Pasaulyje

2020.04.28 11:27

Įtampa tarp Prahos ir Maskvos auga: rusai rengė kibernetines atakas ir planavo nunuodyti čekų politiką?

Po to, kai čekų savaitraštis pranešė, kad Prahos meras ir dar vienas aukštas miesto valdžios pareigūnas gali tapti neva Rusijos rengiamo apnuodijimo plano taikiniais, Čekijos sostinės meras patvirtino, kad jį visą parą saugo policijos pareigūnai.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ originalus kūrinys.

Balandžio 27 d. meras Zdenekas Hribas Rusijos žiniasklaidos kanalui „Echo Moskvy“ prisipažino, kad prieš keletą savaičių nustačiusi tam tikras grėsmes, policija jam skyrė apsaugą. Daugiau informacijos šia tema meras nepateikė.

Jo komentaras pasirodė po to, kai Čekijos savaitraštis „Respekt“ pranešė, jog Rusijos žvalgybos agentūra pasirinko Z. Hribą ir Prahos 6-ojo rajono merą Ondrejų Kolarą apnuodijimo mirtinomis toksinėmis medžiagomis taikiniais.

Čekijos užsienio reikalų ministras Tomas Petricekas, kaip teigiama, įspėjo Rusijos ambasadorių apie galimas pasekmes, jei kažkas nutiktų Čekijos politikams, tarp kurių nurodomas ir dar vieno Prahos rajono meras, neva sulaukęs grasinimų dėl Maskvą suerzinusių veiksmų.

„Respekt“ cituoja neįvardintus žvalgybos šaltinius, kurie teigia, kad įtariamas Rusijos žvalgybos pareigūnas prieš tris savaites atvyko į Čekijos sostinę, naudodamasis diplomatiniu pasu ir nešinas lagaminėliu su ricinu.

Z. Hribas sukėlė Maskvos įtūžį, palaikydamas sprendimą priešais Rusijos ambasadą Prahoje esančią aikštę pervadinti nužudyto Kremliaus kritiko Boriso Nemcovo vardu.

O. Kolaras sulaukė Kremliaus kritikos už tai, kad leido nukelti paminklą sovietmečio maršalui.

Dėl šių incidentų įtampa tarp Prahos ir Maskvos pastebimai išaugo, be to, pasigirdo balsų teigiančių, kad Rusija gali būti atsakinga už Čekijos Respublikoje pastaruoju metu vis pasikartojančias kibernetines atakas, nukreiptas prieš Sveikatos apsaugos ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją, ligonines ir Prahos tarptautinį oro uostą.

Oficialūs Čekijos pareigūnai kol kas situacijos dėl galimai planuojamo apnuodijimo nekomentuoja.

Čekijos policijos atstovas spaudai Jiri Danekas RFE/RL teigė, kad Prahos policijos departamentas šios bylos netiria.

Nacionalinio kovos su organizuotu nusikalstamumu centro (NCOZ) atstovas komentuoti atsisakė.

„Mūsų skyrius nepatvirtins žiniasklaidoje paskelbtos informacijos,“ – elektroniniu laišku atsakydamas į RFE / RL užklausą teigė NCOZ atstovas spaudai Jaroslavas Ibehejus.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas šiuos kaltinimus pavadino „melu“.

„Apie šį tyrimą nieko nežinome,“ – sakė jis balandžio 27 d. – Nežinome, kas atliko tyrimą. Tai labai panašu į dar vieną antį.“

Visgi, kaip praneša Čekijos naujienų portalas „Denik N“, Užsienio reikalų ministras T. Petricekas susisiekė su Rusijos ambasadoriumi Čekijoje Aleksandru Zmejevskiu ir įspėjo jį dėl galimų pasekmių, jei kažkas nutiktų Čekijos politikams, įskaitant ir atokaus Prahos rajono merą Pavelą Novotny.

„Man labai svarbu tvirtai atstovėti savo įsitikinimus, net jei dėl to iškyla grėsmė mano gyvybei, – pokalbyje su „Echo Moskvy“ sakė Z. Hribas. – Čekijos policija man tiesiog skyrė apsaugą. Tai buvo jų sprendimas. Negaliu to komentuoti.“

Z. Hribo atstovas Vitas Hofmanas RFE/RL sakė, kad kol kas nėra aišku, kiek laiko merui bus taikoma policijos apsauga.

„Nesibaiminu dėl savo gyvybės“

V. Hofmanas taip pat teigė, kad neseniai Z. Hribas kreipėsi į policiją nuogąstaudamas, kad yra „sekamas“, nes prie jo namų buvo prisiartinę nepažįstami asmenys.

V. Hofmano teigimu, kol kas neaišku, ar šie incidentai kaip nors susiję su numanomu apnuodijimo sąmokslu.

O. Kolaras vėliau taip pat patvirtino, kad policija jam yra skyrusi apsaugą, nors daugiau informacijos pateikti atsisakė.

