Pasaulyje

2020.04.30 18:12

Pirmieji Zelenskio metai: žadėjo pabaigti karą, pažaboti korupciją ir perlaužti sistemą

Prieš metus iš laimės švytintis Volodymyras Zelenskis įžengė į savo rinkiminės kampanijos štabą, skambant dainai iš populiarios situacijų komedijos, kurioje pats vaidino netikėtai prezidentu tapusį mokytoją. Pasipylė konfeti, o rėmėjų minia prapliupo ovacijomis. Jis ką tik laimėjo Ukrainos prezidento rinkimus, surinkęs 73 proc. balsų ir užsitikrinęs didžiausią palaikymą šalies istorijoje.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE/RL) originalus kūrinys.

Ši akimirka užfiksuota sumaniai sumontuotame 50 minučių trukmės vaizdo įraše, kurį balandžio 21 d. rinkimų metinių proga išplatino prezidento kanceliarija. Labiau viešųjų ryšių kampanijos klipą nei dokumentinę apybraižą primenantis įrašas vietomis labai primena populiariąją komediją ir be mažiausio kritikos krislo nušviečia pirmuosius V. Zelenskio metus prezidento poste.

Iš tiesų metai, prabėgę nuo tos dienos, kai 42-ejų komedijos žanro aktorius tapo prezidentu, buvo kupini pakilimų ir nuosmukių, įvairių posūkių ir peripetijų, prezidentui kritikos negailėjo ir rinkėjai, ir tarptautiniai stebėtojai, jau nekalbant apie pagrindinius oponentus.

V. Zelenskiui teko malšinti ne vieną skandalą, jo vadovaujama šalis buvo siejama su įvairiais tarptautinės politikos įvykiais, pradedant JAV prezidento apkalta, kurios pagrindu tapo 2019 m. liepą įvykęs dviejų lyderių pokalbis telefonu, ir baigiant „Ukrainos tarptautinių oro linijų“ orlaivio, skridusio reisu PS752 numušimu sausį virš Irano teritorijos.

Be kitų problemų naujasis prezidentas paveldėjo jau ne vienerius metus besitęsiantį karą su Rusijos vadovaujamais ir remiamais separatistais Ukrainos rytuose, įsisenėjusią korupciją ir Ukrainos oligarchų įtaką šalies politikai.

Tad kaip gi jam sekasi?

„Galėjo būti ir blogiau, – sako naujienų portalo „UkraineWorld“ vyriausiasis redaktorius ir „Internews Ukraine“ analitikos direktorius Volodymyras Jermolenko. – V. Zelenskis į šį postą atėjo visiškai nepasirengęs ir jam tenka susidurti su precedento neturinčiais iššūkiais.“

Praėjus metams po to, kai vadovauti apie 40 mln. gyventojų turinčiai šaliai buvo išrinktas jokios patirties politikoje neturintis asmuo, RFE / RL pabandė apžvelgti tam tikrus iššūkius, su kuriais V. Zelenskiui teko susidurti, ir paanalizuoti, kaip jam sekėsi, ar pavyko įgyvendinti rinkiminės kampanijos metu duotus pažadus ir kaip pavyksta spręsti nesibaigiančias krizes šiuo metu vykstančio koronaviruso protrūkio akivaizdoje.

Užbaigti karą

Kai 2019 m. gegužę V. Zelenskis buvo prisaikdintas prezidentu, jis perėmė ir vyriausiojo Ukrainos karinių pajėgų vado pareigas, o su jomis ir besitęsiantį karą su Rusijos vadovaujamais ir remiamais separatistais, užėmusiais dalį Donecko ir Luhansko sričių ir įsitvirtinusiais vadinamajame Donbase. Nuo tada, kai 2014 m. balandį prasidėjo pirmieji mūšiai, šiame kare jau žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.

Vienas iš dviejų svarbiausių V. Zelenskio pažadų buvo užbaigti karą – šio tikslo įgyvendinimas, kaip rodo visuomenės nuomonės apklausų duomenys, Ukrainos žmonėms yra svarbiausia.

„Jis iš tiesų parodė ryžtą užbaigti karą. Tai yra gerai, – sako V. Jermolenko. – Tą pamatė ir visas pasaulis. Kad Ukraina, o ne Rusija rodo iniciatyvą susitarti dėl taikos.“

Per pirmuosius V. Zelenskio kadencijos metus, kaip teigia oficialūs asmenys Kijeve ir tarptautiniai stebėtojai, Rusija ir toliau rėmė separatistus pinigais, karine įranga ir kadrais.

„Tačiau V. Zelenskis pademonstravo ir tam tikrą naivumą, galvodamas – ar apsimesdamas, kad galvoja – jog užbaigti karą su Rusija bus paprasta“ ir kad užteks vien geros valios, tęsia V. Jermolenko. – „Dabar jis jau supranta, kad taip nėra.“

V. Zelenskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą akis į akį susitiko gruodžio mėnesį Paryžiuje. Abu lyderiai aptarė, kaip būtų galima užbaigti karą, tačiau jų požiūriai šiuo klausimu labai skiriasi.

Nepaisant to, Kijeve įsikūrusio centro „Penta Center“ direktoriaus Volodymyro Fesenko teigimu, V. Zelenskiui pavyko pasiekti šiokį tokį progresą. Jau vien V. Zelenskio ir V. Putino susitikimas buvo teigiamas postūmis, kadangi iki tol „derybos dėl konflikto Donbase sprendimo jau trejus metus buvo aklavietėje“.

Jis taip pat pažymi tris didelio masto apsikeitimo belaisviais operacijas, kariuomenės išvedimą iš trijų vietovių palei Vyriausybės kontroliuojamą teritoriją ir separatistų užimtas sritis skiriančią liniją ir gyvybiškai svarbaus civiliams skirto tilto pafrontėje esančioje Stanica Luhanska gyvenvietėje užbaigimą.

Kijeve įsikūrusio naujo mokslo ir tyrimų centro „Europe Center“ direktorė Aliona Hetmančiuk teigia, kad svarbiausia ne tai, ką V. Zelenskis padarė, derėdamasis dėl karo pabaigos, o tai, ko jis nepadarė – „jis nesutiko su taika Rusijos primestomis sąlygomis“, kas daugeliui ukrainiečių būtų buvę nepriimtina.

Metinėms skirtame vaizdo įraše V. Zelenskis teigia esąs „įsitikinęs, kad pavyks užbaigti šį karą jo prezidentinės kadencijos metu“ ir kad jei šiuo metu taikoma taktika neduos norimų rezultatų, jis yra pasiruošęs ją keisti.

Pažaboti korupciją

Kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, Ukrainos gyventojų „norų sąraše“ antru punktu po karo nutraukimo įrašyta kova su korupcija. Kai V. Zelenskis buvo išrinktas prezidentu, jis pažadėjo „pergalę prieš korupciją“ – tikslą, kurį, jo paties žodžiais tariant, įgyvendinti bus sunku, bet įmanoma, ypač po to, kai liepą jis tapo pirmuoju prezidentu, užsitikrinusiu daugumą parlamente.

Ukrainai sunkiai sekasi kovoti su įsišaknijusia korupcija, kuri eikvoja šalies finansus nuo pat nepriklausomybės siekių pradžio 1991 metais, kurie padėjo galutinai sugriauti Sovietų Sąjungą. Kovodamas su šiuo reiškiniu, V. Zelenskis pažadėjo atlikti visuotinę šalies „deoligarchizaciją“.

Tačiau parėjus metams, ekspertų teigimu, šioje srityje postūmis mažai juntamas, bent jau ne tokia apimtimi kaip buvo žadėta.

„Buvo tikėtasi, kad V. Zelenskis pasirūpins, jog korumpuoti valdininkai ir politikai, taip pat visiems gerai žinomi verslininkai, neišvengtų arešto, – sako V. Fesenko. – Tačiau Ukrainos teisėsaugos ir teismų sistema nėra tokia operatyvi ir efektyvi.“

„Akivaizdžių rezultatų kovoje su korupcija nėra, o tai kelia didelį [ukrainiečių] nepasitenkinimą,“ – priduria jis.

Kritikams susirūpinimą kelia ir Ruslano Riabošapkos, pirmojo V. Zelenskio paskirto generalinio prokuroro, atleidimas. R. Riabošapka, kurį daugelis laikė nepriklausomu reformų šalininku, buvo atleistas kovo pradžioje, o į jo pareigas paskirta V. Zelenskio rinkiminėje komandoje dirbusi artima prezidento sąjungininkė Irina Venediktova.

Jau pirmosiomis savaitėmis naujame poste I. Venediktova iškėlė, kaip teigia kritikai, politiškai motyvuotas bylas buvusiam šalies prezidentui Petro Porošenkai ir populiariai aktyvistei bei žurnalistei Tetjanai Čornovil.

V. Zelenskiui taip pat sunkiai sekėsi atsikratyti magnato Ihorio Kolomoiskio įtakos. Jam priklauso populiariąja komediją su buvusiu aktoriumi pagrindiniame vaidmenyje transliavęs televizijos kanalas ir kuriam bent iš dalies priskiriami nuopelnai už jo išpopuliarinimą.

I. Kolomoiskis dantimis ir nagais kovėsi už tai, kad būtų grąžintas jam anksčiau priklausęs bankas „PrivatBank“. Ukrainos Vyriausybė jį nacionalizavo 2016 m., kad išgelbėtų nuo bankroto po to, kai priežiūros institucijos jo apskaitos dokumentuose rado virš 5 mlrd. eurų skylę.

V. Fesenko nuomone, kaip teigiamą antikorupcinių priemonių, kurias V. Zelenskiui pavyko įgyvendinti, pavyzdį būtų galima paminėti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą grąžinimą. „Buvo priimta ir daugiau sprendimų kovoje su korupcija, tačiau kai kurie iš jų labai populistiniai. – aiškina jis. – Pavyzdžiui, piniginės premijos už pranešimus apie korupciją.“

A. Hetmančiuk teigimu, daugelis V. Zelenskio rėmėjų tikėjosi „daugiau teisingumo“ sunkių nusikaltimų bylose, įskaitant ir vis dar nebaigtas su Euromaidanu ir karu Donbase susijusias bylas.

„Tačiau šioje srityje V. Zelenskis nuvylė, – sako ji. – Teisės viršenybės trūkumas išlieka didžiausiu vidiniu Ukrainos iššūkiu, o Rusijos agresija – išoriniu.“

A. Hetmančiuk priduria, kad V. Zelenskis „išpildė kai kuriuos kovos su korupcija pažadus, pavyzdžiui, „panaikino [įstatymų leidėjų] neliečiamybę, tačiau to toli gražu nepakanka“.

Žmogaus teisės

Nors V. Zelenskio galios žmogaus teisių srityje yra ribotos, anot organizacijos „Amnesty International“ Ukrainos biuro direktorės Oksanos Pokalčiuk, nevertėtų pamiršti jo politinės įtakos ir to, kad jo partija turi daugumą parlamente. Ji ir kiti žmogaus teisių aktyvistai nusivylę prezidento veiksmais žmogaus teisių fronte.

„Prezidentas V. Zelenskis galėjo pateikti įstatymo projektą dėl Stambulo konvencijos, draudžiančios smurtą prieš moteris ir mergaites, ratifikavimo, – aiškina ji. – Nors per pastaruosius keletą metų Ukraina šioje srityje padarė milžinišką pažangą, toks požiūris vis dar neleidžia kurti nuoseklią, į žmogų orientuotą sistemą, kurios tikslas būtų apsaugoti smurto artimoje aplinkoje ir lyties pagrindu aukas ir apskritai užkardyti tokio pobūdžio smurtą.“

O. Pokalčiuk priduria, kad V. Zelenskis nebandė spręsti nebaudžiamumo už neapykantos pakurstytus išpuolius prieš žurnalistus ir aktyvistus, kuris taip pat yra įsisenėjusi Ukrainos problema, klausimo.

„Nors prezidentas neturi įgaliojimų užtikrinti veiksmingų tyrimų, nereikėtų sumenkinti jo vaidmens, nustatant šios problemos sprendimo kursą ir pasmerkiant tokio pobūdžio smurtą,“ – sako ji.

O. Pokalčiuk atkreipia dėmesį į tam tikrus „plačiai nuskambėjusius pasiekimus“, pavyzdžiui, kino kūrėjo Oleho Sencovo ir kitų Rusijoje laikytų ukrainiečių paleidimas.

Tačiau šiuo atveju „vienos grupės teisės buvo išmainytos į kitos grupės teises, kai pagrindinis įtariamasis [Malaizijos oro linijų reisu MH17 skridusio orlaivio numušimu] buvo perduotas Rusijai, o penki riaušių policijos pareigūnai, įtariami Euromaidano protestuotojų žudymu, buvo atiduoti Rusijos vadovaujamiems ir remiamiems separatistams [Rytų Ukrainoje],“ – aiškina ji.

Užsienio politika

V. Fesenko teigimu, per pastaruosius metus jokių reikšmingų pokyčių užsienio politikoje neįvyko. Anot jo, „V. Zelenskis išlaikė provakarietišką ir proeuropietišką Ukrainos užsienio politikos kursą“, kurį buvo nustatęs P. Porošenko. „Tuo pačiu metu [V. Zelenskis] ėmė daugiau dėmesio skirti Rusijai,“ – priduria V. Fesenko.

Ypatingai jis atkreipia dėmesį į 2019 m. pabaigoje vykusias derybas su Maskva dėl rusiškų dujų tranzito į Europos Sąjungą. „Tai sudarytų sąlygas Ukrainai kasmet uždirbti apie 2,5 mlrd. iš tranzito mokesčių gaunamų JAV dolerių,“ – sako jis. Be to, Rusija sutiko sumokėti Ukrainai Stokholmo arbitražo priteistus 2,9 mlrd. dolerių.

Bene ryškiausias iš visų užsienio politikos iššūkių, su kuriais V. Zelenskiui teko susidurti, buvo JAV Atstovų rūmų inicijuota D. Trumpo apkalta, kaltinant prezidentą piktnaudžiavimu valdžia ir trukdymu vykdyti teisingumą. Vasario mėnesį Senatas D. Trumpą išteisino.

Vadindama šią situaciją „precedento neturinčiu iššūkiu“ V. Zelenskiui ir visai Ukrainai, A. Hetmančiuk teigia, kad tai turėjo ilgalaikį poveikį santykiuose su Vašingtonu. „Kijeve abejojama, ar vis dar galime pasikliauti Jungtinėmis Valstijomis kaip politiniu sąjungininku,“ – sako ji.

Tuo tarpu V. Fesenko tvirtina, kad apkaltos drama neturėjo ilgalaikio poveikio Ukrainai. Šis skandalas labiau paveikė JAV vidaus politiką nei Ukrainos užsienio politiką,“ aiškina jis ir primena apie sausio mėnesį įvykusį JAV valstybės sekretorius Mike`o Pompeo vizitą Ukrainoje, kurį galima laikyti glaudžių abiejų valstybių santykių patvirtinimu.

Sistemos perlaužimas

2019 m. liepą telefonu kalbėdamas su JAV prezidentu V. Zelenskis pažadėjo sugriauti senąją sistemą Ukrainoje, vartodamas paties D. Trumpo posakį „nusausinti pelkę“.

Iš dalies tai reiškė „naujus veidus“ politikoje. Daugelis jų buvo artimi draugai ar ištikimi bendražygiai, dirbę prezidento rinkiminėje komandoje. Kai kurie jų – jauni technokratai, kaip buvęs Ministras Pirmininkas Oleksijus Hončarukas. Kiti – pavyzdžiui, administracijos vadovas Andrijus Bohdanas, – gerai pažįstami iš ankstesnių administracijų, taip pat ir Viktoro Janukovičiaus.

Galiausiai „nauji veidai“ nepateisino lūkesčių ir V. Zelenskio pirmoji Vyriausybė buvo atleista bei pakeista.

Vaizdo įraše V. Zelenskis teigia ir toliau keisiantis kadrus ministrų kabinete, kol Ukraina turės „tobulą Vyriausybę“.

Kaip V. Zelenskio valdymo metus įvertins istorikai, mes dar sužinosime, o kol kas jis atitarnavo mažiau nei penktadalį numatytos kadencijos. Ekspertų teigimu, daug kas priklauso nuo to, ką jam pavyks pasiekti iki 2024 m. (V. Zelenskis yra sakęs, kad planuoja prezidentu būti tik vieną kadenciją).

Nors prezidento populiarumas ir nebesiekia beprecedenčių 70 proc., visuomenės nuomonės apklausų duomenys rodo, kad V. Zelenskis vis dar yra gerokai populiaresnis už savo pirmtakus.

„Apibendrinant pirmuosius V. Zelenskio metus valstybės vadovo poste, galima pasakyti, kad jis nėra pats efektyviausias Ukrainos prezidentas, – sako A. Hetmančiuk. – Tačiau jis tikrai nėra toks beviltiškas, kokiu jį bandė ir vis dar bando pavaizduoti oponentai.“