Pasaulyje

2020.05.10 10:56

Europai gresia senjorų maištas: karantino ribojimai diskriminuoja vyresnius žmones?

Voice of America, LRT.lt 2020.05.10 10:56

Įvairių Europos šalių vyriausybės susiduria su pagyvenusių žmonių nepasitenkinimu, kurie protestuoja prieš jiems taikomų judėjimo apribojimų ilginimu, laikant juos padidintos rizikos grupe. Kitoms grupėms karantino sąlygos palaipsniui yra švelninamos.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Voice of America“ originalus kūrinys.

Senjorai tvirtina, kad „žilagalvių karantino“ pratęsimas prilygsta diskriminacijai amžiaus pagrindu ir bet kuriuo atveju greičiausiai trumpina jiems gyvenimą net ir be koronaviruso pagalbos.

Juos palaiko ir kai kurie gydytojai, įspėjantys apie neigiamą karantino poveikį pagyvenusių žmonių fizinei ir psichinei sveikatai.

Didžiojoje Britanijoje, kur visi 70 metų amžiaus ir vyresni gyventojai, nepriklausomai nuo sveikatos būklės, yra priskirti „kliniškai pažeidžiamų“ asmenų grupei, kuriai yra liepta likti namuose, Britanijos medikų asociacija (BMA) ragina ministrą pirmininką Borisą Johnsoną įtraukti pagyvenusius žmones į bet kokius karantino sąlygų švelninimo planus.

Asociacijos atstovų teigimu, judėjimo ribojimai neigiamai veikia senolių sveikatą.

Vien tik amžiaus aspektas neturėtų apspręsti žmogaus galimybes grįžti į normalų gyvenimo ritmą, kai per ateinančias kelias savaites vyriausybė pradės švelninti karantino sąlygas, aiškina BMA.

„Bet kurios visuomenės grupės išskyrimas, lengvinant karantino sąlygas būtų diskriminuojantis ir visiškai nepriimtinas,“ – rašoma BMA pareiškime. Gydytojų asociacija pripažįsta, kad Vyriausybė turi užtikrinti reikiamą apsaugą rizikos grupėms, tačiau priduria, kad tokiu atveju turi būti atsižvelgta į individualią riziką visose amžiaus grupėse, vietoje to, kad tiesiog būtų nubrėžta 60 ar 70 metų riba.

Oksfordo universiteto pirminės sveikatos priežiūros profesorius Muiras Gray įspėjo apie „dezadaptacijos sindromą“, kuomet sumažėjęs fizinis ir psichinis aktyvumas padidina tokių būklių kaip demencija riziką.

Koronavirusas yra pavojingiausias vyresniems nei 70 metų žmonėms, tačiau senjorai teigia, kad jiems turėtų būti sudarytos galimybės patiems įvertinti savo sveikatos būklę ir priimti sprendimus, kai kitoms grupėms karantino sąlygos yra švelninamos.

„Mes patys turėtume turėti teisę įvertinti riziką savo sveikatai ir nuspręsti, ar galų gale galime susitikti su savo vaikais ir vaikaičiais,“ – teigia komentaro po straipsniu autorius Magnusas Linklateris.

Didžiojoje Britanijoje nerimstant diskusijoms dėl pagyvenusių žmonių ateities, į ginčus įsitraukė ir Boriso Johnsono tėvas Stanley, išsakęs viltį, kad jo sūnus panaikins draudimus senjorams bent jau iki jo 80-ojo gimtadienio rugpjūtį, kuomet jis ketina labdaros tikslais kopti į Kilimandžaro viršukalnę.

„Labai tikiuosi, kad iki to laiko ribojimai bus sušvelninti,“ – sakė vyresnysis Johnsonas.

Prancūzija

Sulaukęs pagyvenusių piliečių spaudimo, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas juos patikino, kad švelnindama karantino sąlygas, Vyriausybė visais įmanomais būdais stengsis išvengti skirtingų taisyklių skirtingoms amžiaus grupėms įvedimo.

Prancūzijos prezidentas buvo priverstas nusileisti po to, kai jo svarbiausiam patarėjui mokslo klausimais Jeanui-François Delfraissy pareiškus, kad „draudimas išeiti iš namų artimiausioje ateityje turi išlikti visiems vyresniems nei 65 metų žmonėms“, kilo visuotinis nepasitenkinimas.

„Prezidentas įdėmiai seka diskusijas dėl pagyvenusių žmonių situacijos, – rašoma praėjusį mėnesį išplatintame Eliziejaus rūmų pranešime. – Jis nenori, kad gegužės 11 d. pradėjus švelninti kai kurias karantino sąlygas, tam tikros šalies gyventojų grupės pasijustų diskriminuojamos, todėl prašys gyventojų būti atsakingais ir sąmoningais.“

Įtampa tarp kartų

Šios diskusijos išryškina Europoje juntamą įtampą tarp kartų. Kovą ir balandį viena po kitos įvesdamos karantiną šalys kvietė savo piliečius rodyti solidarumą su įvairių kartų atstovais, teigdamos, kad jaunimas turėtų laikytis apribojimų, kad padėtų apsaugoti rizikos grupėms priskiriamus asmenis, t. y. lėtinių ligų turinčius, pagyvenusius ir labiausiai pažeidžiamus žmones.

Daugeliui tiek jaunų, tiek vyresnių žmonių paklusus šiems raginimams, visgi kai kuriose šalyse buvo galima pastebėti trintį tarp skirtingų kartų atstovų – nepasitenkinimas sklido iš abiejų pusių. Buvo jaunų žmonių, kurie priešinosi karantino sąlygoms, nenorėjo paklūsti įvestiems apribojimams, maištavo, nesilaikydami socialinio atstumo.

Buvo tokių, kurie organizavo „karantino vakarėlius“ ar „pasaulio pabaigos“ išgertuves, socialiniuose tinkluose juokaudami, kad pandemija yra puiki proga atsikratyti visos „kūdikių bumo“ (angl. „baby boomers“) kartos. Šiai kartai priskiriami visi laikotarpiu nuo 1946 m. iki 1964 m. gimę asmenys.

Vadinamieji „milenialsai“ (gimę nuo 1981 iki dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio vidurio) ir „Z kartai“ priskiriamas jaunimas (gimę nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio iki 2015 m.) skundėsi, kad jiems, o ne vyresniesiems, teks sunkiausia ekonominė koronaviruso sukeltos krizės našta, panašiai kaip buvo ir po 2008 m. sunkmečio.

Po finansinės krizės valstybės mokamos pensijos daugelyje Europos šalių nepakito ir netgi buvo didinamos proporcingai infliacijai, tuo tarpu įvestos griežto taupymo priemonės skaudžiausiai palietė jaunus dirbančius žmones.

Vyresnieji ginasi, kad per 2008 m. krizę, kaip ir dabar, jie taip pat nukentėjo, praradę dalį pajamų iš santaupų. Nepaisant to, pasigirsta raginimų pandemijos sukeltos krizės ekonominių padarinių likvidavimo kainą vienodai padalinti jauniems ir vyresniems žmonėms.

„Visiškai normalu, kad šiuo metu visuomenė aukojasi, bandydama apsaugoti pagyvenusius savo narius, – sako Londone įsikūrusį tyrimų centrą „Social Market Foundation“ atstovaujantis Scottas Corfe. – Tačiau būtų visai logiška tikėtis, kad ateinančiais metais, kai teks padengti krizės padarinių šalinimo išlaidas, jie savo veiksmais pademonstruotų dėkingumą.“

Vyriausybės pareigūnų ir mokslininkų pyktį užsitraukė ne tik jaunimas, kuris, nepatekdamas į koronaviruso rizikos grupę, yra linkęs ignoruoti ribojimus, tačiau ir karantino taisyklių nesilaikantys senjorai, užplūdę turgavietes kai kuriose Vidurio Europos šalyse. Rumunijos valdžia ėmėsi griežtesnių priemonių pensininkų atžvilgiu, nurodydama, kad visi vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys iš namų gali išeiti tik nuo 11 iki 13 val., išskyrus atvejus, kai reikalinga neatidėliotina medicininė pagalba.

Tinklalapio „Emerging Europe“ redaktorius Craigas Turpas teigia, kad toks senolių nerūpestingumas Vidurio Europos valstybėse yra susijęs su šalių istorija.

„Karas, deportacijos, skurdas, diktatūros ir revoliucijos užgrūdina dvasią, bet apjuodina sielą, – teigia jis. – Tiems, kas visa tai išgyveno, kokią grėsmę begali kelti kažkoks nematomas koronavirusas?“