Pasaulyje

2020.05.04 16:46

Saakašvilio bandymas grįžti į Ukrainos politiką – kodėl Zelenskiui jo reikėjo?

Hromadske, LRT.lt 2020.05.04 16:46

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė buvusiam Sakartvelo prezidentui ir Odesos gubernatoriui Michailui Saakašviliui tapti už reformas atsakingu Ukrainos vicepremjeru. Pats M. Saakašvilis tai pavadino „didžiule garbe“.

Tačiau M. Saakašviliui nepavyko gauti pakankamai balsų Aukščiausioje Radoje dėl jo skyrimo vicepremjeru. V. Zelenskis žada rasti politikui kitas pareigas.

„Hromadske“ pabandė apžvelgti antrąjį M. Saakašvilio bandymą įsitvirtinti didžiojoje Ukrainos politikoje ir paanalizuoti, kokią vietą jis galėtų užimti naujojoje Vyriausybėje.

Grįžimas po deportacijos

Beveik prieš metus, 2019 m. gegužės 28 d., prezidentas Volodymyras Zelenskis grąžino M. Saakašviliui Ukrainos pilietybę. Pirmą kartą buvusiam Sakartvelo prezidentui šalies pilietybę 2015 m. suteikė buvęs universiteto laikų draugas, penktasis Ukrainos prezidentas Petro Porošenko.

Tuo metu M. Saakašvilis stojo vadovauti Odesos sričiai, tačiau per metus sugebėjo susipykti su beveik visa šalies vadovybe, o kritika P. Porošenkos adresu jam kainavo postą. M. Saakašvilis tąkart buvusį bendramokslį pavadino „baryga“ (spekuliantu).

Konfrontacija su prezidentu P. Porošenko baigėsi M. Saakašvilio deportacija iš Ukrainos. V. Zelenskis jam pilietybę grąžino teigdamas, kad tiesiog „taiso neteisėtą sprendimą“ ir kad jokių politinių poteksčių šiame veiksme ieškoti nereikia. Tačiau dar prieš tai M. Saakašvilis atvirai rėmė V. Zelenskį.

Grįžęs į Ukrainą, jis pareiškė neturintis jokių politinių ambicijų, tačiau netrukus persigalvojo. Per teismą M. Saakašvilis pasiekė, kad parlamento rinkimams būtų įregistruota jo vadovaujama partija „Naujųjų jėgų judėjimas“, prieš tai atmetęs Kijevo mero Vitalijaus Kličko pasiūlymą vesti į rinkimus partijos UDAR sąrašą.

Tačiau prieš pat rinkimus M. Saakašvilis vėl persigalvojo. Jis paragino savo rėmėjus balsuoti ne už „Naujųjų jėgų judėjimą“, o už „Tautos tarną“, nes svarbus kiekvienas balsas. Tokiu būdu jis demonstratyviai pirmenybę atidavė „naujiems žmonėms“.

Po to, kai rinkimus laimėjo prezidento partija, o Vyriausybės formavimas buvo patikėtas Oleksijui Hončarukui, kalbos apie M. Saakašvilio įsitraukimą į šalies valdymą aprimo, rašo „Hromadske“.

Visgi Saakašvilis niekur nedingo

Buvęs Sakartvelo prezidentas įsikraustė į naują butą Odesoje ir toliau visuomenėje reiškėsi kaip politikas – komentavo svarbiausius vidaus ir užsienio politikos įvykius (nepamiršdamas ir Sakartvelo), vis pasirodydavo per televiziją, visiems primindamas, kad yra reformų ekspertas.

Užėję į M. Saakašvilio feisbuko paskyrą, iš karto pamatysite vaizdo įrašą apie renovuotą Odesą ir Renį jungiantį greitkelį su antrašte „Saakašvilio komandos infrastruktūros projektas“. O paskutinis šiame puslapyje skelbiamas vaizdo įrašas pavadintas „Atsakymas į klausimą apie Saakašvilio pasiekimus Odesoje“.

Kodėl Zelenskiui reikalingas Saakašvilis?

„Trūksta kadrų,“ – „Hromadske“ paaiškino politologas Vladimiras Fesenko. Tą pripažįsta ir pats V. Zelenskis, aiškindamas, kad ieško efektyvių komandos narių.

„Labai įtakinga asmenybė – įdirbis ir sėkmingai įgyvendintos reformos Sakartvele, stipri energija, politinė patirtis, tarptautiniai santykiai. Tačiau V. Zelenskiui svarbiausias dalykas yra sėkminga patirtis ir energija,“ – galimo vicepremjero gerąsias savybes vardija V. Fesenko, rašo „Hromadske“.

