Pasaulyje

2020.05.07 18:30

Kinijos planuoti „Europos metai“ žlugo – Vakarai turėtų ruoštis grumtynėms su Pekinu?

Voice of America, LRT.lt 2020.05.07 18:30

2020-uosius Kinija buvo paskelbusi „Europos metais“. Šalies vadovai buvo suplanavę įvairių diplomatinių susitikimų ir prekybos sutarčių pasirašymų, tokiu būdu bandydami parodyti Kinijos žavesį ir sustiprinti įtaką.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Voice of America“ originalus kūrinys.

Tačiau šie diplomatiniai planai greičiausiai taip niekada ir nebus įgyvendinti dėl koronaviruso pandemijos ir vis garsiau išsakomų kaltinimų, kad Pekinas galbūt nuslėpė mirtino viruso kilmę ir bandė sumenkinti tikrąją padėtį viruso protrūkio epicentru tapusiame Uhano mieste.

Vokietija, kartu su Australija ir Jungtinėmis Valstijomis, reikalauja nepriklausomo koronaviruso kilmės ištyrimo. Taip dar labiau eskaluojamas Europoje kylantis triukšmas, valstybėms reikalaujant išsamesnio Pekino paaiškinimo, kaip iš tiesų prasidėjo protrūkis ir kodėl Kinijos Vyriausybė delsė informuoti Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) apie viruso plitimą iš žmogaus žmogui.

Oficialūs Kinijos asmenys stoja piestu, vos išgirdę raginimus atlikti tyrimą. „Tai būtų savavališkas, kaltumo prezumpcija grįstas tyrimas. Ir tam mes griežtai priešinsimės, – trečiadienį JAV televizijos tinklui NBC sakė užsienio reikalų viceministras Le Yuchengas. – Mes palaikome profesinį mokslininkų keitimąsi informacija taip pat ir recenzavimo bei patirties apibendrinimo tikslais. Tačiau priešinamės ir priešinsimės nepagrįstai Kinijai metamiems kaltinimams.“

Australijos užsienio reikalų ministrė Marise Payne savaitės viduryje įspėjo Kiniją dėl bandymų taikyti bet kokias ekonomines poveikio priemones Australijos atžvilgiu, bandant ją atgrasyti nuo reikalavimų atlikti nepriklausomą koronaviruso kilmės tyrimą. „Mes atmetame bet kokius bandymus įteigti, kad ekonominė prievarta yra tinkamas atsakas į raginimus atlikti tokį vertinimą, kai šiuo metu svarbiausias dalykas yra visuotinis bendradarbiavimas,“ – sakė M. Payne.

Po ministrės pastabų buvo publikuotas interviu su Kinijos ambasadoriumi Australijoje Chengu Jingye, kuris teigė, kad tyrimas dėl koronaviruso gali sukelti Australijai priešiškas nuotaikas Kinijoje, kurių išdava būtų Australijos prekių boikotas.

„Gali būti, kad paprasti žmonės pareikš: „Kodėl turėtume gerti australietišką vyną? Arba valgyti australietišką jautieną?“ – kalbėjo Chengas Jingye, duodamas interviu Australijos leidiniui „Financial Review“. Kinija yra didžiausia Australijos vyno ir jautienos eksporto rinka.

Šiuo metu Kinijos oficialūs asmenys teigia, kad kol kas anksti yra įvardinti Kiniją kaip pandemijos kilmės šalį – Kinijos ambasada Romoje tvirtina, kad virusas atsirado Italijoje.

Jau keletą savaičių Vakarų valstybių sostinėse neslopsta pyktis dėl to, kad, kaip teigia oficialūs asmenys, Kinijos valdžia iš pat pradžių netinkamai reagavo į viruso protrūkį ir leido jam išplisti Uhane, o vėliau ir visame pasaulyje.

Komunistinė šalies Vyriausybė bando naujojo koronaviruso protrūkį sieti su JAV kariuomenės sporto delegacijos apsilankymu Uhane – ši viena iš daugelio Kinijos propagandistų platinamų teorijų, kurią be vargo paneigė įtakingi virusologai ir epidemiologai, tik dar labiau sustiprino besikaupiantį Vakarų nepasitenkinimą.

Europos išorės veiksmų tarnybos (EEAS) (ES diplomatinės institucijos) paskelbtoje ataskaitoje Kinija kaltinama „organizavusi tarptautinę dezinformacijos kampaniją, kad nukreiptų dėmesį nuo kaltinimų pandemijos protrūkiu ir pagerintų savo įvaizdį pasaulyje“.

Vakarų valstybių vyriausybių pareigūnai ir analitikai teigia, kad šia dezinformacijos kampanija Pekinas bando išvengti kritikos dėl negebėjimo suvaldyti viruso protrūkį pradinėse jo stadijose ir bandymo nutildyti apie grėsmes įspėti bandžiusius Uhano gydytojus.

Pastarąsias keletą savaičių gaunamos Kinijos pagalbos siuntos vargu ar sušvelnins Europos kritiką Pekino atžvilgiu. Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis Kinijos „dosnumo politiką“ pavadino triuku ir patarė bloko narėms būti pasirengusioms „kovai dėl įtakos“ su Kinija ir „pasauliniam naratyvų mūšiui“.

