Pasaulyje

2020.05.04 06:53

Naujausia informacija. Siekdama švelninti karantiną, D. Britanija diegia sekimo programėlę

atnaujinta 23.43
BNS, ELTA, LRT.lt 2020.05.04 06:53

Visoje Italijoje kovo mėnesį užregistruota 49,4 proc. daugiau mirties atvejų, palyginti su ankstesnių penkerių metų mėnesio vidurkiu, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys.

Nuo vasario 20 dienos, kai Italijoje buvo užregistruotas pirmasis koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejis, mirties atvejų skaičius šalyje padidėjo 38,7 proc., palyginti su ankstesnių penkerių metų mėnesio vidurkiu, rodo statistikos agentūros ISTAT ir visuomenės sveikatos instituto ISS duomenys.

Atnaujinta 23.43

Siekdama švelninti karantiną, JK diegia sekimo programėlę

Jungtinė Karalystė, planuojanti švelninti prieš šešias savaites įvestas karantino priemones, pirmadienį rengiasi saloje prie pietinių Anglijos krantų diegti naują išmaniųjų telefonų programėlę koronavirusui stebėti.

Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos (NHS) sukurta programėlė bus išbandyta Vaito saloje, o vėliau šį mėnesį įdiegta visoje šalyje.

Programėlė yra svarbi ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) planams atšaukti nurodymą gyventojams būti namie.

Sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas (Matas Hankokas) paskelbė, kad programėle nuo antradienio naudosis Vaito salos medikai, o vėliau šią savaitę ji bus prieinama visiems salos namų ūkiams, kurių yra maždaug 80 tūkstančių.

Pasak sekretoriaus, programėlė sukurta pagal vyriausybės naują „testavimo ir susekimo“ strategiją, kuria siekiama „susekti ir izoliuoti virusą, kad jis negalėtų daugintis“.

„Tai nereiškia socialinio atstumo priemonių pabaigos Vaito saloje ar kur nors kitur“, – pridūrė M. Hancockas per kasdienę spaudos konferenciją Dauningo gatvėje.

Didžioji Britanija yra tarp labiausiai COVID-19 pandemijos paveiktų šalių. JK mirė iš viso 28 734 žmonės, kuriems buvo testais patvirtinta COVID-19, ir šis skaičius jau beveik prilygsta labiausiai Europoje paveiktos Italijos aukų skaičiui.

B. Johnsonas praėjusią savaitę pareiškė, kad šalis jau perėjo koronaviruso epidemijos piką ir ateinančią savaitę paskelbs „gaires“, kaip ketinama švelninti kovo pabaigoje įvestus griežtus suvaržymus.

Suvaržymai iš naujo turėtų būti vertinami ketvirtadienį, bet nemanoma, kad B. Johnsonas savo pasiūlymus išdėstys anksčiau nei sekmadienį, praneša žiniasklaida.

Atnaujinta 22.09

Prancūzija teisina kritikuojamą karantino švelninimo planą

Prancūzijos premjeras pirmadienį teisino planą nuo kitos savaitės švelninti karantino priemones, nepaisydamas susirūpinimo, kad vyriausybė galbūt per greitai atidaro mokyklas, ir abejonių dėl kaukių prieinamumo.

Gegužės 11-ąją šalyje turi būti atšauktos kai kurios kovo viduryje įvestos priemonės, atidaromos kai kurios mokyklos. Ši Prancūzijos strategija skiriasi nuo kitų Europos šalių sprendimų.

„Apribojimai buvo būtini sprendžiant padėtį, bet jų socialinė ir ekonominė kaina yra milžiniška“, – senatoriams dėstydamas vyriausybės strategiją sakė premjeras Edouard'as Philippe'as (Eduaras Filipas).

„Dabar lemiamas momentas, negalime likti izoliuoti, – sakė jis. – Ekonominis gyvenimas būtinai privalo greitai atsinaujinti.“

Vėliau senatoriai nedidele balsų atmetė vyriausybės planą dėl izoliacijos režimo atšaukimo, bet šis balsavimas nesutrukdys vyriausybei jo vykdyti.

Kritikai sako, kad šalis nėra pasirengusi laikytis griežtų socialinio atstumo ir kitų priemonių, kurios bus būtinos po gegužės 11-osios, kad iš naujo neįsipliekstų epidemija, šalyje jau nusinešusi per per 25 tūkst. gyvybių.

„Katastrofa pažeidžiamiausiems“

Sekmadienį daugiau kaip 300 Paryžiaus regiono merų parašė atvirą laišką prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui), ragindami jį atidėti moksleivių sugrįžimą į mokyklas. Merai sakė, kad jiems reikia daugiau laiko didžiulei mokyklų darbo reorganizacijai.