„Nesibaiminu dėl savo gyvybės. Bijau dėl respublikos, kuri, turėdama visiškai nekompetentingą vyriausybę, leidžiasi murgdoma purve ir leidžia užsienio valstybei savo teritorijoje daryti ką nori,“ – „idnes.cz“ kalbėjo O. Kolaras.

2019 m. lapkritį P. Novotny pasiūlė pastatyti paminklą kontraversiškai vertinamai Antrojo pasaulinio karo karinei divizijai, vadinamajai Rusijos išlaisvinimo armijai, sudarytai iš sovietų kariuomenės dezertyrų ir vadovaujamai sovietų generolo Andrejaus Vlasovo. Ši divizija kovojo nacių pusėje ir tik paskutinėmis karo dienomis atsisuko prieš juos, sudalyvaudama Prahos išlaisvinime.

Maskva A. Vlasovą ir visus Rusijos išlaisvinimo armijos karius laiko dezertyrais ir išdavikais.

„Denik N“ duomenimis, visus tris politikus – Z. Hribą, O. Kolarą ir P. Novotny – šiuo metu saugo policija.

Remiantis balandžio 26 d. leidinyje „Respekt“ paskelbtu pranešimu, į Prahą atvykęs įtariamas Rusijos žvalgybos agentas buvo sutiktas oro uoste ir diplomatiniu automobiliu nuveržtas į Rusijos ambasadą.

Straipsnyje taip pat teigiama, kad šis asmuo į Čekiją atvyko tuo metu, kai kiti įtariami Rusijos žvalgybos agentai yra išsiunčiami į neįvardintas Europos valstybes. Daugiau su šiuo tvirtinimu susijusios informacijos pranešime nepateikiama.

O. Kolarą Kremlius užsipuolė po to, kai balandžio 3 d. jo vadovaujamame Prahos rajone buvo nukeltas paminklas maršalui Ivanui Konevui, Antrojo pasaulinio karo metu vadovavusiam Raudonosios armijos daliniui, išstūmusiam nacių kariuomenę iš didesnės Čekoslovakijos teritorijos dalies. Maskva šio daug diskusijų kėlusio paminklo demontavimą pavadino įžeidimu ir bandymu perrašyti istoriją.

Prahos ir Maskvos santykiai pašlijo dar ir dėl to, kad Čekijos valdžia nusprendė pervadinti aikštę, kurioje įsikūrusi Rusijos ambasada – šį sprendimą palaikė Z. Hribas.

Prieš du mėnesius Prahos miesto valdžia dedikavo priešais Rusijos ambasadą esančią aikštę buvusiam Rusijos vicepremjerui Borisui Nemcovui, kuris 2015 m. vasarį buvo nušautas vos už kelių metrų nuo Kremliaus sienų. B. Nemcovas buvo aršus V. Putino kritikas.

Praėjusią savaitę Rusijos ambasada Prahoje teigė korespondencijai nenaudosianti savo adreso pagal naujai pervadintą aikštę, o verčiau pasirinksianti netoliese esančios gatvės adresą.

Kaip įtaria Čekijos oficialūs asmenys, keršydami už tai, Rusijos programišiai surengė seriją kibernetinių atakų.

Šio mėnesio pradžioje buvo pranešta, kad informacinės sistemos Prahos tarptautiniame oro uoste, keliose ligoninėse ir Sveikatos apsaugos ministerijoje tapo programišių taikiniu. Tai sukėlė nemenką įtūžį Prahoje ir Vašingtone.

Balandžio 22 d. Čekijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad jos IT sistemos tapo programišių atakų, apie kurias šalies kibernetinio saugumo agentūros pranešė iš anksto ir sugebėjo užkardyti, taikiniu.

Balandžio 17 d. JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo išreiškė susirūpinimą dėl šių incidentų, teigdamas, kad visi su tokia veikla susiję asmenys „turėtų sulaukti atitinkamų pasekmių“. Jo teigimu, tokios atakos, pirmiausia tos, kurios pasaulinės koronaviruso krizės akivaizdoje yra nukreiptos prieš gydymo įstaigas, kelia nerimą.

Tą pačią dieną Rusijos ambasada Prahoje paneigė bet kokias Rusijos sąsajas su minėtomis atakomis, nors oficialūs Čekijos asmenys jokių kaltinimų šiai valstybei išsakę nebuvo.

Čekijos kibernetinio saugumo agentūra NUKIB pareiškė, kad atakas surengė „rimtas ir pažengęs priešas“, tačiau jokių valstybių neįvardino.

Čekijos interneto saugumo ekspertai teigia, kad dalis atakoms naudotų kenkėjiškų programų buvo rusų kalba. Kai kurių IT adresų saitai vedė ir į Kiniją.

Čekijos saugumo pareigūnai įvardijo Rusiją ir Kiniją kaip didžiausią grėsmę šalies saugumui keliančias valstybes.