Pasaulyje

2020.05.04 20:42

Ar norėdami sustabdyti COVID-19 protrūkį turėtume kreiptis į PSO?

„Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.05.04 20:42

Pasaulio sveikatos organizacija, arba PSO, sulaukė negailestingos kritikos dėl netinkamo reagavimo į jau daugiau kaip 190 tūkst. žmonių pražudžiusią koronaviruso pandemiją.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE/RL) originalus kūrinys.

Tačiau tuo metu, kai vieni šią Jungtinių Tautų agentūrą kaltina neadekvačia reakcija į 2019 m. gruodžio pabaigoje pirmiausia Kinijoje kilusį viruso protrūkį, kiti skuba PSO į pagalbą, teigdami, kad ši organizacija niekada neturėjo reikiamų priemonių ir apskritai nebuvo įkurta tam, kad taptų skaidrumo sergėtoja, teisės aktų ir sutarčių vykdymo prievaizdu ar greitojo reagavimo į nenumatytas situacijas daliniu, kokiu kai kas ją nori matyti.

Ar pasaulį siaubiant koronaviruso sukeliamos ligos COVID-19 protrūkiui, į PSO turėtumėme kreiptis pagalbos?

Griežti kritikai

Kritikos bangas pradėjo kelti JAV, kurios, remiantis Johno Hopkinso universiteto administruojama duomenų baze, jau yra užregistravusios keturis kartus daugiau užsikrėtimo ir du kartus daugiau mirčių nuo COVID-19 atvejų nei antroje vietoje šioje statistikoje esanti Ispanija (šie skaičiavimai grindžiami Vyriausybių pateikta informacija, kuri gali būti slepiama, todėl metodika, skaidrumas ir duomenų kokybė skirtingose šalyse gali skirtis).

Vašingtono teigimu, PSO per lėtai reagavo į sveikatos priežiūros krizę, gyrė Kiniją tuo metu, kai turėjo ją kritikuoti, ir žinojo, kad Pekinas nuslėpė tikrąjį protrūkio mastą, taip prisidėdamas prie viruso plitimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pavadinęs PSO „sinocentristine“ organizacija ir pareiškęs, kad Kinija turi „prisiimti atsakomybę už pasekmes“, jei bus nustatyta, kad ji sąmoningai neužkirto kelio pandemijos plitimui, sustabdė 400 mln. dolerių siekiantį PSO finansavimą.

Jungtinių Valstijų žingsnis lėmė, kad organizacija prarado didžiausią pavienį finansuotoją.

JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo teigė, kad PSO reguliavimo institucija „akivaizdžiai nesugebėjo“ pareikalauti valstybių narių atsakomybės už prisiimtus skaidrumo ir išankstinio įspėjimo apie gresiančias visuomenės sveikatos krizes įsipareigojimus.

Balandžio 22 d. jis sakė, kad PSO atlieka „dvi pagrindines funkcijas“: reguliavimo ir patariamąja bei – svarbiausia – ekstremalių sveikatai situacijų ir humanitarinės pagalbos operacijų koordinavimo.

Be to, M. Pompeo teigė, kad organizacija „akivaizdžiai nesugebėjo“ užtikrinti, kad būtų laikomasi 2007 m. priimtų Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių, kuriose numatyta, kad visos jas pasirašiusios šalys privalo laiku teikti PSO „tikslią ir pakankamai išsamią informaciją apie visuomenės sveikatą“.

PSO kaip įsipareigojimų laikymąsi užtikrinanti institucija?

PSO gynėjai tikina, kad organizacijai mesti įtarimai nėra sąžiningi ar grįsti faktais.

Balandžio 10 d. vykusiame vaizdo interviu buvusi JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Samantha Power RFE / RL teigė, kad įsivaizdavimas, jog PSO yra „greitojo reagavimo padalinys“ yra klaidingas.

„Tai yra techninė kompetencija. Suprantate, tai – duomenų visame pasaulyje rinkimas, kad būtų galima skelbti epidemijas ar pandemijas, – aiškino S. Power, dirbusi JAV prezidento Baracko Obamos administracijoje. – Todėl tai labiau įspėjimo nei reagavimo sistema, o reagavimo sistemą turėtume sukurti lygiagrečiai.“

PSO pasaulinio sveikatos priežiūros teisės centro direktorius ir Džordžtauno universiteto profesorius Lawrence`as Gostinas balandžio 9 d. internete gynė organizaciją ir aiškino jos tikslus bei uždavinius.

Anot L. Gostino, „teisinga yra teigti, kad Kinija neužtikrino reikiamo skaidrumo, kad ji keletą savaičių, o gal net ir mėnesį ar daugiau uždelsė, prieš pranešdama PSO apie koronavirusu nuo gyvūnų užsikrėtusius žmones“.

Tačiau, jo teigimu, „tai yra ne PSO kaltė, tai – Kinijos kaltė“.

„Kalbant apie PSO, organizacija nedelsiant apie tai pranešė pasauliui,“ – aiškino profesorius.

L. Gostinas taip pat atmetė kaltinimus, neva PSO ne iš karto paskelbė ekstremalią padėtį, teigdamas, kad taip tvirtinti yra neteisinga.

PSO „paskelbė ekstremalią visuomenės sveikatai padėtį netrukus po to, kai buvo užfiksuoti pirmieji COVID-19 atvejai,“ – aiškino jis, turėdamas omenyje sausio 30 d. žengtą žingsnį, kai Kinijoje buvo užfiksuota tūkstančiai naujų užsikrėtimo atvejų.

Anot jo, žmonės klysta, painiodami ekstremalios situacijos paskelbimą su protrūkio įvardinimu kaip pandemijos, kas buvo padaryta kovo 12 d. ir neturėjo „jokios teisinės reikšmės“.

„Tiesą pasakius, – aiškino profesorius, – PSO neturi galios skelbti pandemiją, organizacija tik išsakė savo nuomonę. Ji pasinaudojo visomis jai suteiktomis galiomis.“

Ne tokios plačios galios?

Akivaizdu, kad tos galios nėra labai plačios.

„PSO turėjo skeptiškiau žiūrėti į tai, ką jai sako Kinija, tačiau organizacija yra visiškai priklausoma nuo valstybių vyriausybių jai teikiamų duomenų,“ – šį mėnesį leidiniui „The Washington Post“ teigė Billo Clintono administracijoje ambasadoriumi JT dirbęs Danielis Speigelis.

„Jie neturi jokių žvalgybinių pajėgumų, jokių tiriamųjų galių,“ – aiškino jis.

Po Antrojo pasaulinio karo (1948 m.) įkurtos PSO tikslas yra užtikrinti sveikatos priežiūrą visame pasaulyje ir saugoti visuomenę nuo infekcinių ligų, tokių kaip cholera ar poliomielitas. Tačiau, ekspertų tvirtinimu, ji neturi realios nepriklausomos valdžios, ir yra finansiškai visiškai priklausoma nuo 194 valstybių narių bei privačių finansuotojų.

PSO metinį biudžetą L. Gostinas palygino su „didelės JAV ligoninės“ biudžetu teigdamas, kad 4,4 mlrd. JAV dolerių, skirtų 2018–2019 m. laikotarpiu, „visiškai neatitinka organizacijos atsakomybių pasauliniu mastu“.

Didžiausios pasaulio valstybės, tarp kurių ir Kinija, anot L. Gostino, „PSO skirianti grašius“, neužtikrina reikiamo organizacijos finansavimo. Be to, jo teigimu, organizacija gali laisvai disponuoti tik 25 proc. turimo biudžeto, nes likęs finansavimas skiriamas konkretiems tikslams įgyvendinti.

L. Gostinas ragino priimti nutarimą, kad PSO finansavimas taptų privalomas pagal tarptautinę teisę.

„Jei jos nebūtų, turėtume ją išgalvoti,“ – sakė jis, kalbėdamas apie šią Jungtinių Tautų agentūrą.