Pasaulyje

2020.05.07 18:54

Lenkijos parlamentas leido atidėtus prezidento rinkimus surengti balsuojant paštu

BNS2020.05.07 18:54

Lenkijos parlamentas ketvirtadienį priėmė teisės aktą, suteikiantį galimybę dėl koronaviruso pandemijos atidėtus prezidento rinkimus surengti balsuojant paštu, nors opozicija ir Europos Sąjunga perspėjo, kad toks žingsnis kelia pavojų demokratijai.

Tokia žinia nuskambėjo chaotišką savaitę, kai rinkėjai buvo palikti nežinioje, ar jie galės išreikšti savo valią per balsavimą, kuris buvo paskirtas sekmadienį, nepaisant įvesto karantino.

Valdantieji vėlai trečiadienį paskutinę minutę sutarė atidėti balsavimą, paaiškėjus, kad atsižvelgiant į pandemiją bus neįmanoma saugiai jį surengti.

Dešiniosios pakraipos partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pavyko įtikinti kritikus savo pačios gretose: už kontroversišką siūlymą balsuoti paštu 460 vietų parlamente pasisakė 236 deputatai, 213 buvo prieš, dar 11 susilaikė.

Analitikai ir opozicija skambina pavojaus varpais dėl „PiS“ požiūrio dėl prezidento rinkimų atidėjimo, teigdami, kad jis neatitinka demokratijos standartų.

Apklausos rodo, kad dabartinis PiS palaikomas prezidentas Andrzejus Duda galėtų surinkti daugiau nei 50 procentų balsų ir pasiekti pergalę jau pirmame ture.

Analitikų manymu, tokia perspektyva vertė PiS lyderius siekti, kad rinkimai įvyktų šį mėnesį.

Nors nauja rinkimų data nebuvo iškart paskelbta, PiS priklausantis premjero pavaduotojas Jacekas Sasinas ketvirtadienį vietos žiniasklaidai pareiškė, jog balsavimas galėtų įvykti jau birželį.

„Rimčiausia krizė nuo 1989 metų“

ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) ketvirtadienį perspėjo, kad Bendrijai vis dar kelia nerimą Lenkijos prezidento rinkimai, nors balsavimą nuspręsta atidėti.

„Sveikinu debatus, kurie įvyko Lenkijoje, bet mes, aišku, ir toliau seksime pasirengimą rinkimams“, – sakė eurokomisaras naujienų agentūrai AFP.

„Nerimas vis dar lieka toks pat“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, sprendimas vykdyti balsavimą paštu „kelia klausimų, ar jame galės dalyvauti visi lenkai, įskaitant esančius užsienyje“.

„Nebuvo tikros atviros kampanijos“, – sakė D. Reyndersas.

Balsavimas paštu kelia abejonių dėl duomenų apsaugos, teigė jis, „nes buvo aiškiai paprašyta Lenkijos pašto tarnybai pateikti asmens duomenis, kad būtų galima pasiruošti rinkimams“.

Pasak eurokomisaro, jei rinkimai bus atidėti pakankamai ilgam laiku, „nėra jokios priežasties, kodėl balsavimas negalėtų vykti fiziškai rinkimų apylinkėse“.

Centristinės ir kairiosios opozicijos partijos kategoriškai atmetė siūlymus rengti balsavimą paštu, teigdamos, kad tokiu atveju būtų atvertos durys rinkimų klastojimui.

Pagrindinės opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ (PO) pirmininkas Borysas Budka (Borisas Budka) apkaltino PiS vyriausybę „neištesėjus“ pažado organizuoti „lygius, laisvus ir visuotinius rinkimus ir vietoj to siūlant [rinkėjams] pašto paslaugas.“

„Tai jokiu būdu negarantuoja laisvų, sąžiningų ir demokratinių rinkimų“, – pabrėžė jis.

B. Budka taip pat atkreipė dėmesį į konstitucines nuostatas, reikalaujančias, kad rinkimų taisyklių pakeitimai būtų priimti likus bent pusmečiui iki balsavimo dienos.

Kairiųjų kandidatas į prezidentus Robertas Biedronas (Robertas Bedronas) paragino atlikti nepriklausomą parlamentinį tyrimą dėl teisinio chaoso, kilusio dėl prezidento rinkimų atidėjimo, taip pat patraukti vyriausybės vadovus atsakomybėn.

„Visa tai sukėlė rimčiausią krizę nuo 1989 metų“, – žurnalistams ketvirtadienį parlamente pareiškė R. Biedronas, turėdamas omeny lemtingus metus, kai Lenkija perėjo nuo komunizmo prie demokratijos.

Pagrindinės teisės

Politologas iš Varšuvos Stanislawas Mocekas (Stanislavas Mocekas) atkreipė dėmesį į „kelis konstitucinės tvarkos pažeidimus“ PiS sprendimuose dėl rinkimų.

PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) ir mažesnės koalicijos partijos vadovas Jaroslawas Gowinas (Jaroslavas Govinas) vėlų trečiadienį pranešė, kad „Seimo maršalka paskelbs naujus prezidento rinkimus ankstyviausiu laiku“, kai šalies Aukščiausiasis Teismas pripažins gegužės 10-ąją planuotą balsavimą neįvykusiu.

Jie sakė, kad jų sprendimas „užtikrins lenkams galimybę dalyvauti demokratiniuose rinkimuose“.

Pasak S. Moceko, vyriausybė „turėjo paskelbti nelaimės padėtį, kad teisėtai atidėtų rinkimus“. Jis pridūrė, kad „dabar esame teisinio absurdo rūke“.

PiS atmetė opozicijos raginimus paskelbti nelaimės ar ekstremalią padėtį per pandemiją, kuri leistų automatiškai atidėti rinkimus.

Nelaimės padėties paskelbimas yra vienintelis „teisėtas būdas atidėti“ prezidento rinkimus, ketvirtadienį pranešime teigė Helsinkio žmogaus teisių fondas.

Neaiški situacija dėl rinkimų pabrėžė ilgalaikį ES susirūpinimą dėl demokratinių standartų Lenkijoje.

Praėjusią savaitę EK pradėjo jau ketvirtą teisinį procesą dėl Lenkijos vykdomų reformų, anot Briuselio, keliančių grėsmę teismų nepriklausomumui.

Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Vera Jourova, atrodo, taip pat įspėjo PiS vyriausybę dėl prezidento rinkimų.

„Negalime pakenkti savo pagrindinėms teisėms ir vertybėms ar jų sustabdyti“, – sakė V. Jourova.

„Virusas negali nužudyti demokratijos“, – pridūrė ji.