Tačiau E. Philippe'as sakė, kad mokyklų uždarymas buvo „katastrofa pažeidžiamiausiems vaikams ir paaugliams“, o mokymosi nesėkmės ir mokyklos nebelankymas gali tapti „laiko bomba“.

E. Macronas sakė, kad galutinės karantino atšaukimo plano detalės bus paskelbtos ketvirtadienį.

Vyriausybė taip pat buvo kritikuojama dėl savo politikos kaukių klausimu. Oficialiai kaukės visuomenei pradėtos pardavinėti pirmadienį, nors žmonės šalyje sugebėdavo jų įsigyti nepaisydami jų rekvizavimo nuo kovo mėnesio.

E. Philippe'as atmetė sveikatos apsaugos darbuotojų kaltinimus prekybininkams atsargų kaupimu, kai daugeliui ligoninių kaukių vis dar trūksta.

„Niekada nebuvo jokių slaptų atsargų: buvo pateikti didžiuliai užsakymai, o jiems įvykdyti reikia tam tikro laiko“, – Senatui sakė premjeras.

Pradėjus kaukes pardavinėti visuomenei, kritika nukrypo į jų kainas.

Atnaujinta 20.00

Italijoje toliau mažėja mirčių, infekuotųjų ir naujų koronaviruso atvejų skaičius

Italijoje naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų paros prieaugio rodiklis toliau mažėja ir pastarąją parą buvo lygus 1 221 palyginti su 1 389 sekmadienį.

Pirmadienį paskelbtais Civilinės saugos departamento duomenimis, nuo pandemijos pradžios bendras infekuotųjų skaičius šalyje išaugo iki 211 938.

Nuo koronaviruso sukeliamo susirgimo padarinių pastarąją parą mirė 195 žmonės. Tad bendras pandemijos aukų skaičius šalyje pasiekė 29 079.

Pasak departamento, per parą pasveikusiųjų skaičius padidėjo 1 225 ir išaugo iki 82 879. Sergančiųjų skaičius sumažėjo iki 99 980, iš kurių mažiau kaip 1,5 tūkstančio gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Per 80 tūkstančių italų gydosi namų izoliacijos sąlygomis.

Kaip pažymima departamento suvestinėje, tik keturiuose Italijos regionuose – Umbrijoje, Molizėje ir Bazilikatoje, taip pat Sardinijos saloje viruso plitimo rodiklis yra nulinis. Dar šešiuose naujų atvejų paros prieaugis neviršija 10.

Atnaujinta 19.14

Iranas vėl atidaro mečetes, nuo COVID-19 šalyje pasveiko beveik 80 tūkst. hospitalizuotųjų

Iranas pirmadienį atvėrė mečetes tose šalies dalyse, kuriose laikoma, kad pavojus užsikrėsti koronavirusu yra mažas, visoje šalyje pasveikus beveik 80 tūkst. dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 hospitalizuotų pacientų.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras (Kianušas Džahanpūras) pranešė, kad šalyje užregistravus dar 74 naujus mirties nuo COVID-19 atvejus, bendras aukų skaičius, registruojamas nuo vasario vidurio, pasiekė 6 277.

Irane sekmadienį buvo registruotos 47 su COVID-19 susijusios mirtys – mažiausias skaičius per pastarąsias 55 paras.

Per praėjusią parą taip pat registruoti 1 223 nauji užsikrėtimo atvejai, nurodė K. Jahanpouras. Pasak jo, iš viso šalyje patvirtinti 98 647 koronaviruso atvejai.

Pirmadienį 132 mažiausiai koronaviruso paveiktuose administraciniuose rajonuose, kurie sudaro maždaug trečdalį visų esančių šalyje, mečetės vėl atvėrė savo duris tikintiesiems.

Šalyje pradėta naudoti spalvų kodų – baltos, geltonos ir raudonos – sistema, žymint skirtingus koronaviruso grėsmės lygius atskiruose rajonuose.

Į mečetes ateinantys tikintieji privalo dėvėti apsaugines kaukes ir pirštines. Maldos namuose jiems leidžiama būti ne ilgiau nei pusvalandį pamaldų metu ir jie privalo naudotis tik asmeniniais daiktais, nurodo sveikatos apsaugos ministerija.

Mečetėms taip pat liepta susilaikyti nuo maisto ir gėrimų dalinimo tikintiesiems, pasirūpinti dezinfekciniu skysčiu maldininkų rankų ir visų paviršių dezinfekavimui, nurodoma pranešime, kurį paskelbė naujienų agentūra ISNA.

Pasak K. Jahanpouro, nuo vasario vidurio, kai Iranas pranešė apie pirmuosius COVID-19 infekcijos atvejus, iš ligoninių jau išrašyti 79 397 žmonės, tačiau 2 676 yra kritinės būklės ir gydomi toliau.

Pasak atstovo, Iranas yra viena iš „penkių pasaulio valstybių“, kur pasveikusiųjų skaičius yra didžiausiais. Šio pareiškimo jis nedetalizavo.

Atnaujinta 18.05

Nyderlanduose per parą nustatyta beveik 200 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Tai pirmadienį pranešė Nacionalinis sveikatos apsaugos ir aplinkos institutas.

Jo duomenimis, iki šiol koronavirusas patvirtintas 40 770 žmonių, iš jų 199 – pastarąją parą. Infekcijos aukomis jau tapo 5 082 žmonės, 26 mirtys užregistruotos per pastarąsias 24 valandas. Duomenų apie pasveikusius pacientus institutas nepateikė.

Atnaujinta 17.53

Švedijoje per parą užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius išaugo nuo 21 317 iki 22 721 (227 infekuotieji 100 tūkstančių gyventojų). Nuo koronaviruso sukelto susirgimo padarinių mirusių pacientų skaičius padidėjo 90 ir pasiekė 2 769. Tai pirmadienį pranešė šalies medicinos tarnybų atstovai.

Švedijoje intensyviosios terapijos skyriuose gydomi 1 572 žmonės, tarp jų – 1 177 vyrai. Daugiausia infekuotųjų (8 536) ir mirusiųjų (1 463) užregistruota sostinės regione.

„Pastarosiomis dienomis mūsų skaičiai nedideli, bet taip dažnai būna savaitgalį ir pirmadienį po poilsio dienų“, - pareiškė per spaudos konferenciją šalies vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnellis. Anot jo, vis mažiau pacientų guldoma į intensyviosios terapijos skyrius.

Atnaujinta 17.47

Visos priemonės nuo koronaviruso, įskaitant būsimą vakciną, medikamentus ir testavimo rinkinius, turi būti prieinamos visoms pasaulio šalims, pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

„Šios naujos priemonės padės mums visiškai kontroliuoti pandemiją ir turi būti vertinamos kaip pasaulinės visuomenės vertybės, prieinamos visiems“, – pareiškė A. Guterresas per vaizdo konferenciją su pasaulio lyderiais.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas taip pat pareiškė, kad „galutinę sėkmę nulems ne tai, kaip greitai mes pajėgsime sukurti šiuos instrumentus“.

Pasak jo, „svarbiausia priklausys nuo to, kaip tolygiai mes galėsime juos paskirstyti“.

„Niekas iš mūsų negali sutikti su tokiu pasauliu, kuriame vieni žmonės yra apsaugoti, o kiti lieka neapsaugoti“, – kalbėjo PSO vadovas.

Šios konferencijos tikslas – surinkti ne mažiau nei 7,5 mlrd. eurų vakcinos nuo koronaviruso ir jo gydymo moksliniams tyrimams.

Ją surengė Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Japonija, Kanada ir Saudo Arabija. Reikiamų lėšų tikimasi surinkti per kelias savaites ar mėnesius, gavus paramos iš Pasaulio banko, fondo „Bill & Melinda Gates Foundation“ ir kai kurių pasiturinčių privačių asmenų.

Atnaujinta 17.11

Irane per parą nustatyti 1 223 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, bendras infekuotųjų skaičius viršijo 98,6 tūkstančio. Tokius duomenis pirmadienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerijos ryšių su visuomenė departamento vadovas Kiyanushas Jahanpuras.

„Šalyje per parą užregistruoti 1 223 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Bendras infekuotųjų skaičius pasiekė 98 647“, – cituoja jį oficiali Irano valdžios naujienų agentūra ISNA. Per 24 valandas dėl koronaviruso mirė 74 žmonės, bendras mirčių skaičius išaugo iki 6 277.

Pasak ministerijos atstovo, Irane iki šiol pasveiko 79 397 žmonės. Šalyje atlikti 508 288 testai dėl koronaviruso.

Atnaujinta 14.57

Ispanijoje pastarąją parą koronaviruso aukomis tapo 164 žmonės. Tai pirmadienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija.

Gegužės 3 d. taip pat buvo užregistruotos 164 mirtys – šis rodiklis buvo žemiausias per pastaruosius pusantro mėnesio. Mirštamumo antirekordas šalyje buvo užfiksuotas balandžio 1 d. – tada epidemijos aukomis tapo 950 pacientų.

Ispanijoje nuo koronaviruso plitimo pradžios jo aukomis jau tapo mažiausiai 25 428 žmonės.

Nustatytų užsikrėtimo atvejų skaičius Ispanijoje per parą padidėjo 356 – tai žemiausias rodiklis nuo kovo 8 d. Bendras infekuotųjų skaičius išaugo iki 218 011. Jau pasveiko 121 343 pacientai, šis rodiklis per 24 valandas išaugo 2 441.

Atnaujinta 14.42

Ukrainos ministrų kabinetas pirmadienį per neeilinį posėdį pritarė karantino priemonių švelninimui nuo gegužės 11 dienos, o patį karantiną pratęsė iki gegužės 22-osios.

Nuo gegužės 11 dienos taip pat planuojama leisti dirbti lauko kavinėms, švelninti parkų, skverų, poilsio zonų lankymo ribojimą, švelninti suvaržymus grožio salonams, kirpykloms, tuo pačiu nustatant sąlygas viruso plitimui stabdyti.

Be to, bus leista dirbti didmeninės ir mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis vietoms, išskyrus prekybos ir pramogų centrus, muziejams, stomatologijos kabinetams, notaro kontoroms, auditoriams, advokatams ir buitinių paslaugų teikėjams.

Taip pat bus leidžiamos bendros sportininkų treniruotės.

Visi karantino sušvelninimai yra susieti su epidemijos stabdymo priemonėmis, kurias numatė Sveikatos apsaugos ministerija.

Atnaujinta 14.40

Japonijos premjeras Shinzo Abe pirmadienį iki gegužės pabaigos pratęsė ekstremalią padėtį dėl koronaviruso ir perspėjo, kad dar per anksti pradėti švelninti suvaržymus.

Tačiau Sh. Abe sakė, kad po maždaug dviejų savaičių padėtis vėl bus vertinama ir kad suvaržymai galėtų būti atšaukti dar nesibaigus mėnesiui, jei naujų užsikrėtimo atvejų skaičius pakankamai sumažės.

Premjeras taip pat užsiminė, kad daugiau ekstremali padėtis nebus pratęsta. Pasak jo, gegužę šalis „skubės išėjimo link“.

„Privalau būti atviras ir paprašyti jūsų kurį laiką tęsti savo pastangas, – spaudos konferencijoje paskelbęs ekstremalios padėties pratęsimą sakė Sh. Abe. – Šiuo metu užsikrėtusiųjų skaičius dar nepakankamai sumažėjęs.“

Sh. Abe balandžio 7-ąją paskelbė mėnesio trukmės ekstremalią padėtį Tokijuje ir dar šešiuose regionuose, bet vėliau išplėtė šį režimą visoje šalies teritorijoje. Ekstremali padėtis turėjo baigtis gegužės 6-ąją.

Sh. Abe sakė, kad karantino priemonės naujų per parą užregistruojamų užsikrėtimo atvejų skaičių, kuris būdavo maždaug 700, sumažino dviem trečdaliais.

Tačiau Sh. Abe pabrėžė, kad per parą užregistruojamų naujų atvejų skaičius vis dar pranoksta per parą iš šalies ligoninių išrašomų žmonių skaičių, kuris yra maždaug 100.

„Privalome sumažinti naujai užsikrečiančių žmonių skaičių iki žemesnio lygmens už šį“, kad sumažėtų spaudimas šalies sveikatos apsaugos sistemai, pridūrė premjeras.

Palyginti su kai kuriomis Europos šalimis ir JAV, Japonijos COVID-19 protrūkis išlieka nedidelis: užregistruota per 15 tūkst. užsikrėtimo ir 510 mirties atvejų.

Vertinimas gegužės viduryje

Tačiau ekstremalios padėties pratęsimui pritarė ir ekspertai, teikiantys rekomendacijas vyriausybei, ir regionų gubernatoriai. Baiminamasi, kad vis dar įmanomas staigus užsikrėtimo atvejų skaičiaus padidėjimas.

Japonijos ekstremali padėtis toli gražu neprilygsta griežčiausioms priemonėms, galiojančioms kai kur Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Japonijoje įvestas režimas sudaro sąlygas gubernatoriams raginti žmones neiti iš namų, o verslą – nedirbti.

Tačiau japonų pareigūnai negali priversti piliečių vykdyti rekomendacijas, be to, nenumatyta bausmių tiems, kas jų nesilaikys.

Vyriausybė ragina gyventojus 13 rizikingomis laikomų prefektūrų, įskaitant didžiausius Japonijos miestus, toliau 80 proc. mažinti kontaktus tarp žmonių.

Tačiau muziejams, bibliotekoms ir kai kurioms kitoms įstaigoms bus leista pradėti dirbti, jei jos imsis kovos su virusu priemonių.

Likusioje Japonijos dalyje prefektūroms bus leista švelninti suvaržymus verslui ir susibūrimų draudimus, bet gyventojų vis tiek bus prašoma nekeliauti už savo regiono ribų. Barų ir naktinių klubų bus prašoma ir toliau nedirbti.

Kol kas neaišku, kada bus atidarytos nuo kovo nedirbančios mokyklos. Pareigūnai neseniai užsiminė apie galimą laipsnišką ugdymo įstaigų atidarymą, pirmiausia leidžiant sugrįžti į jas tam tikrų klasių moksleiviams.

Atnaujinta 14.06

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sekmadienį paskelbs savo planą visoje šalyje įvestam karantinui švelninti, pasirodžius naujoms gairėms, kaip išlaikyti socialinį atstumą darbo vietose, sakoma žiniasklaidos pranešimuose.

Kovo pabaigoje paskelbtas nurodymas žmonėms būti namie ketvirtadienį turi būti persvarstytas, bet Vyriausybė jau sakė, kad karantino priemonės bus švelninamos palaipsniui.

Su kompanijų vadovais ir profesinėmis sąjungomis parengtos naujos gairės, su kuriomis susipažino transliuotojas BBC ir laikraštis „Financial Times“, rodo, jog biurų darbuotojai bus skatinami dar ne vieną mėnesį likti namie, kad nebūtų apkraunama transporto sistema.

Tačiau tais atvejais, kai žmonės privalo pasirodyti darbovietėje, kompanijos raginamos išskirstyti pamainas, užtikrinti, kad žmonės nesidalytų stalais ar raštinės reikmenimis, sustiprinti higienos priemones, neatidaryti valgyklų darbuotojams ir apriboti liftais važiuojančių žmonių skaičių.

Parduotuvių ir bankų skyrių darbuotojai, aptarnaujantys klientus, privalo būti apsaugoti plastiko skydais, sakoma rekomendacijose, tačiau jose nėra detalių, kokių apsaugos priemonių gali būti reikalaujama kitiems darbuotojams.

Britams šiuo metu nurodoma neiti iš namų, nebent reiktų vykti į darbą, nusipirkti būtiniausių dalykų ar pasportuoti, tačiau šiais atvejais jiems privalu laikytis mažiausiai 2 m atstumo nuo kitų žmonių.

Socialinio atstumo išlaikymas vėl paleidžiant ekonomiką kelia didžiulių problemų.

„Tai neveiks kalbant apie aviaciją ar bet kurias kitas viešojo transporto formas – ir problema yra ne lėktuvas, o erdvės trūkumas oro uoste“, – sakė Londono Hitrou oro uosto vadovas Johnas Hollandas-Kaye.

„Vieninteliam dideliam keleiviniam lėktuvui reikėtų kilometro ilgio eilės“, – rašė jis laikraštyje „The Daily Telegraph“.

Didžioji Britanija yra tarp labiausiai COVID-19 pandemijos paveiktų šalių. JK jau mirė iš viso 28 446 žmonės, kuriems buvo testais patvirtinta COVID-19, ir šis skaičius jau beveik prilygsta labiausiai Europoje paveiktos Italijos aukų skaičiui.

Atnaujinta 13.37

Baltarusijoje, oficialiais šalies duomenimis, per praėjusią parą nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 mirė dar keturi žmonės, o bendras aukų skaičius padidėjo iki 103, pirmadienį informavo Sveikatos apsaugos ministerija.

„Mirė 103 pacientai, kuriems buvo nustatyta koronaviruso infekcija. Visi jie turėjo įvairių lėtinių ligų“, – nurodė ministerija.

Pirmadienio duomenimis, šalyje COVID-19 testais nustatyta iš viso 17 489 asmenims. Per parą buvo nustatyti 784 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai.

Nuo protrūkio pradžios, oficialiais Minsko duomenimis, iš gydymo įstaigų išrašyti 3 259 koronavirusine infekcija persirgę pacientai.

Šalyje jau atlikta 211 369 tyrimai dėl COVID-19, iš jų 8,2 proc. rezultatai buvo teigiami. Tačiau stebėtojai abejoja oficialių Minsko pateikiamų duomenų tikslumu.

Tuo tarpu Rusijoje oficialiai buvo patvirtinta 10581 naujų užsikrėtimų koronavirusu. Kaip pažymi kanalas „Dožd“, jau antrą dieną iš eilės naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičius yra didesnis nei 10 tūkstančių.

Atnaujinta 12.43

Vokietijoje iki pirmadienio užregistruota per 163 400 koronainfekcijos atvejų, prieš parą šis skaičius buvo beveik 162 700.

Iki šiol COVID-19 pražudė mažiausiai 6 728 žmones. Sekmadienį atitinkamas skaičius buvo 6 660. Naujų infekcijų skaičius, palyginti su para anksčiau, yra daug mažesnis, tačiau tai galėjo lemti mažesnės testavimo apimtys savaitgalį.

Viruso reprodukcijos skaičius, Roberto Kocho instituto (RKI) sekmadienio duomenimis, yra 0,74. Tai reiškia, kad 10 infekuotųjų gali užkrėsti 7-8 kitus žmones.

RKI skaičiavimu, 132 7000 žmonių Vokietijoje nuo Covid-19 pasveiko.

Atnaujinta 12.27

Estijoje per pastarąją parą nustatyti trys nauji užsikrėtimo koronavirusu COVID-19 atvejai, pranešė sveikatos apsaugos tarnybos.

Teigiami buvo 0,5 proc. iš 580 pastarąją parą atliktų testų koronaviruso infekcijai COVID-19 nustatyti. Iš trijų naujai nustatytų užsikrėtusiųjų du yra sostinės Talino, o trečiasis – Hyjumos salos gyventojas.

Pirmadienio rytą Estijos ligoninėse buvo gydomi 77 koronavirusu užsikrėtusių pacientų. Šešiems iš jų taikomos intensyviosios terapijos priemonės.

Iš viso 247 COVID-19 pacientai buvo išrašyti iš ligoninių, o pasveikusiais laikomi 259 žmonės.

Iki šiol šalyje mirė 55 koronavirusu užsikrėtę žmonės.

Estijoje nuo protrūkio pradžios buvo atlikti iš viso 55 784 COVID-19 testai, iš kurių 1 703 (3,1 proc.) buvo teigiami, nurodė Sveikatos apsaugos departamentas.

Atnaujinta 11.57

Bendras oficialus užsikrėtusiųjų koronaviruso infekcija Rusijoje skaičius viršija 145 tūkst., šalis dabar yra 7-a labiausiai paveikta viruso valstybė pasaulyje, nurodo „The Moscow Times“.

Per pastarąsias 24 valandas Rusijoje, oficialiai, nuo COVID-19 mirė 76 žmonės. Tačiau ekspertai abejoja, ar Rusijos valdžios viešinami duomenys atitinka realybę.

Atnaujinta 11.46

Latvijoje patvirtina dar 17 koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų ir bendras užsikrėtusiųjų skaičius pirmadienį išaugo iki 896. Naujų mirties atvejų neužfiksuota, praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.

Šalyje iki šios dienos nuo ligos mirė 16 žmonių, 348 asmenys laikomi pasveikusiais.

Ligų prevencijos ir kontrolės centro (SPKC) duomenimis, per pastarąsias 24 valandas šalyje atlikta 1 219 testų dėl koronaviruso, o nuo vasario pabaigos ištirti jau 65 464 žmonės.

Šiuo metu Latvijos ligoninėse gydomi 34 COVID-19 pacientai. Keturių iš jų būklė yra sunki.

Atnaujinta 11.09

Vokietijos sveikatos ministras Jensas Spahnas vėlai sekmadienį pareiškė, kad pastangos sukurti vakciną nuo naujojo koronaviruso gali užtrukti „kelerius metus“, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas prognozavo, kad ji gali būti išrasta jau iki šių metų pabaigos.

„Džiaugčiausi, jei tai būtų įmanoma pasiekti per kelis mėnesius“, – televizijos ARD eteryje sakė J. Spahnas.

„Tačiau tai gali užtrukti ir kelerius metus, nes, be abejo, gali iškilti įvairių kliūčių, kaip ir kitų vakcinų atvejais, – pridūrė ministras. – Kurti vakcinas yra viena sunkiausių ir sudėtingiausių užduočių medicinoje.“

Tuo metu D. Trumpas, sekmadienį oficialiai atnaujinęs savo perrinkimo kompaniją, buvo nusiteikęs optimistiškiau.

„Esame tvirtai įsitikinę, kad turėsime vakciną šių metų pabaigoje, iki šių metų pabaigos“, – kalbėjo jis per televizijos „Fox News“ surengtą klausimų ir atsakimų programą, transliuotą iš Vašingtone įsikūrusio Lincolno memorialo komplekso.

„Gydytojai pasakytų – „na, neturėtumėte to sakyti“. Sakysiu, ką galvoju“, – pareiškė amerikiečių lyderis.

Atnaujinta 11.00

Brazilijoje, oficialiais duomenimis, naujuoju koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 100 000 žmonių. Sveikatos ministerija paskelbė, kad infekuotųjų yra 101 147. 7 025 žmonės mirė.

Remiantis Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, Brazilija pagal absoliučius skaičius yra devintoje labiausiai pandemijos paveiktų šalių vietoje. Brazilija yra daugiausiai gyventojų turinti Lotynų Amerikos valstybė. Čia gyvena per 200 mln. žmonių.

Pirmasis koronaviruso atvejis šalyje fiksuotas vasario 26 dieną.

