siunčiamos per Helsinkį ar kad suomiai suteiktų reikšmingos papildomos vertės racionalizuojant Rusijos požiūrį ar interesus,“ – rašoma ataskaitoje.

Ataskaita leidžia suprasti, kad Maskva į Suomijos ketinimus prisijungti prie NATO ir nuolatiniam buvimui įsileisti į šalį aljanso kariuomenę, žvelgia kaip į konkrečią grėsmę.

Šiame regione Baltijos šalys Estija, Latvija ir Lietuva yra NATO narės, o Suomija ir Švedija pasirašiusios strateginės partnerystės sutartį.