Pasaulyje

2020.04.25 12:25

Laiškas iš Rygos. Latvija apsiėjo be karantino, toliau veikia barai ir restoranai

Janis Rancans, LRT.lt 2020.04.25 12:25

Kovoje su koronavirusu Latvija pasirinko mažiau griežtas priemones nei jos kaimynės Lietuva ir Estija, nors infekcijų ir mirčių skaičius išlieka panašus.

Pirmoji Latvijoje užregistruota COVID-19 pacientė vasario 29 d. parvyko iš Milano. Kai moterį parskraidinęs orlaivis nusileido Rygos oro uoste, ją pasitiko šeimos nariai, su kuriais ji grįžo namo. Per klaidą ar Latvijos sveikatos apsaugos sistemos spragas ji buvo išrašyta iš ligoninės kitą dieną po to, kai nebejuto infekcijos simptomų, sulaukus neigiamo koronaviruso testo atsakymo.

Praėjus vos dviem savaitėms šalis paniro į beprecedentę socioekonominę ir sveikatos krizę.

Nuo visiškos ramybės iki socialinio atstumo vos per dvi savaites

Kovo 12 d. Latvija paskelbė ekstremalią padėtį. Praėjus trims dienoms šalis uždarė sienas su Rusija ir Baltarusija.

Kaip ir Talinas ar Vilnius, Ryga ėmėsi pastangų parsivežti užsienio valstybėse įstrigusius piliečius ir bandė įtikinti Varšuvą praleisti juos per Lenkijos teritoriją bei atnaujinti tiekimo grandines.

Visgi kitaip nei daugelyje Europos sostinių, taip pat ir Vilniuje, Rygoje vis dar yra neuždarytų kavinių ir barų – jei tik savininkai sugeba užtikrinti dviejų metrų atstumą tarp lankytojų. Taip pat reikalaujama, kad vienam lankytojui tektų bent keturių kvadratinių metrų plotas.

Tokių reikalavimų laikytis pavyksta ne visiems, todėl daugelis Rygos kavinių ir barų buvo priversti užsidaryti. Veikiančios įstaigos vis dar sulaukia lankytojų, nors ir ne tiek daug kaip prieš tai. Vakarėliai Rygos gatvėse taip pat baigėsi, nes visoms įstaigoms nurodyta užsidaryti iki 22 val.

Šiuo metu Rygos centre tylu ir liūdna, gatvės tuščios, nematyti britų turistų ar kruiziniais laivais atvykusių ekskursantų grupių.

Bandydama sumažinti iš namų išeinančių asmenų skaičių, vyriausybė priėmė internetinę prekybą alkoholiu įteisinantį nutarimą. Daugeliui šiuo metu priimtiniausia maisto pristatymo forma tapo tokios kurjerių tarnybos kaip „Wolt“.

Latvijos reakciją į koronaviruso krizę labiausiai įkvėpė Pietryčių Azijos šalių pavyzdys: viena vertus, viruso plitimą bandoma sustabdyti atliekant kuo daugiau testų ir stengiantis atsekti užsikrėtusių asmenų kontaktus, kita vertus, stengiamasi nesužlugdyti ekonomikos itin griežtais ribojimais ar karantinu.

Net ir Latvijos sienos su kitomis ES valstybėmis liko atviros, nors dėl griežtesnės Lietuvos ir Estijos politikos judėjimas per jas beveik nevyksta, jei neskaičiuosime namo grįžtančių piliečių ir tolimųjų reisų vairuotojų.

Latviams leidžiama išeiti į gatves, naudotis viešuoju transportu, traukiniais, keliauti į kitus miestus, jei išlaikomas minimalaus atstumo tarp žmonių reikalavimas.

Skirtingai nuo daugelio pasaulio šalių, Latvija nenurodė visiems piliečiams griežtai likti namuose, netaiko griežtų karantino priemonių ar kitų visuomenės ribojimų.

Kovo 18 d. COVID-19 sergančius pacientus gydančios Rygos ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vadovas Uga Dumpis paaiškino, kodėl, jo manymu, karantinas Latvijoje nereikalingas.

Su užuomina į situaciją Lietuvoje savo tviterio paskyroje jis rašė: „Tiems, kurie nori karantino, galiu paaiškinti, kad jis įvedamas tuomet, kai nebeįmanoma suprasti, kas užsikrėtęs, o kas – ne, ir kai ligoninėse nebetelpa pacientai. Singapūre ir Pietų Korėjoje reikalaujama tik laikytis socialinio atstumo ir atsekti užsikrėtusiųjų kontaktus, ir šios šalys vis dar funkcionuoja.“

Visgi atrodo, kad Vidaus reikalų ministrui Sandžiui Girgensui Lietuvos veiksmai paliko didesnį įspūdį – jis viešai pareiškė, kad Rygoje, kur ir nustatyta dauguma COVID-19 atvejų, turėtų būti įvestas karantinas.

Šie nesutarimai baigėsi Sveikatos apsaugos ministrės Ilzės Vinkeles ir S. Girgenso apsižodžiavimu kovo mėnesį per visuomeninį transliuotoją rodytoje pokalbių laidoje.

I. Vinkele siūlė politikams labiau įsiklausyti į sveikatos priežiūros specialistų ir epidemiologų nuomonę. Visgi yra teigiančių, kad tam tikrą vaidmenį šioje situacijoje vaidina ir tai, kad vasaros pabaigoje Rygos savivaldybėje numatyti rinkimai, kur I. Vinkeles partija yra laikoma viena iš favoričių.

Tie, kas į susidariusią padėtį žiūri ne taip rimtai, juokauja, kad latviai ir taip yra labai introvertiška tauta, todėl socialinio atstumo laikymasis jiems yra natūralus dalykas.

Be to, registruotų teisės pažeidimų skaičius kol kas yra labai nedidelis. Latvijos policijos duomenimis, jis neviršija 10–15 atvejų per dieną.

Savanoriai subūrė judėjimą, padedantį vyresniems, iš namų išeiti bijantiems gyventojams ir tiems, kam skirtas privalomas karantinas.

Žmonės iš įvairių gyvenimo sferų koordinuoja pagalbą – dažniausiai aprūpina labiausiai pažeidžiamus ir karantinuotus žmones maisto produktais – naudodamiesi specialia mobiliąja programėle.

Atokiau nuo Rygos centro esančiuose miegamuosiuose rajonuose kur kas ramiau ir tyliau nei įprastai, tačiau gyvenimas tęsiasi. Pavieniai žmonės ar visos šeimos dirba soduose, vyksta prie jūros ar į nacionalinius parkus, užsiima sportu, lauko kepsninėse gaminasi maistą. Kartais net gali pasirodyti, kad gyvenimas teka įprasta vaga.

Mokiniai mokosi nuotoliniu būdu per internetines platformas, transliacijas pradėjo specialus, vyriausybės inicijuotas šviečiamojo pobūdžio televizijos kanalas „Tava Klase“, o pramogų pasaulio atstovai, muzikantai ir fizinio aktyvumo specialistai persikėlė į „YouTube“.

Po to, kai COVID-19 buvo diagnozuotas Saeimos nariui Artussui Kaiminšui, Latvijos Vyriausybė ir parlamentas taip pat nusprendė dirbti nuotoliniu būdu, naudodamiesi internetinėmis vaizdo konferencijų platformomis. Skaitmeninė revoliucija Latvijoje įvyko vos per kelias valandas.

Pasiskolino milijardus koronaviruso sukeltai krizei švelninti

Latvijos vyriausybė paskubomis susitarė dėl 1 mlrd. eurų vertės verslo gelbėjimo paketo, kuris vėliau išaugo iki 4 mlrd. eurų.

Užsidarius ES sienoms, pirmieji krizę pajuto turizmo sektorius, nacionalinės oro linijos „airBaltic“, Rygos oro uostas ir „Tallink“. „airBaltic“ ir Rygos oro uostas pradėjo masiškai atleidinėti žmones.

Stambiausi Latvijos ūkininkai ir maisto gamintojai vietos rinkoje parduoda tik apie pusę visos pagaminamos produkcijos, likusi dalis keliauja į kitas Europos valstybes. Dėl ekonomikos nuosmukio ES jie gali netekti dalies eksporto galimybių.

Baimindamasi bankrotų žemės ūkio sektoriuje, Vyriausybė ūkininkams skyrė 45 mln. eurų ir paragino pirkėjus rinktis latvišką produkciją.

Likusios ekonomikos gelbėjimo paketo lėšos, 4 mlrd. eurų, bus panaudotos skatinimo programai, kuri, kaip numatyta, veiks dviem būdais: 75 proc. bus išmokėti kaip darbo užmokestis krizės metu dirbti negalintiems žmonėms (bet ne daugiau kaip po 700 eurų iki mokesčių), o verslui bus suteiktos kredito garantijos bei galimybė pasiimti mokesčių „atostogas“.

Tačiau iš tiesų yra nemažai nukentėjusių, kurie neatitinka reikalavimų, keliamų valstybės paramai gauti, todėl vos ne kas antrą dieną Latvijos institucijos yra priverstos taisyti ekonomikos skatinimo paketą.

Valdžia buvo griežtai kritikuojama dėl nenoro mokėti išmokas savarankiškai dirbantiems žmonėms ir bendrovių, įsiskolinusių daugiau kaip 1000 eurų mokesčių, darbuotojams.

Ši problema itin skaudžiai palietė tuos, kurie didesnę pajamų dalį gaudavo „vokelyje“, nes išmokos skaičiuojamos nuo oficialaus atlyginimo, kuris, Latvijos mokesčių inspekcijos duomenimis, daugeliu atveju neviršijo minimalios mėnesinės algos, t. y. 430 eurų.

Sulaukusi kritikos, Latvijos Vyriausybė pradėjo derybas dėl to, kad visiems be išimčių būtų skirtos ne mažesnės kaip 180 eurų dydžio išmokos.

Metas žlugti ir metas keistis

Šalies centrinis bankas prognozuoja, kad Latvijos BVP, panašiai kaip ir Lietuvos, šiemet susitrauks 6,5 proc.

Tarptautinio valiutos fono (TVF) prognozės dar niūresnės. Jo skaičiavimais, šiais metais Latvijos BVP trauksis 8,6 proc. ir tai gali būti didžiausias smukimas iš visų trijų Baltijos šalių.

Visgi Latvijos politikai tikisi, kad šalis bus geresnėje pozicijoje, lyginant su tomis Europos valstybėmis, kurios taikė griežtesnes kovos su koronavirusu priemones.

Vyriausybė mano, kad verslui skirtos paramos užteks, kad būtų išvengta masinių atleidimų, o atsigavimo kreivė būtų V formos – t. y., kad kilimas būtų toks pat staigus kaip ir kritimas.

Šias prognozes iš dalies patvirtina ir TVF, kitiems metams prognozuojantis net 8,3 proc. Latvijos BVP augimą.

Latvijoje leidžiamo žurnalo „Forbes“ redaktorė Alina Lastovska LRT.lt sakė, kad krizė keičia vartotojų elgesį. Jos nuomone, verslai, kuriems „nepavyks pakeisti ar transformuoti teikiamų paslaugų, atsidurs nepavydėtinoje padėtyje“.

„Krizė pakeis žmonių elgesį – daugiau užsakymų bus pateikiama internetu. Verslams teks pergalvoti, kur jie investuoja pinigus, darbuotojai pripras prie nuotolinio darbo, – aiškina A. Lastovska. – Tai gali pakeisti verslo aplinką. Gali būti, kad kai kurios bendrovės taps našesnės.“

Nors kol kas mažų verslų savininkai kovoja dėl išlikimo.

Rygoje įsikūrusios aksesuarų ir drabužių parduotuvės savininkas Guillenas Ciparsas teigia, kad jo apyvarta labai smuko. „Turistinis sezonas bus sužlugdytas, o tai reiškia, kad bus prarasta didesnė dalis pajamų, – kalbėjo jis. – Raginame visus pasinaudoti šiuo laikotarpiu ir ieškoti naujų idėjų ar atlikti kitus verslo namų darbus.“

Penktadienio duomenimis, Latvijoje koronavirusu užsikrėtę 784 žmonės, apie 40 iš jų gydomi ligoninėse.

Kol kas pranešta apie 11 mirties nuo viruso atvejų, dvi aukos turėjo gretutinių lėtinių ligų.

Tačiau balandžio 20 d. bendros testavimo apimtys Latvijoje tesiekė 36,6 tūkst., mažiau nei Lietuvoje (66,3 tūkst.) ar Estijoje (40,9 tūkst.).

Panašu, kad Latvijai pavyko išlaikyti panašų infekcijų ir mirčių nuo COVID-19 lygį kaip ir kaimyninėse šalyse, netaikant tokių griežtų priemonių kaip Lietuvoje.

Ekstremali padėtis Latvijoje turėtų būti atšaukta gegužės 12 d. Jei koronaviruso infekcijų skaičius nedidės, šaliai bus pavykę suvaldyti krizę, nesiimant tokių drastiškų priemonių kaip karantinas visos šalies mastu ar atskirų miestų izoliavimas.