Pasaulyje

2020.05.03 12:53

Ar drausti Netanyahu sudaryti naują vyriausybę: Izraelio Aukščiausiasis Teismas pradėjo nagrinėti argumentus

BNS 2020.05.03 12:53

Izraelio aukščiausios instancijos teismas sekmadienį pradėjo nagrinėti argumentus, ar uždrausti ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu sudaryti naują vyriausybę, nors jam yra pareikšti baudžiamieji kaltinimai dėl korupcijos.

Teismas taip pat nagrinės peticijas, raginančias uždrausti koalicinę vyriausybę, dėl kurios sutarė premjeras ir jo buvęs politinis varžovas Benny Gantzas.

Šios Aukščiausiąjį Teismą pasiekusios bylos galėtų nulemti dar vienus rinkimus.

„Šiandien išgirsime argumentus klausimu, ar Kneseto narį, kuriam buvo pareikšti kaltinimai, įpareigoti sudaryti vyriausybę“, – posėdžio pradžioje sakė vyriausioji teisėja Esther Hayut.

„Rytoj vyks posėdis dėl antro klausimo, koalicijos sutarties“, – sakė E. Hayut, kuri vadovauja 11 teisėjų kolegijai.

Sekmadienio posėdis buvo transliuojamas tiesiogiai teismo tinklalapyje. Visi teisėjai buvo su veido kaukėmis, laikydamiesi saugumo reikalavimų dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos.

Nuo 2009-ųjų valdantis dešiniojo sparno premjeras B. Netanyahu ir centristas, buvęs kariuomenės vadas B. Gantzas kovojo jau trijuose rinkimuose per mažiau nei metus, bet nė vienam jų vis nepavykdavo suformuoti tvirtos valdančiosios koalicijos itin susiskaldžiusiame 120 vietų parlamente. Galiausiai jie praėjusį mėnesį susitarė dėl dalijimosi valdžia, taip siekdami išvengti ketvirtų rinkimų.

Pagal koalicijos trejiems metams susitarimą pirmasis vyriausybės darbo pusmetis bus skirtas pirmiausia kovai su naujuoju koronavirusu, kuriuo jau užsikrėtė per 16 tūkst. izraeliečių. Ligos protrūkis taip pat skaudžiai smogė šalies ekonomikai.

Tačiau aštuonių atskirų peticijų, kurias nagrinės Aukščiausiasis Teismas, pateikėjai siekia, kad koalicijos susitarimas būtų paskelbtas neteisėtu. Vieną šių peticijų pateikė buvęs B. Gantzo sąjungininkas Yairas Lapidas, vadovaujantis opozicinei partijai „Yesh Atid“.

Y. Lapidas su B. Gantzu susipyko praėjusį mėnesį, kai pastarasis buvo išrinktas parlamento pirmininku ir nusprendė siekti susitarimo su B. Netanyahu.

Šimtai izraeliečių šeštadienį Tel Avive dalyvavo demonstracijoje prieš susitarimą; tai buvo naujausias iš virtinės protestų prieš vienybės vyriausybę.

Kaltinimai B. Netanyahu

Vienas iš argumentų prieš dar neprisaikdintą koalicinę vyriausybę yra susijęs su sausį B. Netanyahu pareikštais kaltinimais.

Premjeras veteranas buvo apkaltintas nederamų dovanų priėmimu ir neteisėtomis paslaugomis mainais į palankų nušvietimą žiniasklaidoje. Premjero, kuris neigia pažeidęs įstatymus, teismas turi prasidėti gegužės 24 dieną.

Izraelio įstatymai draudžia apkaltintiems asmenims dirbti ministrais, bet neįpareigoja premjero, kuriam pateikti kriminaliniai kaltinimai, palikti savo posto.

B. Netanyahu padėtį komplikuoja tai, kad jis šiuo metu nėra įprastas premjeras: per sunkią Izraelio politinę aklavietę jis dirba kaip laikinasis vyriausybės vadovas. Pasak kai kurių Izraelio teisės interpretuotojų, B. Netanyahu tėra tik kandidatas į premjerus.

Koalicijos susitarimo oponentai įrodinėja, kad dėl jam pateiktų kaltinimų jo kandidatūra turėtų būti atmesta.

Aukščiausiajam Teismui šią savaitę pateiktoje nuomonėje generalinis prokuroras Avichai Mandelblitas, kuris pareiškė kaltinimus B. Netanyahu, teigia, kad nėra teisinio pagrindo uždrausti jam vadovauti vyriausybei.

Šeštadienį duodamas interviu visuomeniniam radijui, energetikos ministras ir B. Netanyahu sąjungininkas Yuvalis Steinitzas sakė, jog jei teismas nuspręstų, kad B. Netanyahu negali dirbti, tai reikštų „beprecedentę ataką prieš Izraelio demokratiją“.

Pasak Y. Steinitzo, B. Gantzo ir B. Netanyahu susitarimas yra „būtinybė, trijų rinkimų kampanijų rezultatas ir izraeliečių troškimas išvengti ketvirtų rinkimų“.

Susitarimo sąlygos

Pagrindinis argumentas prieš koalicijos susitarimą yra susijęs su konkrečiomis nuostatomis, kuriomis, pasak oponentų, pažeidžiamas įstatymas.

Pagal susitarimą B. Netanyahu premjero poste dirbs pusantrų metų, o B. Gantzas turės naują Izraelyje statusą ir bus jo „pakaitalas“. Jie susikeis vaidmenimis sutartyje numatyto termino viduryje, o po trejų metų, tikėtina, įvyks nauji rinkimai.

Tačiau Izraelio įstatymai tradiciškai numato ketverių metų mandatus vyriausybėms ir į tai atkreipia dėmesį susitarimo oponentai.

Kritikai taip pat neteisėta vadina nuostatą, pagal kurią įšaldomi tam tikri vieši paskyrimai per vyriausybės paskelbtą pradinę šešių mėnesių ekstremalios padėties dėl pandemijos fazę.

Generalinio prokuroro nuomonėje sakoma, kad nors tam tikri dalykai koalicijos susitarime „kelia didelių sunkumų,.. šiuo metu nėra pagrindo [susitarimą] pripažinti netinkamu“.

Jis patarė problemines nuostatas tikrinti „įgyvendinimo etapu“.

Jei išplėstinė 11 teisėjų kolegija paskelbs koalicijos susitarimą negaliojančiu, Izraelis gali būti priverstas surengti ketvirtus rinkimus per mažiau nei dvejus metus.