Pasaulyje

2020.05.08 10:18

Lietuvos ambasadorė ES: Briuselis pastebėjo Lietuvos iniciatyvas dėl koronaviruso

atnaujinta 10.27
Julija Šakytė, LRT.lt2020.05.08 10:18

Lietuviai vieni iš labiausiai Europos Sąjungoje (ES) pasitikinčių Bendrija ir tikinčių jos ateitimi, sako Lietuvos ambasadorė prie Europos Sąjungos Jovita Pranevičiūtė-Neliupšienė. Be to, anot jos, Briuselis pastebėjo ir Lietuvos iniciatyvas – Vilniaus viešąsias erdves, „drive-in“ kino teatrą bei kaukių madų savaitę. 

„Lietuvos piliečiai tikrai vertina narystę ES. Lietuviai vieni iš labiausiai pasitikinčių ES ir tiki ES ateitimi. Manau, tai šiuo metu yra itin svarbu ir skaičiai tikrai yra džiuginantys – 65–71 procentas tikinčių ES ateimi“, – Vyriausybės spaudos konferencijoje kalbėjo ambasadorė.

ES institucijos, anot J. Pranevičiūtės-Neliupšienės, padėjo namo iš užsienio valstybių grįžti 530 tūkst. Bendrijos piliečių.

Ateityje – naujas ekonomikos planas

J. Pranevičiūtės-Neliupšienė teigimu, reikia turėti omenyje, kad ES pastangos kovoti su COVID-19 pastarąsias 8 savaites buvo beprecedentės dėl to, kad praktiškai visos Bendrijos narės yra atviros, viena nuo kitos priklausančios ekonomiškai ir turinčios glaudžiausius ekonominius santykius tarpusavyje.

Ambasadorė pabrėžia, kad kiekvienos šalies ekonomikos atsigavimas priklauso nuo visos Europos bendro ekonomikos atsitiesimo. Ambasadorė teigia, kad ES jau priėmė sprendimus – daugiau nei 3 trln. eurų yra skirta ekonominiai pagalbai.

Į ją patenka ir Europos centrinio banko (ECB) priemonės, Europos Vadovų Tarybos (EVT) suderėtas paketas, investicijų garantijų fondo lėšos ir Europos stabilumo mechanizmo ištekliai.

J. Pranevičiūtės-Neliupšienė sako, kad ateityje reikia tikėtis, jog per artimiausias 2–3 savaites bus pateiktas naujas Europos Komisijos (EK) pasiūlymas – taip vadinamasis ekonomikos gaivinimo planas.

Be to, ambasadorė pažymi, kad daugiametis Bendrijos biudžeto projektas turi būti pakeistas ir adaptuotas pagal dabartinę situaciją, įvertinus koronaviruso krizę. Pasak jos, Bendrijos šalims dabar labai svarbu susitarti dėl finansinės perspektyvos ir ekonomikos gaivinimo plano, tačiau kol kas neaišku, kokio dydžio planas bus.

Pabrėžė ES šalių solidarumą

Ambasadorė pastebi, kad daugiausiai viešojoje erdvėje imta abejoti ES solidarumu. Anot jos, ES partnerystės ir bendradarbiavimo pavyzdžių netrūksta, pavyzdžiui, Vokietija ir Austrija yra priėmusi sunkiausius Italijos ligonius, juos skraidina NATO kariai.

„Dešimtys Lenkijos ir Rumunijos gydytojų taip pat dirba labiausiai pandemijos paliestose šalyse. ES šalys į labiausiai COVID-19 paveiktas šalis pateikia milijonus kaukių ir kitų asmens apsaugos priemonių didžiausią poreikį jaučiančioms šalims. Taip pat ir Lietuva suteikė pagalbą Ispanijai“, – vardija ambasadorė.

J. Pranevičiūtės-Neliupšienė tikisi, jog žinutė, esą trečiosios šalys padaro daugiau, bus išsklaidyta kaip melas. Anot jos, vien tik Vokietijos ir Prancūzijos pagalba Italijai yra gerokai didesnė tiek finansine, tiek fizine išraiška negu Kinijos ar Rusijos.

Pirmadienį, jos teigimu, vyko konferencija, kurios metu Bendrijos šalys, taip pat atskiros šalys, asmenys aukojo pinigus vakcinos kūrimui. Šiam tikslui buvo suaukota 7,5 mlrd. eurų.

Briuselis pastebi Lietuvos iniciatyvas

Baltijos šalys, suvaldžiusios pirmąją koronaviruso protrūkio bangą, kitą penktadienį atveria kelionių erdvę. Anot ambasadorės, normalu, kad kiekviena šalis įvertina situaciją ir priima sprendimus.

„Vakar mane nudžiugino kolega iš Liuksemburgo, akivaizdžiai paskaitęs (apie naujienas – LRT) žiniasklaidoje ir oficialiose ataskaitose, pasakė, kad Baltijos šalys pirmą kartą aplenkė net Beniliuksą“, – pajuokavo ambasadorė. Anot jos, noras rasti gerų pavyzdžių, žiūrint į regionus, Briuseliui yra labai svarbus ir pastebimas.

Tiesa, ambasadorė sako, kad Briuselis pastebėjo ir kitas Lietuvos iniciatyvas – Vilniaus viešąsias erdves, „drive-in“ kino teatrą bei kaukių madų savaitę.

Taip pat skaitykite