Pasaulyje

2020.05.05 16:16

ES piliečių stebėjimas jau įgyvendinamas – agentūros jį išbando su migrantais

euobserver, LRT.lt2020.05.05 16:16

Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vyriausybės ieško naujausių technologinių sprendimų, kurie padėtų sulėtinti COVID-19 plitimą. Kontaktų susekimas ir užsikrėtusių žmonių judėjimo stebėjimas – vos keletas tokių technologijų pavyzdžių.  

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EUobserver“ originalus kūrinys.

Vis labiau aštrėjant diskusijoms šiuo klausimu, Tiriamosios žurnalistikos biuras atskleidžia, kad naujasis gyventojų judėjimo prognozavimo ir stebėjimo mokslas jau įgyvendinamas praktikoje – ES agentūros jį išbando su migrantais.

Pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau priemonių, padedančių stebėti žmonių judėjimą, pradedant palydovais, bepilotėmis skraidyklėmis ir baigiant mobiliaisiais telefonais bei socialine žiniasklaida.

Bendrovės ir įvairūs projektai tarpusavyje varžosi, kam pirmam pavyks visas šias priemones išbandyti. Duomenų tyrėjus intriguoja naujos elgesio prognozavimo galimybės. Tačiau tenka susitaikyti su tam tikrais tokių duomenų panaudojimo sunkumais, etikos klausimais ir praktinėmis problemomis.

Tarptautinės humanitarinės organizacijos jau seniai domisi, ar galėtų pasinaudoti netradiciniais duomenų šaltiniais, kurie galėtų padėti planuoti reagavimą į įvairias nelaimes ir katastrofas.

Tokioms organizacijoms dažnai tenka dirbti sunkiai pasiekiamuose vietose, kur sunku gauti oficialius duomenis apie gyventojų skaičių ir judėjimą arba jie būna netikslūs, todėl joms būtų paranku naudotis naujomis didelių duomenų rinkinių bazėmis, numatant, kiek žmonių kuria kryptimi juda.

Po 2015 m. įvykusios migrantų krizės ES agentūros, technologijų bendrovės ir tyrimų konsorciumai pradėjo tirti šių naujų duomenų šaltinių panaudojimo galimybes, bandydami prognozuoti migrantų judėjimą į Europą.

Migrantų judėjimas

Pirmieji bandymai šioje srityje buvo gana paprasti – žvalgybiniai duomenys buvo renkami tikrinant socialinės žiniasklaidos paskyras. Šiek tiek sudėtingesnis metodas buvo automatizuotas didelių duomenų rinkinių valdymas, panaudojant veido atpažinimo ir mašininio mokymosi technologijas.

Aktyviausia šios koncepcijos propaguotoja buvo Europos kosmoso agentūra (EKA) – Paryžiuje įsikūrusi organizacija, kurios stambiausias kosmodromas yra Prancūzijos Gvianoje. EKA siūlė sujungti jos turimas kosmines sistemas su kitais duomenimis apie žmones ir taip sukurti komerciškai perspektyvias „alternatyvias išmaniąsias technologijas“.

„Europa susiduria su didžiausiu migrantų ir pabėgėlių antplūdžiu per visą savo istoriją, – buvo rašoma 2016 m. išplatintoje EKA prezentacijoje. – Viena iš aktualiausių problemų yra informacijos apie migracijos tendencijas, srautus ir apimtis stoka. Didelių duomenų rinkinių programos jau pripažintos veiksminga priemone šioje srityje.“

Agentūra nusprendė įvertinti, kaip galėtų savo tikslais panaudoti tokius duomenis. Siūlydama bendradarbiavimą, ji susisiekė su keliomis ES agentūromis, įskaitant ir Europos pasienio ir kranto apsaugos agentūrą, vadinamąją „Frontex“, bei Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO).

Įvairios bendrovės buvo pasitelktos, kad atliktų „galimybių studijas“. Tarp jų buvo ir GMV – privati technologijų grupė, dirbanti bankininkystės, gynybos, sveikatos priežiūros, telekomunikacijų ir palydovų srityse. GMV sudėliojo projektą, kuriuo buvo apjungtos „įvairios kosminės sistemos“ su kitais šaltiniais, tokiais kaip mobilieji telefonai ir socialiniai tinklai.

Kita pasiūlymu susidomėjusi bendrovė buvo CGI. Ši tarptautinė technologijų korporacija yra bendradarbiavusi su Nyderlandų statistikos biuru, vertinant, kaip palydovinės nuotraukos ir socialiniai tinklai gali padėti nustatyti migracijos Nigeryje modelio pokyčius.

Vidinė EASO ir biuro komunikacija rodo, kiek ir kokio pobūdžio bendrovių yra pasiryžusios pasiūlyti savo paslaugas šiam projektui. Agentūra pasiūlymų sulaukė ne tik iš ESA, GMV ir CGI, bet ir iš konsultacinės bendrovės BIP, aeronautikos grupės „Thales Alenia“, geoinformacijos srityje besispecializuojančio EGEOS ir „Vodafone“.

Kai kuriems pasiūlymams buvo skiriama daugiau dėmesio nei kitiems. Juos analizavęs EASO analitikas pastebėjo, kad daugelis bendrovių „yra linkusios persistengti“.

Jo teigimu, „kai kurie gyrėsi galintys atsekti GSM (mobiliuosius tinklus), tačiau paaiškėjo, kad tik Venesueloje ir poroje Afrikos valstybių.“

Ne visais atvejais buvo tiksliai nurodomi finansiniai skaičiavimai. Kita vertus, anot minėto analitiko, EKA ir jos konsorciumas bet kuriuo atveju yra pasiruošę padengti 80 proc. visų išlaidų ir neabejoja, kad suras „norinčių bendradarbiauti įgyvendinant mūsų planus“.

Iš siūlomų funkcijų galima paminėti automatinius įspėjimus, socialinės žiniasklaidos laiko juostą, nuotaikos analizę, kontrabandos vietų aptikimą ir stebėjimą, karštųjų taškų žemėlapį, pokyčių fiksavimą ir sienos stebėseną. Dokumente minimos ir „Vodafone“ siūlomos paslaugos, kaip antai Italijoje esančių prieglobsčio centrų stebėjimas vykdomo projekto kontekste.

Buvo siūloma naudojantis mobiliųjų telefonų duomenimis nustatyti „veiklą karštuosiuose taškuose“. Surinktą informaciją būtų galima panaudoti grupuojant asmenis pagal pilietybę arba pagal tai, „kur jie praleido praėjusią naktį“. Taip pat būtų galima pabandyti nustatyti, ar įmanoma atsekti jų patekimo į šalį maršrutą.

Preliminari keturioms savivaldybėms paskirstyta bandomojo projekto sąmata siekė 250 tūkst. eurų – iš jų konkrečiai nenurodyta suma buvo numatyta „reguliavimo (privatumo) dalykams“.

EASO galiausiai nusprendė neprasidėti nė su vienu iš gautų pasiūlymų.

Populiariausi