Pasaulyje

2020.05.06 09:48

Cenzūros skandalas garsiame Rusijos dienraštyje: draudžia kritikuoti Putino reformas

LRT.lt 2020.05.06 09:48

„Vedomosti“ darbuotojai priešinasi naujajam dienraščio vyriausiajam redaktoriui, kuris, jų nuomone, nepaiso žurnalistų nepriklausomumo principų. Dėl šio konflikto iškilo grėsmė ir leidinio finansavimui, rašo „Deutsche Welle“. 

Kaip teigiama, įtampa pasijuto jau po pirmojo „Vedomosti“ darbuotojų susirinkimo, kurį vedė naujasis vyriausiasis redaktorius. Nuo tada, kai kovo pabaigoje Andrejus Šmarovas pradėjo eiti šias pareigas, žurnalistų teigimu, buvo uždrausta skelbti straipsnius apie kontraversiškas Vladimiro Putino Konstitucijos reformas, kurios leistų dabartiniam Rusijos prezidentui likti valdžioje ir pasibaigus šiai – paskutiniajai – jo kadencijai.

Panašu, kad redaktorius taip pat nurodė žurnalistams nesiremti nepriklausomo visuomenės nuomonės tyrimų centro „Levada Center“ teikiamais duomenimis, nors šį kaltinimą A. Šmarovas neigia. Redaktorius taip pat išėmė skiltį apie Rusijos naftos gigantę „Rosneft“ ir pakeitė kitos skilties pavadinimą.

„Vedomosti“ žiniasklaidos redaktorė Ksenija Boleckaja „Deutsche Welle“ aiškino, kad daugelis naujojo redaktoriaus veiksmų sukėlė „aštrią ir emocingą“ darbuotojų, kurie labiau už viską vertina savo nepriklausomybę, reakciją.

„Vedomosti“ žurnalistai pradėjo atvirai demonstruoti nepaklusnumą A. Šmarovo nurodymams. Viename iš leidinio vedamųjų jie rašė, kad redaktoriaus diegiami pokyčiai redakcijoje „pakerta pasitikėjimą leidiniu“, ir kaltino A. Šmarovą cenzūra.

Pamynus pagrindinius žurnalistinius principus, kuriais grindžiama leidinio reputacija, rašė jie, „Vedomosti“ taps „dar viena kontroliuojama ir priklausoma žiniasklaidos priemone, kurių Rusijoje ir taip yra daugiau negu pakankamai.“

K. Boleckaja teigia, kad daugelis dienraščio skaitytojų po straipsniais palieka komentarus, kuriuose aiškina ketinantys atsisakyti „Vedomosti“ prenumeratos, nes nebėra tikri, ar leidinys „nepriklausomas ir skaidrus“.

A. Šmarovas leidiniui „The Financial Times“ (FT), kuriam kartu su „The Wall Street Journal“ anksčiau „Vedomosti“ priklausė, aiškino „nekariaujantis“ su darbuotojais ir besiviliantis pagerinti santykius su redakcijoje dirbančiais žurnalistais, rašo „Deutsche Welle“.

A. Šmarovas buvo paskirtas laikraščio redaktoriumi po to, kai jo leidėjas sutarė parduoti leidinį naujiems savininkams. Tačiau FT pacituotas šaltinis teigia, kad kilus skandalui, vienas iš potencialių pirkėjų iš sandorio pasitraukė, todėl šiuo metu „Vedomosti“ ateitis yra visiškai neaiški. Kol kas dėl karantino bet koks su sandoriu susijęs dokumentų tvarkymas yra atidėtas.

Šiandien dienraščio redakcija dirba visiškoje nežinioje. Neaišku, kam leidinys priklauso, be to neseniai „Vedomosti“ buvo išbrauktas iš Vyriausybės sudaryto ypatingos svarbos bendrovių, kurioms dėl koronaviruso sukeltos krizės bus skiriama parama, sąrašo.

Rusijos komunikacijos viceministras Aleksejus Volinas prasitarė, kad sprendimas išbraukti dienraštį iš minėto sąrašo iš dalies buvo priimtas dėl besitęsiančio konflikto jo viduje. Leidinio redakciją jis palygino su autobusu be vairuotojo, kur keletas asmenų tarpusavyje kovoja, kam turi atitekti vairas. „Tai visiškai nepanašu į ypatingos svarbos bendrovę,“ – sakė jis.

Anot žiniasklaidos eksperto ir leidėjo Ivano Zasurskio, jei „Vedomosti“ bus priverstas užsidaryti, Rusijos žiniasklaida praras ledinį, kuris „buvo reta išimtis šalies žiniasklaidos rinkoje“, laikraštį, „turintį savo balsą ir savitą redakcijos politiką, kurios visais atvejais buvo griežtai laikomasi“.