Politinis technologas Sergijus Gaidai sutinka su „kadrų trūkumo“ idėja, pavadindamas ją dar skambesniu „vadovavimo krizės“ terminu.

2020 m. Ukrainai prasidėjo politinėmis perturbacijomis, kai jaunoje O. Hončaruko Vyriausybėje pasikeitė ne vienas ministras, o prie jos vairo stojo Denisas Šmyhalis.

Politologai sutinka, kad naujos Vyriausybės formavimą geriausiai apibūdina dvi sąvokos: chaosas ir kadrų trūkumas. Ministerijos buvo padalintos, tada vėl sujungtos, ministrai neva liko, po to pasitraukė. Tokiu būdu naujoji Vyriausybė, kurios pagrindinė užduotis – spręsti ekonomines problemas – buvo suformuota be ekonomikos, finansų ir energetikos ministrų. Ne vienas kandidatas tiesiog atsisakė siūlomo posto.

Todėl atsistatydinus O. Hončaruko Vyriausybei, ekonomikos ministrui Timofėjui Milovanovui buvo pasiūlyta perimti vadovavimą Žemės ūkio politikos ministerijai, kuri, kaip buvo planuojama, turėjo atskilti nuo Ekonomikos ministerijos, tačiau jis atsisakė. Posto atsisakė ir Romanas Žukovskis, kuriam buvo siūloma vadovauti Ekonomikos ministerijai.

Pokyčiai Vyriausybėje rodo, kad V. Zelenskis buvo priverstas atsisakyti „vien tik naujų žmonių“ politikos ir leistis į patyrusių kadrų paieškas, aiškina V. Fesenko.

„Jis apsvarstė įvairius variantus. Kai kurie netiko jam, kiti patys nenorėjo. M. Saakašvilis tikrai nebuvo pirmas šiame sąraše. Akivaizdžiai reikalingas naujas stiprus postūmis – tiek reformose, tiek ir krizės valdyme,“ – pastebi politologas.

„Vaikščiojančio konflikto“ rizika

Praktiškai visi jau spėjo pasisakyti apie rizikas, susijusias su M. Saakašvilio paskyrimu, nes šis žmogus garsėja gebėjimu eskaluoti konfliktus. Be to, panašu, kad ateityje vicepremjero kėdė jam galėtų pasirodyti per maža.

V. Fesenko teigimu, ne visi prezidento komandos nariai rėmė M. Saakašvilio kandidatūrą. Jie baiminasi P. Porošenkos situacijos, kuomet buvęs sąjungininkas virto aršiu prezidento kritiku, rašo „Hromadske“

Akivaizdžiausias pagrindas galimam konfliktui yra Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas, su kuriuo M. Saakašvilis jau buvo įsivėlęs į pačiai nuskambėjusius nesutarimus.

Anot politologo, nereikia manyti, kad karas tarp jų kils nuo pat pirmos paskyrimo dienos, tačiau ateityje prielaidų konfliktui gali būti įvairių – A. Avakovas gins savo įtaką D. Šmyhalio Vyriausybėje, o M. Saakašvilis bandytų ją užsitikrinti.

O ir pats D. Šmyhalis nepritaria tokio įtakingo politiko paskyrimui vicepremjeru.

„Kiekvienas ministras pirmininkas siekia išlaikyti savo įtaką ir statusą, apginti savo teritoriją, – aiškina V. Fesenko. – Atsiprašau už palyginimą, tačiau tai yra alfa patinų konkurencinė kova. D. Šmyhalis nesileis į tiesioginį konfliktą, tačiau manau, kad jis slapčiomis gins savo teritoriją.“

S. Gaidai mano, kad konfliktai, į kuriuos įsivels M. Saakašvilis, yra neišvengiami.

„Jis netoleruoja korupcijos, netoleruoja, kai kitų požiūris nesutampa su jo, – teigia politinis technologas. – O tai reiškia neišvengiamus konfliktus bent jau su kitais Vyriausybės nariais ir V. Zelenskio aplinka.“

Anot S. Gaidai, jei V. Zelenskis jį palaikys kuriame nors iš būsimų konfliktų, atsiranda tikimybė, kad jis gali būti paskirtas ministru pirmininku.

Todėl dar pamatysime, kad M. Saakašvilis pritaps prie šiuo metu valdžioje esančios komandos ir kur jis nukreips savo praktiškai neišsenkančią energiją – konstruktyvių reformų Ukrainoje ar oponentų sunaikinimo linkme.