Pasaulyje

2020.04.29 16:12

Ar iš tikrųjų pasiteisino Švedijos metodai kovoje su koronavirusu?

LRT.lt, BNS 2020.04.29 16:12

Koronaviruso pandemijos akivaizdoje Švedija ėmėsi kiek kitų priemonių nei kitos šalys: vaikai toliau eina į mokyklą, nors studentai ir vyresnių klasių mokiniai mokosi nuotoliniu būdu. Verslas – nuo kirpyklų iki restoranų – liko atviras, nors žmonėms buvo patariama dirbti iš namų, rašo CNN.

Kaip rašo CNN, kitos Skandinavijos šalys elgėsi kiek kitaip. Pavyzdžiui, kovo16 d. Suomija paskelbė nepaprastąją padėtį, apribojo keliones į Uusimmos regioną ir iš jo, o balandžio 1 d. uždarė restoranus, kavines ir barus. Danija viena pirmųjų Europoje uždarė savo sienas, taip pat parduotuves, mokyklas, restoranus bei uždraudė didelius viešus susibūrimus.

Norvegija kovo viduryje įvedė kelionių apribojimus ir uždarė mokyklas, dienos centrus, uždraudė nuomoti būstus atostogoms, atšaukė renginius ir uždraudė veikti kirpykloms bei kitiems grožio salonams.

Remiantis Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, mirčių skaičius Švedijoje išaugo žymiai daugiau nei daugelyje kitų Europos šalių. Šalyje yra 19,6 tūkst. užsikrėtusiųjų, 2,3 tūkst. mirčių bei tūkstantis pasveikusiųjų. Iš viso šalyje 10,3 milijono gyventojų.

Remiantis CNN, 5,8 mln. gyventojų apgyvendintoje Danijoje – 9,2 tūkst. užsikrėtusiųjų, 6,3 tūkst. pasveiko ir 434 mirė nuo koronaviruso. Norvegijoje – 7 599 atvejai, ir 206 mirties atvejai tarp 5,4 milijono žmonių. 5,5 mln. gyventojų turinčioje Suomijoje – 4 695 atvejai ir 193 mirties atvejai.

Čekijos, kurios gyventojų skaičius yra panašus kaip ir Švedijoje, – 10,7 mln. – užregistruoti 7,449 užsikrėtimo ir 223 mirties atvejai, t. y. maždaug 2 mirtys 100 tūkst. žmonių. Kovo pradžioje Čekijoje buvo uždarytos mokyklos, restoranai ir barai bei dauguma parduotuvių; taip pat apribotos kelionės. Žmonės buvo įpareigoti nešioti veido kaukes viešose vietose.

Švedijoje nėra užregistruota tiek daug mirčių, kaip pavyzdžiui, Italijoje ar Ispanijoje, kur 45–51 mirčių tenka 100 tūkst. žmonių. Tačiau tai lemia kompleksiniai skirtumai. Pavyzdžiui, Italijoje – vyresnė visuomenė, daugiau rūkančių žmonių, taip pat didesnis kartu gyvenančių ir bendrą ūkį vedančių žmonių skaičius.

Vis dėlto Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sako, kad Švedija tampa pavyzdžiu, kaip kovoti su koronavirusu. Šalis pagyrų sulaukė būtent dėl neįprasto sprendimo neskelbti karantino.

Švedija atmeta kaltinimus ignoruojant koronaviruso protrūkį

Švedija sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio po to, kai ėmėsi negriežto atsako į naujojo koronaviruso protrūkį. Tiesa, šalies valdžia atmetė pareiškimus, kad nesiimama beveik jokių priemonių ligai stabdyti.

Švedija, garsėjanti savo itin stipria socialinės rūpybos sistema, kai kurių veikėjų namuose ir užsienyje buvo kaltinama sukelianti pavojų savo piliečių gyvybėms, nes nesiimama griežtesnių priemonių COVID-19 plitimui stabdyti.

„Ne, Švedijoje gyvenimas nevyksta kaip įprasta“, – šią savaitę tarptautinei žiniasklaidai sakė sveikatos apsaugos ministrė Lena Hallengren.

Švedija neįvedė visuotinio karantino, tik paskelbė rekomendacijų gyventojams likti namuose ir paragino „kiekvieną elgtis atsakingai“ ir laikytis nurodymų.

L. Hallengren, kartu su vicepremjere Isabella Lovin ir užsienio reikalų ministre Ann Linde surengusios specialią konferenciją tarptautinės žiniasklaidos atstovams, pabrėžė, kad ši Šiaurės šalis ėmėsi virtinės priemonių ir yra pasiruošusi prireikus jas išplėsti.

Vyresni kaip 70 metų gyventojai ir kitoms rizikos grupėms priklausantys žmonės buvo primygtinai paraginti vengti kontaktų su kitais žmonėmis. Švietimo institucijoms buvo rekomenduota vesti pamokas nuotoliniu būdu.

Taip pat buvo priimta ekonominių priemonių, turinčių sušvelninti poveikį žmonėms, kuriems tenka paimti nedarbingumą. Be to, gyventojai buvo ne kartą paraginti dirbti iš namų ir izoliuotis pajutus menkiausius koronavirusinės infekcijos simptomus.

Tarp griežtesnių priemonių yra draudimas rengti daugiau kaip 50 žmonių susirinkimus ir lankyti globos namus. Ministrės pabrėžė, kad šios rekomendacijos poveikis yra juntamas. Jų vertinimais, Stokholmo centre žmonių gatvėse sumažėjo apie 70 proc., o apie trečdalis sostinės gyventojų dabar dirba iš namų.

Tačiau, kitaip negu daugumoje Europos ir netgi kaimyninių Šiaurės šalių, restoranai ir pradinės mokyklos Švedijoje tebedirba. Be to, nors Stokholmo, kuris yra pagrindinis koronaviruso protrūkio epicentras šalyje, gatvės pastebimai ištuštėjusios, jis toli gražu nebuvo virtęs miestu vaiduokliu.