Prancūzijos Europos reikalų ministrė Amelie de Montchalin apkaltino Kiniją medicininės įrangos siuntomis bandant pagerinti savo įvaizdį kontinente. Keliose šalyse, kaip antai Ispanijoje, Nyderlanduose ir Čekijoje, kilo klausimų dėl kai kurių Kinijos siunčiamų medicininių priemonių, įskaitant kaukes ir plaučių ventiliavimo aparatus, kokybės, buvo grąžintos netinkamų naudoti testavimo rinkinių siuntos.

Penktadienį paaiškėjo, kad keletas britų gydytojų įspėjo medicinos įstaigų, kuriose dirba, vadovus dėl 250 iš Kinijos įsigytų plaučių ventiliavimo aparatų, kuriuos naudojant, iškyla pavojus „rimtai pakenkti paciento sveikatai ar net sukelti mirtį“.

Gydytojų teigimu, šių aparatų neįmanoma tinkamai dezinfekuoti, jie komplektuojami su neveikiančiais deguonies vamzdeliais ir yra skirti naudoti greitosios medicininės pagalbos automobiliuose, o ne ligoninėse.

Kinijos Vyriausybės kritikai Vakaruose teigia, kad ši pandemija turėtų tapti rimtu įspėjimu, kuris atskleidžia komunistinės vyriausybės represinę vidaus ir oponentų bauginimu grįstą užsienio politiką. Kritikų manymu, Vakarai turėtų pasiruošti šio laikmečio skiriamuoju bruožu tapsiančioms grumtynėms su Pekinu dėl įtakos ir pasaulio valdymo.

„Vakarai galų gale praregi, kokia yra tikroji kinocentristinės globalizacijos kaina,“ – sako Vašingtone įsikūrusios tyrimų grupės Europos politikos analizės centro (CEPA) analitikas Edwardas Lucas.

Komentuodamas situaciją jis teigė, kad tokios konfrontacijos galima buvo tikėtis. „Kinija žongliruoja savo ekonominėmis galiomis, apdovanodama paklusnias vyriausybes ir bausdama jai priešiškas,“ – teigia jis.

Ketvirtadienį buvusi JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley kalbėjo, kad „melas apie virusą“ yra „akivaizdus simptomas“ to, kokią grėsmę Kinijos Vyriausybė kelia Vakarų valstybėms.

„Vien tik per pastarąjį mėnesį Kinija įžūliai išplėtė savo įtakos sferą. Honkonge buvo sulaikyti už demokratiją kovojantys aktyvistai, be to, bandoma kriminalizuoti bet kokią Kinijos Vyriausybės kritiką,“ – rašo ji leidinyje „The Washington Post“. Buvusi ambasadorė taip pat kritikavo Kiniją dėl teritorinių pretenzijų Pietų Kinijos jūroje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį ketvirtadienį pagrasino Kinijai naujais tarifais, dar kartą užsipuldamas Pekiną dėl sukeltos koronaviruso krizės ir teigdamas, kad turi įrodymu, kurie vieną iš Uhane esančių laboratorijų tiesiogiai susieja su infekcijos protrūkiu.

Baltuosiuose rūmuose susirinkusių žurnalistų paspaustas plačiau pakomentuoti apie tai, kas verčia jį manyti, jog virusas pasklido iš laboratorijos, D. Trumpas atsakė: „Negaliu jums to sakyti.“ Sausio mėnesį buvo pasiektos paliaubos Vašingtono ir Pekino prekybos kare, nors daugelis įvestų tarifų liko galioti.

Europoje taip pat kai kurių valstybių vyriausybės vis griežčiau pasisako dėl Kinijos, pabrėždamos „vis karingesnę Europos poziciją, išdėstytą prieš metus išplatintame dokumente dėl Kinijos, kuriame ši šalis įvardijama kaip „sisteminis konkurentas“, – sako Vašingtone įsikūrusios tyrimų organizacijos „Carnegie Endowment for International Peace“ analitikai Erikas Brattbergas ir Philippe Le Corre. – Ginčai dėl koronaviruso gali turėti neigiamos įtakos ir taip gana sunkiai besiklosčiusiems ES ir Kinijos santykiams.“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas apkaltino Pekiną nesakant visos tiesios apie epidemiją. Reaguodama į tai, kad Kinijos ambasados Prancūzijoje tinklalapyje pasirodė tvirtinimas neva Prancūzija paliko socialinių globos namų gyventojus likimo valiai, Prancūzijos Vyriausybė praėjusį mėnesį išsikvietė Kinijos ambasadorių.

E. Macronas yra vienas iš tų, kurie primygtinai ragina Europą atsisieti nuo Kinijos ekonomiškai ir technologiškai, ypač kai kalbama apie Europos priklausomybę nuo Kinijos tiekiamų receptinių vaistų, medicininių priemonių ir kitų gyvybiškai svarbių išteklių.

Dėl pandemijos buvo atšaukta daugybė renginių, skirtų pademonstruoti Europos ir Kinijos bendradarbiavimą, tuo labiau, kad vis didėja nerimas dėl Europos priklausomybės nuo Kinijos tiekimo grandinių ir Kinijos bendrovių galimų ketinimų pasinaudoti šiuo metu smukusia konkurentų Europoje verte, juos paprasčiausiai įsigyjant.

Oficialių šaltinių teigimu, labai panašu, kad neįvyks ir rugsėjį Vokietijoje planuotas ES lyderių susitikimas su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Kinija yra ES antras pagal svarbą prekybos partneris, o ES yra Kinijos svarbiausias prekybos partneris.