Nepaisant augančio infekcijų skaičiaus, prezidentas Jairas Bolsonaras menkina koronaviruso pavojų ir atmeta valstijų gubernatorių paskelbtus ribojimus. Turėdamas omenyje ekonominius padarinius, jis sekmadienį priemones pavadino „neatsakingomis ir neleistinomis“.

Šalis už tai sumokės „aukštą kainą“, sakė dešinysis radikalas prezidentas tūkstančiams savo šalininkų sostinėje Brazilijoje.

Atnaujinta 09.55

Naujausiais oficialiais duomenimis, Ukrainoje per pastarąsias 24 val. buvo nustatyta 418 naujų užsikrėtimų COVID-19, bendras užsikrėtusiųjų skaičius šalyje siekia 12331. Nuo koronaviruso infekcijos Ukrainoje mirė 303 žmonės, pasveiko – 1619 žmonių, rašo „Kyiv Post“.

Atnaujinta 09.46

JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo, kad JAV nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19) gali mirti iki 100 tūkst. žmonių, skelbia BBC.

„Neteksime nuo 75, 80, iki 100 tūkst. žmonių. Tai siaubingas dalykas“, – teigė D. Trumpas.
JAV vadovas praėjusį penktadienį teigė besiviliąs, kad nuo šios ligos mirs mažiau nei 100 tūkst. amerikiečių, o dar keliomis dienomis anksčiau kalbėjo apie 60-70 tūkst. mirčių.

JAV jau iki šios dienos nuo infekcijos mirė daugiau kaip 67 tūkst. pacientų.

D. Trumpas sekmadienį taip pat pareiškė esąs įsitikinęs, kad jo šalis vakciną nuo koronaviruso turės dar iki šių metų pabaigos.

„Esame įsitikinę, kad vakciną turėsime šių metų pabaigoje, iki šių metų pabaigos“, – teigė JAV vadovas.

Tuo pačiu D. Trumpas tvirtino, kad džiaugtųsi, jei ir kitos šalies mokslininkai, kurdami vakciną, pralenktų JAV.

„Jei tai bus kita šalis, aš nusiimsiu savo skrybėlę“, – teigė D. Trumpas.

Mokslininkai visame pasaulyje aktyviai siekia sukurti vakciną, bet dauguma ekspertų tikisi, kad vakcina bus tik 2021 metais.

JAV infekcinių ligų ekspertas Anthony’is Fauci praėjusį ketvirtadienį teigė, kad vakcina gali būti paruošta iki sausio, bet pridūrė negalįs to garantuoti.

JAV užsikrėtusiųjų koronaviruso infekcija skaičius jau viršijo milijoną, daugiau kaip 68 tūkst. pacientų mirė, 178 tūkst. pasveiko.

Atnaujinta 09.15

Kinija pirmadienį patvirtino tris naujus koronaviruso atvejus. Diena ankščiau jų buvo du. Visi nauji atvejai yra įvežtiniai, pranešė Nacionalinė sveikatos komisija.

Tuo metu Naujojoje Zelandijoje pirmą kartą nuo kovo 16 dienos neužregistruotas nė vienas naujas koronaviruso atvejis. Taip pat nėra naujų su virusu siejamų mirčių, aukų skaičius lieka 20, pirmadienį sakė sveikatos sistemos generalinis direktorius Ashley‘is Bloomfieldas.

Atnaujinta 08.51

Italija švelnina beveik du mėnesius galiojusius griežtus judėjimo ribojimus. Nuo pirmadienio 60 mln. žmonių vėl galės sportuoti ar vaikštinėti lauke. Gamybą atnaujins pramonė, vėl galės vykti statybos. Tačiau dauguma parduotuvių ir toliau liks uždarytos. Restoranai ir barai galės siūlyti maistą tik išsinešimui ar užsakymams į namus. Lankytojams jie liks uždaryti iki birželio.

Italijos vyriausybė kovo 10 dieną visoje šalyje paskelbė griežtą karantiną. Priešingai ne kitose šalyse, čia žmonėms buvo uždrausta išeiti pasivaikščioti, buvo uždaryti parkai. Italija yra viena labiausiai koronapandemijos paveiktų šalių. Sekmadienį čia paskelbta apie 174 naujas mirtis – tai mažiausias rodiklis per beveik du mėnesius.

Atnaujinta 08.35

Prancūzijos valdžia, besiruošianti pradėti švelninti dėl koronaviruso pandemijos įvestą ir du mėnesius trukusį visuotinį karantiną, sekmadienį pareiškė, kad nebus karantinuojami jokie iš Europos Sąjungos, Šengeno zonos ar Jungtinės Karalystės atvykstantys asmenys.

Šeštadienį vyriausybė pareiškė, jog nepaprastoji padėtis, paskelbta siekiant suvaldyti krizę, bus pratęsta mažiausiai iki liepos 24 dienos ir kad visi įvažiuojantieji į Prancūziją turės izoliuotis dvi savaites.

Tačiau karantinavimo taisyklės nebus taikomos „jokiems asmenims, atvykstantiems iš Europos Sąjungos, Šengeno zonos ar Britanijos, nepriklausomai nuo jų pilietybės“, sekmadienį patikslino prezidentūra.

Kalbant apie Prancūzijos ir likusios ES piliečius, sugrįžtančius iš kitų šalių, neskaitant Bendrijos ir Šengeno erdvės narių bei Britanijos, „taisyklės bus paskelbtos artimiausiomis dienomis“, nurodė valstybės vadovo kanceliarija.

Prancūzijoje pacientų, kuriems buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, mirties atvejų pastarosiomis dienomis mažėjo. Sekmadienį buvo paskelbta, kad per ankstesnę parą šalyje mirė 135 žmonės.

Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos duomenimis, tą dieną aukų šalyje buvo padaugėję iki 24 895 – tai yra penktas didžiausias skaičius pasaulyje po JAV, Italijos, JK ir Ispanijos.

Prancūzijoje vėliausią kartą apie mažesnį nei 135 vienos paros mirčių skaičių buvo pranešta kovo 22 dieną, tačiau tuomet jį sudarė tik ligoninių skelbiami duomenys. Į sekmadienį nustatytą skaičių įtraukti ir senelių namų bei kitų slaugos įstaigų fiksuojami mirties atvejai.

Prancūzija planuoja pradėti švelninti karantiną nuo gegužės 11 dienos: vaikai palaipsniui sugrįš į mokyklas, atsidarys kai kurios įmonės, o gyventojai galės keliauti 100 kilometrų spinduliu nuo savo namų be oficialaus pasiaiškinimo.

Tačiau sveikatos apsaugos ministras Olivier Veranas sekmadienį perspėjo, kad šie žingsniai priklausys nuo prielaidos, kad susirgimo COVID-19 atvejų šalyje ir toliau mažės, ypač tokiose smarkiai paveiktose jos dalyse kaip Paryžiaus regionas ir šiaurės rytų Prancūzija.

Pasak vyriausybės, vis platesniu mastu testuojant gyventojus, naujų užsikrėtimo atvejų turi būti stabiliai fiksuojama mažiau nei po 3 000 per dieną – kitaip nuo kovo mėnesio su infekcija besigrumiantys gydytojai ir slaugytojai gali susidurti su nauja pacientų banga.

„Jei paaiškės, kad naujų atvejų yra per daug, turėsime persvarstyti karantino atšaukimo datą ir priimti sprendimus, atsižvelgdami į padėtį kiekviename departamente“, – savaitraščiui „Le Journal du Dimanche“ pareiškė O. Veranas.

Jis taip pat paragino kol kas neplanuoti vasaros atostogų, nes „mažai tikėtina, kad šis virusas ruošiasi atostogauti“. Prancūzų pareigūnai karštligiškai stengiasi išplėsti testavimo dėl COVID-19 mastą iki 700 tūkst. žmonių per savaitę, ekspertams perspėjant, kad toks rodiklis būtinas norint suvaldyti protrūkį.

Atnaujinta 07.45

Jungtinėse Valstijose per praėjusią parą nustatyta 1 450 naujų mirties nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, o bendras aukų skaičius šalyje perkopė 67 600, pirmadienį rodo Johnso Hopkinso universiteto kaupiami duomenys.

Anot Baltimorėje įsikūrusio universiteto, 8 val. 30 min. vietos (3 val. 30 min. Lietuvos) laiku, JAV buvo 1,15 mln. užsikrėtimo ir 67 674 mirties atvejų. JAV šiuo metu pirmauja pagal pasaulį apėmusios pandemijos aukų skaičių.

Sekmadienį užfiksuotas paros mirties atvejų skaičius panašus į nustatytą sekmadienį. Praeitą trečiadienį buvo skelbta apie 2 502 aukų, bet vėliau šis rodiklis šalyje ėmė mažėti.

Pasaulyje bendras naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius viršijo 3,5 mln., pirmadienį pranešė nuolat atnaujinamus statistikos duomenis skelbiantis tinklalapis „Worldometers“.

Iki 6 val. Lietuvos laiku buvo paskelbta, kad nuo pandemijos pradžios koronavirusinė infekcija buvo patvirtinta 3566197 žmonėms.

Mažiausiai 248285 užsikrėtimo atvejai buvo mirtini, bet daugiau kaip 1,15 mln. užsikrėtusiųjų pasveiko.

Medikai perspėja, kad tikrasis koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius veikiausiai yra daug didesnis negu oficialiai skelbiamas, nes testai daugelyje šalių atliekami tik asmenims, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai.