Kinijoje oficialus naujų koronaviruso infekcijų skaičius toliau išlieka mažas, prie to galbūt prisideda ir karšta oro temperatūra, o beveik visi užfiksuoti atvejai yra įvežtiniai. Šalis ima atlaisvinti karantino gniaužtus ir gyvenimas grįžta į įprastas vėžes. „Bet tai daroma labai pamažu ir nėra skubama“, – teigia Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė.
Vyriausybės spaudos konferencijoje vaizdo ryšiu iš Pekino kalbėjusi diplomatė pasakoja, kad nuo pirmadienio į mokyklų suolus grįžta 8 ir 12 klasių moksleiviai, kurių šiemet laukia baigiamieji egzaminai.
Kinijos valdžia taip pat ėmėsi ekonomikos skatinimo priemonių. „Šių metų pirmąjį ketvirtį (Kinijos ekonomikoje – LRT.lt) buvo nemažas kritimas – 6,7 proc. BVP augimo. Tai pirmas toks ženklus ekonomikos kritimas nuo kultūrinės revoliucijos laikų“, – sako I. Marčiulionytė.
Ji pabrėžia, kad Tarpautinio valiutos fondo prognozuojamas Kinijos ekonomikos augimas šiemet turėtų siekti 1,2 proc., o kitais metais augimas turėtų siekti virš 9 procentų.
„Vadinasi, ekonomikos prognozės nėra blogos, bet Kinija suprasdama, kad reikia dirbti, kad tas augimas išliktų, taiko labai daug priemonių“, – teigia I. Marčiulionytė. Pekinas išleido 1,5 trln. juanių vertės obligacijų ir žada jų išleisti dar daugiau, taip pat taikomos mokesčių lengvatos, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui.
Priemonės priklauso ir nuo šalies provincijų specifikos, pavyzdžiui Šanchajuje verslas jau kelis mėnesius gali nemokėti nuomos.
Koronavirusas sutrikdė ir tiekimo grandines, o tai paveikė ne tik Kinijos, bet ir viso pasaulio įmones. Tačiau Lietuvos eksportas į Kiniją nebuvo visiškai sustojęs. Diplomatė nurodo, kad kai kuriems Lietuvos verslams trūko tiekimo, bet taip buvo visoje Europoje, o šiandien Kinijoje jaučiamas tiekimo iš Europos stygius.
„Kadangi pernai metais mes turėjome rekordinius metus ypač dėl grūdų eksporto, tai ir šie metai turėtų gal būti neblogi“, – teigia I. Marčiulionytė.
Skatina vartojimą
Kinijos valdžia taip pat skatina vartojimą, žada surengti internetinės prekybos festivalį ir net svarsto įvesti 2,5 dienos trukmės savaitgalį, kad „žmonės mažiau dirbtų ir daugiau išlaidautų“.
„Poveikio priemonių daug, schemos labai skiriasi, bet prie to dirbama labai daug“, – apibendrina ambasadorė. Ji pabrėžia, jog šalies valdžia žada didinti investicijas į interneto infrastruktūrą, 5G ryšio tinklo vystymą, greituosius traukinius ir panašiai.
Kinija šiandien gamina ir visam pasauliui tiekia daugybė medicininių reikmenų. Šių siuntų tiek daug, kad, anot I. Marčiulionytės, tenka uždaryti keleiviams su krūviais sunkiai susitvarkančius oro uostus.
Ambasadorė I. Marčiulionytė teigia, kad medicininiai reikmenys jau pasiekė Lietuvą geležinkeliais: „Manome, kad čia galėtume turėti nišą, kai atvežtos prekės galėtų būti išskirstomos ir kitoms valstybėms.“ Tačiau, anot diplomatės, Lietuva negavo neatlygintinos pagalbos iš Kinijos Vyriausybės, bet siuntas siuntė savivaldybės ir prekybos rūmai.
Lietuviai ištvėrė
Lietuvos ambasadorė sako, kad Lietuvos ambasados duomenimis, Kinijoje yra apie 300 Lietuvos piliečių. 3 iš jų visą karantino laiką buvo koronaviruso epicentre Uhano mieste, jie infekcija neužsikrėtė.
„Dabar jie jau grįžta į savo darbus ir įprastinį gyvenimą. Suprantama, kad Kinijoje dar esame su kaukėmis ir niekas negrįžo dar visiškai į savas vėžes, bet Pekine jau kamščiai ir darosi panašu į prieškarantininį Pekiną“, – teigia diplomatė.
Ji nurodo, kad visiems lietuviams, kurie norėjo grįžti į Lietuvą, tai pavyko padaryti, tačiau šiandien norintiems parvykti tai padaryti sudėtinga dėl skrydžių ribojimo pačioje Lietuvoje.