Šliaužianti cenzūra

Jo manymu, aistringų diskusijų dėl laikraščio redakcijos linijos ir finansavimo pasekmėje leidinys gali netekti „pagrindinio verslo dienraščio statuso“. I. Zasurskis „Deutsche Welle“ sakė, kad Vyriausybės skirtas finansavimas galėtų padėti išgelbėti leidinį, dėl koronaviruso netekusį iš konferencijų ir kitų renginių gaunamų pajamų, tačiau tuo pačiu metu jis gali turėti neigiamos įtakos „Vedomosti“ puoselėjamai nepriklausomo dienraščio reputacijai.

„Vedomosti“ redaktorė K. Boleckaja taip pat teigia, kad laikraštis yra „institucija“, stambus žaidėjas, galintis prieiti prie svarbių Vyriausybės pareigūnų, tačiau nešokti pagal jų dūdelę.

„Vedomosti“ buvo įsteigtas 1999 m. ir nuo to laiko išliko nepriklausomas, nepaisant V. Putino metais vis griežtinamos cenzūros. Praktiškai visa Rusijos televizija yra kontroliuojama Vyriausybės, o pastaraisiais metais ir daugelyje kitų žiniasklaidos priemonių, įskaitant ir „Vedomosti“ pagrindinius konkurentus, kaip antai verslo dienraštį RBC, redaktoriai pakeičiami Vyriausybei palankesniais kadrais.

Praėjusiais metais, pasikeitus dar vieno stambaus Rusijos verslo dienraščio „Kommersant“ vadovybei ir naujajam vyriausiajam redaktoriui atleidus porą žurnalistų, rašiusių apie pertvarkas Rusijos aukštuosiuose parlamento rūmuose, iš darbo išėjo visas leidinio politikos skyrius.

Kremliaus kontrolė?

Kalbėdamas apie „Vedomosti“ pardavimą, žiniasklaidos ekspertas I. Zasurskis aiškina, kad naujieji savininkai taip pat turėtų stengtis daryti politinę įtaką. Leidiniui atsidūrus ant išnykimo ribos, jo teigimu, kaip ir nėra kitos priežasties, kodėl žmonės turėtų pirkti „Vedomosti“.

Kilus nepasitenkinimui dėl naujojo dienraščio redaktoriaus Andrejaus Šmarovo, ir buvę leidinio savininkai, ir jo potencialūs pirkėjai neprisipažįsta jį įdarbinę. Tuo tarpu kritiškoji internetinė platforma „Meduza“ cituoja šaltinius, kurie teigia, kad naujasis redaktorius yra „prezidento administracijos kandidatas“.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tai neigia, tvirtindamas, kad cenzūra yra nepriimtina. „Esame suinteresuoti, kad laikraštis „Vedomosti“ tęstų darbą tuo pačiu profesionaliu lygiu,“ – sakė jis.

Regioninės politikos plėtros centro atstovas Ilja Graščenkovas „Deutsche Welle“ aiškino, kad „šis konfliktas Kremliui labai nepatogus“. Tačiau nepriklausomas politikos analitikas įtaria, kad konflikto dėl „Vedomosti“ ištakos yra kova dėl valdžios, kuri nėra tiesiogiai susijusi su Kremliumi.

Tuo tarpu „Vedomosti“ redaktorė K. Boleckaja vis didėjantį spaudimą leidiniui supranta kaip kur kas platesnės tendencijos atgarsius. Jos teigimu, po to, kai daugelis kitų stambesnių liberalių žiniasklaidos priemonių buvo uždaryta arba perduota vyriausybės kontrolei, „Vedomosti“ per daug „išsiskiria iš minios“.

„Mes kartais net atrodome taip, tarsi būtume opozicijos leidinys,“ – aiškina ji, pabrėždama, kad jos nuomonė nebūtinai sutampa su likusių kolektyvo narių nuomone.

K. Boleckaja teigia, kad kai kurie jos kolegos jau apsisprendė palikti leidinį. Būdama žiniasklaidos eksperte, ji nepiešia „Vedomosti“ optimistinės ateities, nes leidinys patiria rimtą politinį ir ekonominį spaudimą. Tačiau ji yra iš tų, kurie pasiruošę kovoti iki galo. „Mes per daug vertiname šį laikraštį – ne dėl savęs, dėl savo skaitytojų, – aiškina ji. – Todėl norime padaryti viską, kad jis išliktų.“