Pasaulyje

2020.04.27 17:31

Lietuvos ambasadorius Italijoje: nors karantinas švelnėja, italus kausto nežinia ir nuovargis

Paulina Levickytė, ELTA2020.04.27 17:31

Lietuvos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius teigia, kad kai kurie žmonės Italijoje karantinuojasi nuo vasario pabaigos, todėl šalyje jaučiamas nuovargis nuo karantino. Kita vertus, diplomatas atkreipia dėmesį, kad nuo gegužės 4 d. šalyje pradedami esminiai karantino mažinimo etapai, o jau šios savaitės pabaigoje žmonės galės palikti namus norėdami pasivaikščioti, laikantis 2 metrų atstumo.

„Nuo ketvirtadienio žmonėms bus jau galima vaikščioti po savo savivaldybių teritoriją. Išlieka savideklaracijos forma, kai turi nurodyti, kur tu eini. Anksčiau buvo galima išeiti iš namų tik į darbą arba maisto produktų, vaistinę ar pas gydytoją. Dabar jau bus leidžiama išeiti pasivaikščioti, bet tam taip pat reikės formos.

Sportuoti buvo galima tik 200 metrų nuo namų, dabar nuo pirmadienio jau bus galima žmonėms išeiti pabėgioti, bet tik laikantis 2 metrų socialinės distancijos. Taip pat pirmadienį atveriami miestų parkai bei vilos, tačiau socialinė distancija turės išlikti. Taip pat pradės funkcionuoti miestų viešasis transportas. Tai vienas didžiausių uždavinių, vis dar svarstoma, kaip užtikrinti didelio skaičiaus žmonių pervežimą, užtikrinant socialinę distanciją“, – „Eltai“ sakė R. Šlepavičius.

R. Šlepavičius pažymi, kad nuo gegužės 4 dienos bus galimos laidojimo ceremonijos.

„Laidotuvių ceremonijos leidžiamos nuo pirmadienio. Laidotuvės iki 15 žmonių, tik artimiesiems dalyvaujant. Bažnyčios vis dar bus uždarytos“, – teigė jis.

Anot ambasadoriaus, nuo pirmadienio pradės veikti žemės ūkis, pramonė, kai kuris paslaugų sektorius.

„Esminiai karantino mažinimo etapai prasidės nuo gegužės 4 dienos. Pradeda dirbti pramonė, žemės ūkis, tekstilė, fabrikai, paslaugos, prasideda prekyba. Turės būti užtikrintas darbas pamainomis, laikantis atstumo, darbovietėse pradės matuoti temperatūrą“, – sakė jis.

Gegužės 18 d. per antrąjį etapą, anot R. Šlepavičiaus, turėtų atsidaryti muziejai, parodos, bibliotekos, bus pradėta mažmeninė prekyba. O nuo birželio 1 d. Italijoje pradės veikti kirpyklos bei grožio salonai.

„Nuo birželio 1-osios, tikėtina, pradės veikti barai ir restoranai. Nuo gegužės 4 d. restoranai galės pradėti teikti maistą išsinešimui (...) Kino teatrų, klubų, koncertų veiklos pradžia dar nėra aiški“, – teigė jis.

Pasak diplomato, Italijoje mokyklos ir darželiai bus atidaromi tik nuo rugsėjo, todėl daugelis tėvų skundžiasi, kad neturi kur palikti savo vaikų.

„Didelis galvos skausmas žmonėms, kurie galės jau kitą savaitę eiti į darbus, ką tuomet dirbantiems tėvams daryti su vaikais. Vėlgi su seneliais vaikai dar negali būti, nes Italijoje jie dar turi būti atskirai. Yra numatyti pinigai auklėms, bet yra kita problema, kaip ir kada tuos pinigus gaus, kaip rasti patikimą auklę greitai“, – teigia jis.

Emocijos svyruoja: žmonės pavargo nuo karantino

R. Šlepavičius pažymi, kad Italijoje didelių protestų dėl karantino sąlygų nebuvo. Pasak jo, žmonės iš pradžių nesuprato padėties rimtumo, vėliau solidarizavosi ir bandė vienas kitą palaikyti.

„Iš tiesų etapais reikėtų dėlioti. Iš pradžių buvo žmonių klausimas, ar tirai vyksta tai, ką mes matome. Toks realybės nepriėmimas, niekas nesitikėjo, kad ši infekcija taip gretai ir plačiai paplis. Turbūt pirmoji reakcija buvo tam tikras šokas. Vėliau buvo didelė solidarumo banga. Padėka gydytojams, akcijos, himnas giedamas 18 val., plojimai gydytojams, vienas kito moralinis palaikymas. Dabar tikriausiai yra trečia frazė, tai nuovargis nuo karantino. Kai kurie žmonės Šiaurės Italijoje karantinuojasi nuo vasario pabaigos. Tai jau du mėnesiai žmonės namuose, todėl juntamas nuovargis“, – sakė R. Šlepavičius.

Pasak diplomato, visuomenėje šiuo metu vyrauja nežinios jausmas, kaip šalis gyvens toliau.

„Jausmas, kad gyvenimas taps lengvesnis ir kad pikas jau praeityje yra juntamas. Tačiau, kyla klausimas, kaip bus su ekonomika, žmonių darbais ir pajamomis. Dabar yra tokia nežinia, bet, manau, tai juntama kiekvienoje šalyje“, – sakė ambasadorius.

R. Šlepavičius pažymėjo, kad didelių pasipiktinimo bangų šalyje nekilo.

„Pasipiktinimo banga gal buvo viena, kai pradėjo aiškėti dideli aukų skaičiai senelių namuose, pensionuose. Didelis aukų skaičius buvo Lombardijoje. Dėl buvo įtraukta teisėsauga bei prokuratūra, keliamos baudžiamosios bylos ir aiškinamasi, kas yra kaltas“, – sakė jis.

Prognozės dėl ekonomikos Italijai – liūdnos

Ambasadorius pažymi, kad kaip ir kitose šalyse, Italijoje labiausiai nuketėjo turizmas.

„Yra verslų, kurie ypač nuketėjo, bet tai tikriausiai analogiškai su Lietuva. Turizmas, kultūra sukuria 15 proc. Italijos BVP, tai didžiulė industrija, kuri šiuo metu yra visiškai sustojusi ir jai reikia labai daug paramos. Skaičiuojama, kad per 40 proc. Italijos įmonių visiškai sustabdė savo veiklą, apie 2 milijonus įmonių, tai didžiuliai nuostoliai. TVF prognozuoja, kad šiemet Italijos BVP kris 9,1 proc. Pirmo ketvirčio rodikliai buvo 15 proc. BVP kritimo. Skolos augimas gali būti apie 10-12 proc. BVP šiais metais. Tai bendra skola nuo BVP turėtų pasiekti 155 proc. Tai didelės sumos“, – sakė jis.

Diplomatas pažymi, kad verslui numatyta 50 milijardų parama.

„Kaip ir Lietuva, Italijos verslas labai spaudžia Vyriausybę, kaip būtų galima greičiau atnaujinti ekonominę veiklą. Mokslininkai labai to bijo. Todėl yra pakankamai lėtas Italijoje grįžimas į normalų režimą. Aišku, yra numatytos paramos priemonės verslui. Iš pradžių buvo numatytas 25 milijardų eurų paketas sveikatos apsaugos sistemai, dabar numatyta apie 50 milijardų parama verslui, bet kol kas nėra konkrečių sprendimų, kaip tai bus padaroma“, – teigė R. Šlepavičius.

Ambasada neturi duomenų, kad sirgtų bent vienas lietuvis

R. Šlepavičius pažymi, kad ambasada neturi duomenų apie užsikrėtusius Lietuvos piliečius Italijoje. Pastoviai Italijoje gyvena 5400 Lietuvos piliečių, daugelis jų liko Italijoje ir per pandemiją.

R. Šlepavičiaus teigimu, didžioji dalis tų, kurie į šalį buvo atvykę turistiniais tikslais, dėl mokslų ar aplankyti artimųjų, paskelbus apie sienų uždarymą suspėjo grįžti į Lietuvą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt