Pasaulyje

2020.05.02 21:26

Pasaulio kova su pandemija: Lietuva atrodo gerai, bet pasaulyje yra ir stebuklo istorijų

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.05.02 21:26

Siekiant suvaldyti koronaviruso epidemiją Lietuvoje buvo ir klaidų, ir blaškymosi, tačiau panašiai buvo ir kitose valstybėse, portalui LRT.lt sako Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius. Anot jo, lyginant Lietuvą pasauliniame kontekste, atrodome tikrai „labai labai neblogai“.

Vilniaus politikos analizės institutas (VPAI) vykdo projektą, skirtą supažindinti visuomenę su faktais ir skaičiais apie kitų šalių patirtį koronaviruso grėsmės akivaizdoje. Apie tai LRT.lt kalbasi su vyriausiuoju analitiku M. Laurinavičiumi.

Pasak M. Laurinavičiaus, apibendrintai galima išskirti, kad visos Pietryčių Azijos valstybės su koronaviruso pandemija susitvarkė išties gerai, o situaciją Taivane analitikas vadina „stebuklo istorija“. Šioje valstybėje gyvena daugiau nei 23 milijonai žmonių, tačiau užsikrėtimų koronavirusu skaičius tesiekia kiek daugiau nei 400, užfiksuotos šešios mirtys.

Tokius skaičius galėjo lemti labai paprastas dalykas – visos šio regiono valstybės su tokio tipo virusais buvo susidūrusios ne vieną kartą, pavyzdžiui, su SARS virusu, plitusiu 2002–2003 metais. Taigi Pietryčių Azijos valstybės jau turėjo patirties, o Taivanas dėl įvairių priežasčių viruso plitimą sukontroliavo geriau nei kitos.

Šiek tiek sudėtingesnė situacija buvo Pietų Korėjoje – joje koronaviruso židiniu tapo religinė bendruomenė, kai kurių vadina sekta. Viename šios bendruomenės suvažiavime dalyvavo daugiau nei 5 tūkst. žmonių – nors užsikrėtė ne visi, tačiau užsikrėtusieji labai greitai pradėjo platinti virusą kitiems. Vis dėlto, pabrėžia ViPAI vyr. analitikas, ir Pietų Korėja sugebėjo virusą suvaldyti.

„Tikriausiai, paskutinė epidemija Europoje buvo ispaniškasis gripas. Europa tikrai tokių epidemijų neprisimena, todėl ir ji buvo nepasiruošusi, ir Jungtinės Valstijos buvo visiškai nepasiruošusios“, – konstatuoja M. Laurinavičius.

Švedija – išskirtinė Vakarų valstybė

Nors Lietuvoje dažnai svarstome, kokių veiksmų reikėjo imtis arba atvirkščiai – nesiimti, kitų valstybių pasirinktos strategijos labai skirtingos. Pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomendavo masiškai testuoti žmones, tačiau Suomijos epidemiologai tokią poziciją viešai vadina nesuprantama, išskiria M. Laurinavičius.

Pasak jo, Suomija vadovaujasi argumentais, kad, kai virusas išplitęs, nebėra prasmės testuoti masiškai – reikia gaudyti koronaviruso židinius. Tokia strategija Suomijai pasiteisina – jų rezultatai šiuo metu labai geri, tvirtina VPAI vyr. analitikas.

Dar kitokios strategijos ėmėsi Švedija. M. Laurinavičiaus teigimu, Švedijos nei su Suomija, nei su kita šalimi negalima lyginti, kadangi ji – vienintelė Vakarų pasaulio valstybė, kuri neįvedė karantino.

„Yra daug mitų – tie, kurie labai priešiški šiai strategijai, sako, kad tai yra senukų išmarinimo strategija. Ne, Švedija iš pat pradžių sakė, kad jie turi savo strategiją, kaip virusą valdyti, jie nuo pat pradžių sakė, kad neatmeta to varianto, kad reikės kažkada uždaryti visuomenę kaip kitur. Bet jie sugebėjo suvaldyti situaciją“, – teigia pašnekovas.

Jo teigimu, iš dalies Švedijos modelį būtų galima lyginti su Didžiosios Britanijos. Iš pradžių Didžioji Britanija neįvedė karantino, kalbėjo apie bandos imunitetą, tačiau ji epidemijos nesuvaldė ir pasirinko eiti tuo keliu, kaip ir kitos valstybės, – įvedė karantiną. Tuo metu pasigirdo svarstymų, kad ir Švedijos strategija tuoj žlugs, tačiau iki šiandien Švedijoje nėra įvestas karantinas, o Švedijos rodikliai yra žymiai geresni nei Didžiosios Britanijos.

Laimėjo geresnius ekonominius rodiklius

Vis dėlto neretai Švedijos veiksmus supaprastiname iki tokio pareiškimo, kad tai yra senukų išnaikinimo strategija arba siekis sukurti bandos imunitetą, o Švedija daugiau nieko nedaro, pastebi pašnekovas. M. Laurinavičius pabrėžia, kad tokia nuomonė klaidinga.

„Pavyzdžiui, Švedijoje uždarė universitetus ir aukštesnes mokyklos klases, bet neuždarė darželių ir pradinių mokyklų. Švedai nuo pat pradžių aiškino, kad grėsmės vaikams iš esmės nėra, tai patvirtina visi. Tada švedai aiškina, kad nors grėsmės vaikams nėra, jie gali perduoti virusą. Tačiau virusą jie iš esmės perduoda savo tėvams arba kitiems vaikams – jų bendravimo ratas nėra didelis.

Tačiau yra rekomendacijų, kad vyresni žmonės nebendrautų, atsiribotų. Švedija yra ta visuomenė, kuri klauso rekomendacijų“, – kalba M. Laurinavičius.

Švedija vadovaujasi nuostata, kad svarbiausia apsaugoti pažeidžiamiausias žmonių grupes ir užtikrinti, kad nebūtų perkrauta sveikatos apsaugos sistema. Pasak Vilniaus politikos analizės instituto analitiko, būtent taip nutiko Italijoje ir Ispanijoje. Užsikrėtimų skaičius gali būti didelis, bet jei mirtingumas nedidelis, reiškia, kad epidemija yra valdoma, sako M. Laurinavičius.

„Daug mažų dalykų susideda į didelę strategiją. O Švedijos sveikatos apsaugos sistema visame pasaulyje giriama kaip viena geriausių. (...) Jei kalbėtume apie dabartinę situaciją, tikriausiai visi turėtų pripažinti, kad Švedijos skaičiai blogesni, ypač lyginant su kaimynais, bet jie neuždarė savo visuomenės ir laimėjo ekonominius rodiklius.

Žinoma, ta pasaulinė padėtis ir jiems atsilieps, bet viduje jie laimėjo visus ekonominius rodiklius ir pačią pandemiją, reikia pripažinti, suvaldė“, – teigia pašnekovas.

Anot jo, šiuo metu iš Europos valstybių lyderė yra mūsų kaimynė Latvija. Užsikrėtimų skaičius čia nėra didelis – pirmadienio duomenimis, užsikrėtusiųjų koronavirusu yra 818 žmonių, mirė 13 žmonių. Tačiau M. Laurinavičius apgailestauja, kad dar sunku pasakyti, kas lėmė tokią situaciją.

Autsaideriais tapo Belgija

Nors viešojoje erdvėje dažniau kalbama apie blogą situaciją Ispanijoje, Italijoje, jau kurį laiką jas lenkia Belgija. Pagal mirčių skaičių milijonui gyventojų Belgija rikiuojasi antroje vietoje – prastesnė situacija yra tik San Marine.

„Į Belgiją jau gana seniai atkreipiau dėmesį, todėl tai, kad jie tapo autsaideriais arba lyderiais iš kitos pusės pagal visus rodiklius, man nekelia jokios nuostabos. Tai visiškai natūralu ir buvo galima matyti jau gerokai anksčiau. (...) Jei žiūrėtume į oficialiai skelbiamus skaičius, jų padėtis ir rodikliai žymiai sparčiau blogėja“, – sako M. Laurinavičius.

Tačiau pasakyti, kodėl Belgijoje susidarė tokia situacija, dar sudėtinga. Į šį klausimą turėtų atsakyti specialistai, atlikę išsamius tyrimus, pastebi VPAI analitikas. Jis priduria, kad patikimos informacijos apie sėkmės istorijas, iš kurių galima daryti išvadas, yra pakankamai, tačiau tokios informacijos apie nesėkmių istorijas beveik nėra.

Didžiausia bauda už karantino pažeidimus ir Lietuvos padėtis

M. Laurinavičius išskiria, kad sėkmės istorijas valdant koronaviruso epidemiją vienija visuomenės sąmoningumas. Būtent tai padėjo Šiaurės šalims – jei jose oficialios institucijos pasako, kaip reikia elgtis, tai didžioji dalis visuomenės šių rekomendacijų klauso, aiškina VPAI analitikas.

Antras būdas valdyti epidemiją – griežtos priemonės. Pasak M. Laurinavičiaus, šis būdas yra daugiau Azijos valstybių pavyzdys.

„Didžiausia bauda, kurią esu radęs, yra Taivane, ten žmogus už karantino režimo pažeidimą buvo nubaustas suma, prilygstančia 33 tūkst. dolerių. (...) Vėliau Taivano Vyriausybė paskelbė, kad jei tokie atvejai kartotųsi dar tokiam žmogui ir naudojantis visuomeniniu transportu, bauda būtų dar dvigubai didesnė“, – pasakoja M. Laurinavičius.

Paklaustas, kaip kitų valstybių kontekste atrodė Lietuvos veiksmai, VPAI vyr. analitikas akcentuoja, kad Lietuvoje buvo ir klaidų, ir blaškymosi, tačiau panašiai buvo ir kitose valstybėse. Net Šiaurės šalyse, Suomijoje, kuri pasaulinėje žiniasklaidoje buvo giriama kaip sėkmės istorija, kaip viskam pasiruošusi ir rezervus sukaupusi valstybė, buvo klaidų.

„Ten problemų buvo ne mažiau nei pas mus. Įskaitant tai, kad buvo problemų dėl gydytojų apsaugos priemonių – jie jų neturėjo. Arba turėjo, bet nesugebėjo paskirstyti. (...) Buvo garsiausiai nuskambėjusi istorija, kad medikams pateiktų apsaugos priemonių galiojimo laikas buvo pasibaigęs prieš 12 metų.

Tų istorijų buvo daugybė. Reikia pripažinti, kad Suomijos rezultatai yra puikūs, bei jei žiūrėsime į tas detales, kurios dažnai susilaukia dėmesio ir Lietuvos kontekste, tai mes ir Suomijai turėtume pasakyti, kad ir ten buvo daugybė blaškymosi, daugybė nepasiruošimo“, – tvirtina M. Laurinavičius.

Pasak jo, lyginant Lietuvą pasauliniame kontekste, mes tikrai atrodome „labai labai neblogai“.

„Ar buvo galima atrodyti dar geriau? Žinoma, kad galima. Tačiau, lyginant su kitais, atrodome geriau, o ne blogiau už kitus“, – apibendrina M. Laurinavičius.