Pasaulyje

2020.05.07 13:54

ES žinia Balkanams: jei norite narystės Bendrijoje, nesuartėkite su Rusija ir Kinija

EurActiv, LRT.lt2020.05.07 13:54

Trečiadienį (gegužės 6 d.) vykusio viršūnių vaizdo susitikimo metu Europos Sąjungos (ES) lyderiai savo kolegoms iš Vakarų Balkanų patvirtino „tvirtai remiantys jų perspektyvas Europoje“. Visgi galutinėje deklaracijoje neužsimenama apie apčiuopiamą šio regiono šalių prisijungimo prie ES tvarkaraštį.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Euractiv“ originalus kūrinys.

Tiesą pasakius, tuos Balkanų gyventojus, kurie puoselėja narystės ES viltis, šis susitikimas turėjo šiek tiek nuvilti. Derybos dėl stojimo, kurios tam tikrų šalių atveju vyksta jau keletą metų, net nebuvo minimos.

Kovo mėnesį, po dvejų metų delsimo, Šiaurės Makedonijai ir Albanijai buvo uždegta žalia šviesa pradėti derybas dėl narystės ES, vėl pakursčiusi blėstančias regiono gyventojų viltis įstoti į Europos Sąjungą. Papildoma problema yra tai, kad net 5 bloko šalys, įskaitant ir Ispaniją, nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės.

ES–Vakarų Balkanų viršūnių susitikime visų valstybių lyderių buvo paprašyta pasirinkti neutralų foną, kad būtų išvengta bereikalingų ženklų ir simbolių, galėjusių „apsunkinti vaizdo konferenciją“, kadangi bet kokie nacionalistiniai simboliai gali dar labiau paaštrinti tvyrančią įtampą.

Nepaisant kritikos, galutinėje deklaracijoje žodžiai „plėtra“ ir „stojimas“ apskritai nevartojami, visą dėmesį sutelkiant į bendradarbiavimą po COVID-19 pandemijos ir būtinybę tęsti reformas, pirmiausia teisės viršenybės, kovos su korupcija ir žiniasklaidos laisvės užtikrinimo srityse.

Kalbėdamas po viršūnių susitikimo, Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius nesureikšmino nuomonių skirtumo, teigdamas, kad jo šalis tvirtai remia šio regiono europinius siekius.

„Mūsų nuomone, šie sprendimai turėjo seniai būti priimti. Mums taip pat pavyko pritaikyti naują metodiką, kuri bus naudinga ne tik derybas pradėjusioms Serbijai ir Juodkalnijai, bet ir Šiaurės Makedonijai bei Albanijai,“ – kalbėjo A. Plenkovičius.

Jis pridūrė, kad Kroatijos nuomone, Bosnija ir Hercegovina taip pat nusipelno kandidatės statuso.

„Jei žiūrėtume geografiškai, jie neturi daug kitų galimybių,“ – sakė jis.

„Mes dar kartą išsakėme ir patvirtinome savo poziciją Vakarų Balkanų perspektyvų Europoje klausimu, – kalbėdamas su žurnalistais sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis. – Labai svarbu, kad būtų tęsiamos reformos; teisės viršenybė, demokratinė valdymo forma ir kova su korupcija yra svarbiausios sritys.“

Tačiau Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Nikola Dimitrovas interviu prieš susitikimą teigė, kad būtų buvę geriau, jei į deklaraciją būtų įrašytas žodis „plėtra“, nors jam pačiam labiau patinka terminas „užbaigimas“.

N. Dimitrovas taip pat sakė, kad Skopjė tikisi, jog iki birželio bus parengti Komisijos derybų apmatai.

Ministras užsiminė ir apie tai, kad Šiaurės Makedonija nesileis, jog jai būtų daromas spaudimas rinktis tarp šalies tapatybės ir europinės integracijos. Jis kalbėjo apie iš Sofijos atskriejančius įspėjimus, kad bendrą istoriją išsiaiškinti turinčio abiejų šalių komiteto darbai praktiškai nejuda į priekį.

Bulgarijos pinistras pirmininkas Boyko Borissovas jam atsikirto, kad narystė ES nėra privaloma. Jis atkreipė dėmesį į 9 deklaracijos paragrafą, kur, jo nuomone, aiškiai įrašyta sąlyga Skopjei išspręsti nesutarimus su Bulgarija.

Kreipdamasis į šalių vadovus, Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli įspėjo, kad „labiau politinis naujosios plėtros metodikos pobūdis neturi turėti neigiamos įtakos ES pasiryžimui tęsti laipsnišką prisijungimo procesą, atsižvelgiant į individualius kiekvienos šalies kandidatės nuopelnus.“

ES prašo daugiau supratingumo

Nors viršūnių susitikime, kuris iš pradžių buvo suplanuotas kaip svarbiausias Kroatijos pirmininkavo ES akcentas, turėjo būti suteikta vilties visoms šešioms pretendentėms, diskusijose vyravo kovos su COVID-19 temos.

Galutinėje deklaracijoje ES vadovai pažadėjo „tvirtą regiono ekonomikos ir investicijų planą“, tačiau taip pat tiesiai šviesiai paragino labiau vertinti ankstesnes krizėms įveikti skirtas priemones.

Po susitikimo žurnalistų paklaustas, ar Balkanų lyderiai turėtų rodyti daugiau entuziazmo ES atžvilgiu, A. Plenkovičius pareiškė, kad „jų tikslas yra ES, o šis viršūnių susitikimas jiems padeda judėti tinkama kryptimi“.

„Tai, kad paramos ir bendradarbiavimo apimtys gerokai lenkia bet kokių kitų partnerių šiam regionui teikiamą paramą, nusipelno visuomenės pripažinimo,“ rašoma deklaracijoje.

COVID-19 krizės akivaizdoje Komisija yra numačiusi 3,3 mlrd. eurų paramą Vakarų Balkanams, įskaitant 1,7 mlrd. eurų vertės Europos investicijų banko paramos paketą ir papildomus 750 mln. eurų vadinamosios „makrofinansinės paramos“, kurios tikslas – užtikrinti regiono šalių makroekonomikos stabilumą.

„Kai išsikapstysime iš šios pandemijos fazės, ES dar šiais metais pateiks konkretų investicijų planą, kuriame pagrindinis dėmesys bus skiriamas būtinajai transporto ir energetikos infrastruktūrai, taip pat „Green New Deal“ programai ir skaitmenizacijai,“ – žurnalistams aiškino Ursula von der Leyen.

Geopolitinė terpė

Vadovų pareiškime taip pat numatytas įpareigojimas Balkanų šalims laikytis ES užsienio politikos tikslų, taip tarsi netiesiogiai užsimenant apie per daug glaudų šalių suartėjimą su Rusija ir Kinija, kurios, ES teigimu, nesiūlo tokio paties kelio į klestinčią demokratiją.

„ES dar kartą pakartoja raginimą visiems partneriams laikytis ES užsienio politikos kurso, ypač tais klausimais, kurie yra susiję su svarbiausiais bendrais interesais, ir elgtis atitinkamai,“ rašoma viršūnių susitikimo deklaracijoje.

Ši pastaba gali būti suprantama kaip aliuzija į Serbijos prezidento Aleksandaro Vučičiaus pareiškimą, kad „Europos solidarumas tėra pasaka“.

Kinija, Rusija ir Turkija užpildė pandemijos pradžioje atsiradusią spragą, siųsdamos pagalbą ir taip sulaukdamos regiono lyderių pagyrų.

Tokiomis aplinkybėmis žodžių pasirinkimas, vartojant „perspektyvos“ vietoje „narystė“, dar labiau sustiprino prieštaras regionui siunčiamoje žinutėje.

Kaip po susitikimo teigė vienas ES pareigūnas, ES valstybės narės, kaip antai Prancūzija ar Nyderlandai, kurios ypatingai priešinosi žodžio „plėtra“ vartojimui Zagrebo viršūnių susitikimo deklaracijoje, nedrįsta to pasakyti atvirai, nes nenori rizikuoti prarasti šį regioną geopolitinėje konkurencijoje.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt