Pasaulyje

2020.05.03 13:59

Kaip karantinas politizuojamas JAV: Harvardo profesorė teigia, kad protestus įkvepia Trumpas

Protestuotojai prieš karantiną į JAV gatves išėjo, atsiliepę į Donaldo Trumpo kvietimą, teigia žymi Harvardo universiteto politikos sociologijos profesorė Theda Skocpol, dabar tyrinėjanti pastarojo dešimtmečio protestus ir judėjimus JAV politikoje. Pasak politologės, viruso ir karantino politizavimas JAV tęsis iki prezidento rinkimų lapkritį, bet protestai neaugs, mat viruso rizika atbaidys dalyvavimą platesniuose susibūrimuose. 

– Koronavirusas ir toliau plinta Jungtinėse Valstijose. Kaip nutiko, kad ir virusas, ir dėl jo paskelbtas karantinas tapo politine problema, įplieskė protestus?

– Paprasčiausias paaiškinimas – prezidentas D. Trumpas skatina tokias demonstracijas. Kiekvieną dieną jis rengia televizijos šou, pavadinimu – spaudos konferencija dėl koronaviruso. Per spaudos konferenciją prezidento ekspertai pristato rekomendacijas, pavyzdžiui, nurodo, kad prieš atverdamos ekonomiką valstijos keturiolika dienų turėtų fiksuoti atvejų mažėjimą ir išplėsti tyrimų pajėgumus.

Bet tada savo tviterio paskyroje prezidentas parašo kažką visiškai priešingo. Kai kada pasako ir per spaudos konferencijas. O D. Trumpo rėmėjų – daug. Didelė jų dalis gyvena valstijose ar bendruomenėse, kurioms virusas nesmogė taip stipriai, kaip Niujorke, Kalifornijoje ar Luizianoje.

Bet reikia pasakyti, kad tai yra labai nedidelė mažuma, netgi tarp konservatorių. Ta maža grupė žmonių sąmoningai išeina padrąsinti D. Trumpo ir interesų grupių, kurios – už laisvą rinką. Į protestus jie eina su plakatais. Ar tarp jų yra žmonių, kurie nemėgsta būti namuose? Esu tikra, kad taip. Tarp jų yra ir smulkiųjų verslininkų, kuriems užsidarymas smogė itin skaudžiai.

Bet nemanau, kad protestai vyktų, jei jie nebūtų tyčia padrąsinti nacionalinės valdžios, taip pat ir paties prezidento.

– Tad prezidentas D. Trumpas remia protestus ir kritikuoja demokratų gubernatorius, pavyzdžiui, svyruojančiose valstijose. Kokia jo strategija?

– Prezidentas itin suinterestuotas valstijomis, kurios yra svarbios ekonomikai, kurias valdo demokratų ar nuosaikių respublikonų gubernatoriai, ir kurios gali būti svarbios siekiant perrinkimo. Ir žinote, jis praleido progą sustabdyti spartų pandemijos augimą Jungtinėse Valstijose.

Šalyje padėtis galėjo būti, kaip Japonijoje, Vokietijoje ar Pietų Korėjoje, jei D. Trumpo administracija būtų planavusi iš anksto. Bet jie iš anksto neplanuoja. Prezidentas D. Trumpas yra „akimirkos“ lyderis. Dabar jis supranta, kad ekonominė krizė tęsis iki lapkričio ir ieško būdų, kaip dėl to apkaltinti demokratus. Taigi, perduodant galią gubernatoriams organizuoti tyrimus ir karantino švelninimą, o vėliau juos spaudžiant iš visų pusių.

Jis mano, kad taip iki lapkričio pavyks perkelti kaltę dėl amerikiečių ekonominių sunkumų. Aš, asmeniškai, nemanau, jog tai suveiks. Bet Jungtinėse Valstijose tai kuria tikrai aštrią ir labai politizuotą situaciją.

– Dalis protestuotojų sako tiesiog norintys grįžti į darbus, dalis jų kartoja sąmokslo teorijas. Pavyzdžiui, (sąmokslo teorijų kūrėjas) Alexas Jones dalyvavo vienoje demonstracijų Teksase. Kiti žmonės į protestus atsineša ginklus ir taip pabrėžia savo laisves; demonstracijose gausu ir D. Trumpo kampanijos atributikos. Kas vienija šias įvairias grupes?

– Visiškai vienijančios žinutės nėra. Nešini plakatais dalyvauja už teises į ginklą pasisakantys žmonės, įvairių sąmokslo teorijų kūrėjai ar skiepų priešininkai.

Bet taip yra daug D. Trumpo rėmėjų plakatų ar, pavyzdžiui, žmonių, kurie susiję su tokiomis grupėmis, kaip „Amerikiečiai už Gerovę“ (Americans For Prosperity) ar „FreedomForks“. Jie nenori stipraus valdžios vaidmens ekonomikoje ir nerimauja, kad mažiau uždirbantys darbuotojai, gavę paramą, namuose praleis ilgesnį laiką.

Taigi motyvai yra įvairūs. Manau, vienos žinutės nėra. Šiuos žmonės vienija noras, kad Donaldas Trumpas būtų perrinktas ir jie atsiliepia į jo kvietimą veikti. Jungtinėse Valstijose jis turi daug sekėjų ir aistringų rėmėjų.

– Profesore, jūs tiriate konservatyvius judėjimus, kaip pavyzdžiui „Arbatėlės partija“. Dalis analitikų įžvelgia panašumų tarp tų judėjimų praeityje ir dabartinių protestų. Ar jūs tokių panašumų pastebite?

– Žinoma, yra daug tų pačių žmonių, bet mastas – ne toks. Ir nemanau, kad jis pasikeis. „Arbatėlės partijos“ pradžia atrodė panašiai. Įvairios grupės šalyje ragino žmones kartu protestuoti prieš Baracką Obamą. Tai ne taip ir skiriasi nuo to, kas vyksta dabar.

Bet tai išaugo į tikrą judėjimą šalies mastu, žmones savanoriškai rinkosi, susitikinėjo ir tai tęsėsi. Vėliau jie buvo pagrindiniai Trumpo mitingų dalyviai ir padėjo išrinkti D. Trumpą bei pakeisti Respublikonų partiją, iškeliant etnonacionalinį konservatizmą.

Dar prieš dešimtmetį respublikonai tokios idėjos nerėmė. Taigi, panašumų į „Arbatėlės partiją“ yra. Bet nemanau, kad protestai vyks tokiu mastu, nes tai yra viruso sukelta krizė, tai – pandemija. Ir didžioji dalis amerikiečių nepritaria greitam karantino švelninimui. Virusas gali persikelti į kitas valstijas ir bendruomenes. Tai jau vyksta.

Taigi nereikia tikėtis, kad atsiras dešimtys tūkstančių žmonių, pasiruošusių palikti savo namus ir reikalauti galimybės grįžti į darbovietes, kurios yra nesaugios. Tikriausiai matysime dešimtis ar šimtus vėl ir vėl pasirodančių žmonių. Ypač, jei prezidentas D. Trumpas jų prašys. Apie visa tai galime galvoti, kaip apie jo perrinkimo kampaniją. Taip televizijų ekranuose jis išlaiko rėmėjų dėmesį, nes šie negali dalyvauti jo dideliuose mitinguose.

– Jūs sulyginate D. Trumpo perrinkimo kampaniją su protestais prieš karantiną?

– Žinoma. Jis mano, kad tai padės jį perrinkti.

– Jūs taip pat minėjote, kad abejojate protestų ateitimi. Bet nors jie maži, protestai sulaukia daug dėmesio socialiniuose tinkluose, konservatyvioje žiniasklaidoje, pavyzdžiui, „Fox News“. Ar nemanote, kad dėl tokio dėmesio jie ir toliau tęsis?

– Manau, protestai ir toliau vyks demokratų valstijose. Bet jie nebus dideli, galbūt tokie kaip dabar. Ir žinoma „Fox News“ apie juos praneš. Manau, kitos žiniasklaidos priemonės apie juos informuos, bet tokio didelio bruzdesio, kaip „Arbatėlės partijos“ laikais, nebus.

Jungtinės Valstijos pastaruoju metu išgyveno dvi masinių demonstracijų bangas: „Arbatėlės partijos“ sukilimas prieš Baracką Obamą ir demokratus; bei protestai prieš D. Trumpą, sutraukę milijonus žmonių visuose didžiuosiuose Amerikos miestuose.

Tos organizacinės grupės padėjo demokratams užsitikrinti daugumą Atstovų rūmuose. Lygiai taip pat (respublikonams) padėjo „Arbatėlės partija“.

Šių protestų dydis ne toks. O D. Trumpas, kaip prezidentas, skaldo. Jis mano, kad susiskaldymas jam padeda. Bet reikia pasakyti, kad jis nėra populiarus. Didžioji dalis amerikiečių ir toliau jo nemėgsta. Be to, daug amerikiečių, tarp jų – ir daug respublikonų, netiki, ką jis sako apie virusą.

Dabar yra kur kas daugiau rizikos. Viena yra išeiti į gatves, ar įsitraukti į smagų televizijos šou, kita – rizikuoti užsikrėsti virusu. O Jungtinėse Valstijose virusas vis dar gąsdina daug žmonių.

– Tai gal galite paaiškinti mobilizacijos procesą? Kaip virusui plintant, žmonės organizuojami protestuoti?

– Jungtinėse Valstijose tam reikia signalų. Amerikiečiai gali patys organizuoti. Ir dalis protestų yra organizuoti žmonių, kurie per „Facebook“ pasiunčią žinutę savo kaimynams. Amerikiečiai tai gali daryti.

Bet esminis dalykas, kurį suteikia nacionalinės organizacijos, yra ne pinigai. Jos perduoda signalus, idėjas, patarimus ir argumentus, kuriuos galima naudoti. Ir iš tikrųjų, protestuose matome dalį tų pačių šūkių ir plakatų.

Tai tikrai veikia, kai signalą siunčią Jungtinių Valstijų prezidentas. Tai geriausias signalas iš visų. Jis kiekviną vakarą pasirodo per televiziją. Taigi, kai jis sako, kad „protestuotojai yra geri žmonės“, o „gubernatoriai nuėjo per toli“, amerikiečiams visoje šalyje nesunku suprasti žinutę. O organizuoti jie gali ir patys.

– Ar protestus turėtume vadinti „organišku“ („grass-root“) judėjimu ar tai iš viršaus paskatintas procesas?

Ir taip, ir taip. „Arbatėlės partija“ ir protestai prieš D. Trumpą irgi buvo tokie: tuo pat metu organizuoti ir iš viršaus, ir iš apačios. Savo tyrimais ir bandau išsiaiškinti, kaip tokia sąveika atsiranda ir veikia. Ne kiekvienas bandymas gali užtikrinti tokią sinergiją ir pavirsti į didelį judėjimą. Tad nemanau, kad protestai bus tokie dideli, kaip kad tie, įplieksti B. Obamos ir D. Trumpo išrinkimo.

– Užsiminėte apie rinkimus. Liko šeši mėnesiai. Kokią įtaką virusas darys rinkimų kampanijai ir pačiam rinkimų procesui?

– Pagrindinis klausimas – ar žmonės jausis saugūs balsuodam ir ar bus daugiau bandymų sukčiauti ir manipuliuoti rinkimų sistema nei kad buvo praeityje.

Kova vyks kiekvienoje valstijoje. Matėme, kaip Viskonsine griežti dešinieji respublikonai darė viską, kad atgrasytų rinkėjus svarbiuose rinkimuose (į valstijos Aukščiausiąjį Teismą). Bet demokratams galiausiai pavyko gauti daug balsų paštu ir tai jiems padėjo laimėti.

Klausimas, ar tai nutiks pakankamai valstijų. Nėra klausimo, ar D. Trumpas populiarus, ar žmonės juo pasitiki. 55–60 proc. amerikiečių jam nepritaria, juo nepasitiki ir nenori jo perrinkti. Bet kova vyks kiekvienoje valstijoje. Ir viskas priklauso nuo to, kas galės, ir kas balsuos lapkritį. Taigi yra daug nežinomųjų. O iki lapkričio tikriausiai vyks partinė kova, nors būtų gerai, kad krizės metu visi susivienytų.

– Minėjote kovą ir prezidento D. Trumpo strategiją. Kaip susiskaldymas jam padeda?

– Jis nori mobilizuoti tuos, kurie gyvena ne dideliuose mistuose, tuos, kurie galvoja, kad visa krizė yra perdėta ir vyksta didžiuosiuose miestuose. Tokių žmonių balsų jis nori kuo daugiau. Taip jis laimėjo 2016-aisais.

Prisiminkite, jis nelaimėjo balsavimo. Vos sugebėjo laimėti keliose svarbiose valstijų. Taigi jis bandys tai daryti ir vėl. Nemanau, kad tai yra labai gera politinė strategija. Be to, nemanau, kad prezidentas D. Trumpas ir respublikonai tai planavo. Rinkimų kampanijoje jie vylėsi remtis stipria ekonomika. Bet stiprios ekonomikos nebebus.

Taigi, tai kas vyksta dabar yra bandymas rasti būdą, kaip apkaltinti ką nors dėl silpnos ekonomikos.

– Virusą galima bandyti kontroliuoti, taikant karantiną. Ateityje su juo veikiausi kovosime taikydami vakciną. Ar yra priešnuodis manipuliacijoms virusu?

– Kai didelis žiniasklaidos sektorius kiekvieną vakarą skelbia melus, tai – sudėtinga. Daug amerikiečių, trečdalis ar 40 proc., visą informaciją sužino iš „Fox News“, iš dešiniųjų portalų ar iš paties prezidento.

Tad bandymas skleisti kitokią žinutę nebūtų labai sėkmingas.

Bet tai yra virusas. O virusai nėra politiški, jie oportunistai ir plinta ten, kur susirenka žmonės. Jau dabar matome, kaip virusas plinta mažesnėse ir konservatyviose valstijose. Pavyzdžiui, Džordžijos gubernatorius nusprendė atverti vietas, kur žmonės renkasi. Jis – D. Trumpo rėmėjas.

Ir jis tikriausiai svarsto „taip, žmonės mirs didžiuosiuose miestuose, bet O.K.“. Dalis respublikonų būtent tai ir sako: „mirti už Amerikos ekonomiką yra gerai“. Taip sakė Teksaso vicegubernatorius.

Nemanau, kad tokia žinutė padės laimėti, kai virusas išplis visose bendruomenėse. Ypač nepritars moterys. Prisiminkite, kad čia svarbus ir lyties elementas. Dabar dešinė siunčia „mačo“ žinutę: ne visi, bet didžioji dalis žmonių demonstracijose yra rimtai nusiteikę vidutinio amžiaus baltieji vyrai. Kartais jie ateina su plakatais, skelbiančiais „laisvė arba mirtis“.

Tokia žinutė nebus sėkminga, kai virusas pasieks mažas bendruomenes, jų pačių namus. Ypač moterims šeimose tokia idėja nepatiks. Jos jaudinsis dėl senelių ar pažeidžiamų vaikų. Bet bus daug stumdymosi pirmyn ir atgal.

D. Trumpas darys, ką darė 2016-aisiais. Jis išnaudos kiekvieną pasidalijimą tarp rasių, geografinių grupių, vyrų ir moterų ar religinių grupių. Jis tikisi, kad jam galiausiai pasiseks. Galbūt jis laimės. Nemanau, kad tai yra neįmanoma, bet ir nemanau, kad taip nutiks.

– Jūs sakote, kad virusas ir padeda, ir apriboja tokią susiskaldymo strategiją?

Tikrai apriboja. Nesakyčiau, kad padeda, nes, kad ir kas būtų nutikę, D. Trumpas būtų kurstęs susiskaldymą. Pažiūrėkite, jis vėl sugrįžo prie ankstesnių veiksmų, išskiriant imigrantus ar užsieniečius.

Jis mano, kad tai yra visų problemų sprendimas. Bet problema ta, kad virusas yra biologinis faktas. Jo negalima taip išskirti. Taigi, manau, kad bent kartą jis stoja prieš kažką, nuo ko tikrai bus sunku išsisukti. Bet pažiūrėsime. Jis bandys.

Politologė: protestus prieš karantiną JAV įkvepia pats Trumpas, kuriam tai gali būti naudinga rinkimuose