Koronaviruso krizė Rusijoje tapo vienu didžiausių Vladimiro Putino galios išbandymų nuo pat jo valdymo pradžios. Apklausos rodo, kad rusų pasitikėjimas prezidentu krito į žemumas, nematytas 14 metų.
Sankt Peterburgo ekonomikos forumas – ko gero svarbiausias metų renginys tarptautiniam Rusijos įvaizdžiui formuoti ir investuotojams pritraukti. Šiemet šis, asmeniškai Vladimiro Putino globojamas forumas, atšauktas. Čia paruošta tūkstantis lovų užsikrėtusiems.
Pandemija sugriovė ir kruopščiai suplanuotą V. Putino galios užsitikrinimo dar dviem dešimtmečiams į priekį dramaturgiją. Raudonoji aikštė Gegužės devintąją liks tuščia: šiemet pergalės paradas turėjo vainikuoti konstitucijos pakeitimo referendumo sėkmę. Referendumas, suplanuotas per šimtas penkiasdešimtąjį Lenino gimtadienį, turėjo parodyti, kad tauta palaiko Putino planą likti valdžioje iki 2036-ųjų. Kol kas nauja data nenustatyta nei paradui, nei referendumui.
O naujausia valstybės finansuojamos „VTsIOM“ apklausų agentūros apklausa rodo, kad pasitikėjimas prezidentu šalyje krito į žemiausią lygį per 14 metų. Kovą V. Putiną kaip patikimą politiką įvardijo 28,3 proc. respondentų, kai vasarį tokį atsakymą pasirinko 29 proc., o sausio mėnesį 30,6 proc. apklaustųjų.
Virusas Rusijoje ėmė plisti bene sparčiausiai Europoje, o pats Putinas, anksčiau griežtai kontroliavęs regionų gubernatorių nutarimus, šįkart liepė patiems spręsti kaip kovoti su virusu ir užsidarė savo rezidencijoje šalia Maskvos.
Šalies regionai slepia tikruosius susirgusiųjų skaičius
Regionų valdžia naudojasi vieninteliu jai likusiu būdu – vengti staiga užkrautos atsakomybės: blogos naujienos tiesiog slepiamos.
Atokioje šiaurinės Komijos respublikoje tikrąjį užsikrėtimų skaičių vietos valdžia slėpė, kol to daryti galiausiai nebegalėjo. Socialiniuose tinkluose išplito informacija, kad vietos ligoninėje dirba užsikrėtę medikai, užkrečia ligonius, šie perkeliami į kitas ligonines, kur vėl užkrečia kitus, o mirusių mirties priežastis nuslepiama. Dabar pagal užsikrėtimų skaičių tūkstančiui gyventojų Komija nusileidžia tik Maskvai.
Padėčiai paaiškėjus, V. Putinas atleido vietos gubernatorių, o per vaizdo skambučius iš savo rezidencijos grūmoja dėl nusikalstamo aplaidumo regionuose.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Gintauto Mažeikio, per karantiną V. Putinas suteikęs autonomiją regionų gubernatoriams tvarkytis patiems, rankas esą iš tikrųjų tik surišo.
„Tai dar didesni pančiai uždėti jiems yra. Anksčiau jie galėjo sakyti: federalinė valdžia kalta, aš nieko negaliu padaryti. O dabar kalti jie visi, bet ne Putinas“, – sako G. Mažeika.
Žadėjo finansinę paramą verslui
Ir verslui, ir darbuotojams, V. Putinas pažadėjo finansinę pagalbą. Pagrindinė priemonė: valstybės garantijos bankų paskoloms, tačiau praėjus kelioms savaitėms valdžios įsako dar nebuvo, ir bankai dauguma paskolų prašymų atmetė.
Ir čia Rusijos vadovas randa kam deleguoti atsakomybę: kreipėsi į šalies bankų vadovus ir pareiškė, kad ekonominių pagalbos priemonių sėkmė priklausys daugiausia nuo jų.
Tačiau tokias šalies vadovo klaidas valdant krizę, anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Vyto Jurkonio, galima paslėpti.
„Yra tokių miestų, kaip Maskva, kur galima mesti nemažus finansinius pajėgumus siekiant apraminti visuomenę, o kitur yra kitos priemonės – represinis aparatas ir manipuliacija žiniasklaida“, – įsitikinęs V. Jurkonis.
Todėl nepaisant neregėto V. Putino populiarumo kritimo, sutariama: tikro pavojaus režimui kol kas nėra. Tačiau virusas keičia jo ir visuomenės santykį. Apklausos rodo, kad vos aštuoni procentai rusų pasitiki oficialia valdžios informacija apie COVID–19. O galią ilgiems metams į priekį skubėjęs užsitikrinti V. Putinas neįprastai bejėgis – naujo referendumo data priklauso nebe nuo jo.
