Pasaulyje

2020.05.10 20:43

Kinija toliau vykdo socialinę inžineriją: naujakurius vilioja nemokamu būstu ir algomis, o vietos gyventojai kenčia

LRT.lt 2020.05.10 20:43

Tuo metu, kai Kinijoje esančio Sindziango uigūrų autonominio regiono valdžia siunčia etninius uigūrus dirbti į kitus šalies regionus, pusiau karinė organizacija, įgyvendindama, ekspertų teigimu, demografinei inžinerijai prilygstantį projektą, vilioja kinus hanius kurtis pietinėje regiono dalyje, rašo „Radio Free Asia“ (RFA).

Keliuose pastaruoju metu Kinijos socialinės žiniasklaidos platformoje „Douyin“ pasirodžiusiuose vaizdo įrašuose matyti, kaip autobusais ir traukiniais į organizacijos „Xinjiang Production and Construction Corps“ (XPCC), arba tiesiog „Bingtuan“, pastatytus miestus atvykę haniai palydimi į naujus namus, kur jiems užtikrinamos nemokamos komunalinės paslaugos ir netgi suteikiami žemės sklypai.

Kai kuriuose įrašuose migrantai haniai pasakoja, kad bet kuriam vienišam iki 35 metų amžiaus asmeniui, persikėlusiam į Aralą ar Tumšuką, suteikiamas būstas ir darbo vieta, o persikėlusi trijų asmenų šeima nemokamai gauna trijų kambarių butą ir apie 260 arų žemės bei yra metams atleidžiama nuo bet kokių įmokų už būstą.

Remiantis minėtais vaizdo įrašais, į Sindziangą persikeliantiems vyresniems kaip 45 metų amžiaus žmonėms su trijų–penkių asmenų šeimomis suteikiamas keturių kambarių butas ir apie 460 arų žemės, jiems taip pat taikomos draudimo ir kitos lengvatos, vaikams valstybė garantuoja nemokamą 15 metų trukmės mokslą (lyginant su 9 metų nemokamu mokslu visiems likusiems).

Kituose socialiniuose tinkluose pasirodžiusiuose įrašuose haniai „agentai“ ragina kitus hanius keltis gyventi į šį regioną.

Palankias sąlygas migracijai užtikrina XPCC, kuri skatina hanių migraciją į Sindziangą nuo pat 1955 m., kai šis regionas buvo įkurtas.

Nuo 2010 m., kai, priėmus „Sindziango valdymo planą“, Vyriausybė pasišovė regione statyti naujus, daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų turinčius miestus, XPCC veikla pietiniame Sindziange, kur etniniu požiūriu dominuoja uigūrai, dar labiau išsiplėtė, rašo RFA.

Įgyvendinant minėtą planą, buvo pastatyti tokie miestai kaip Kukumkašas, Bašegimas, Tumšukas ir Aralas.

Aralą šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje XPCC pastatė ant buvusio uigūrų kaimelio. Remiantis Sindziango statistikos biuro duomenimis, 2015 m. 167 697 ir visų 179 214 miesto gyventojų buvo haniai, 6 036 – uigūrai, o 5 481 – kitų etninių grupių atstovai.

RFA uigūrų tarnyba neseniai aptiko Tumšuko komunistų partijos interneto svetainėje kovo 31 d. pasirodžiusį darbo skelbimą, kad ieškoma 40 naujų darbuotojų iš kitų regionų dirbti Sindziange.

Li Wei, kurio telefono numeris buvo nurodytas skelbimo apačioje, RFA sakė, kad darbo vietos skirtos tik „Kinijos gyventojams“ ir kad pateikti prašymą galima nuo balandžio 1 d. iki gegužės 1 d.

„Darbo užmokestis įprasto biuro administravimo lygio valstybės tarnautojams prasideda nuo 5 tūkst. juanių (apie 654 eurų) [per mėnesį], – aiškino jis. – Darbuotojui suteikiamas būstas, už kurį metus nereikia mokėti mokesčių, galima atsivežti visą šeimą.“

Papildoma nauda haniams

Kitas XPCC 3 skyriaus, 41 padalinio Produkcijos ir plėtros zonos Tumšuke dokumentas suteikia dar daugiau informacijos apie vadinamąją „2020 m. perkėlimo politiką, rašo RFA.

Rašte, pavadintame „Pirmenybinė politika naujai įdarbintiems naujakuriams“, valdžia aiškiai nurodo, kad ši politika taikoma visiems ne Sindziango gyventojams, nurodant tai kaip pirmutinį reikalavimą, norintiems dalyvauti šioje programoje.

Dokumente taip pat nurodoma, kad šeimos turėtų būti ne mažesnės kaip 3 asmenų ir kad persikėlimo į Sindziangą kriterijus atitinkančiam vyrui ar žmonai bus suteiktas 65 kvadratinių metrų dydžio gyvenamasis plotas. Tie, kas praėjus metams, nenorės įsigyti jiems suteikto būsto, galės jį nuomotis mažesne nei įprasta kaina.

Taip pat teigiama, kad tokių šeimų vaikams bus užtikrintas 12 metų trukmės nemokamas mokslas.

Kitą nei XPCC suteikiamas būstą įsigyti panorusiems migrantams, kaip teigiama dokumente, bus skiriama 50 tūkst. juanių (apie 6,5 tūkst. eurų) išmoka ir dar 40 tūkst. juanių (5,2 tūkst. eurų) įsikūrimui, rašo RFA.

Be to, kiekvienam darbuotojui yra numatyta 1 tūkst. juanių (apie 130 eurų) dydžio premija prie 4 tūkst. juanių (apie 520 eurų) dydžio darbo užmokesčio ir draudimas.

RFA neseniai kalbėjosi su hanių kilmės moterimi Yang Jie, paskelbusia hanius į Sindziangą keltis agituojančius vaizdo įrašus savo socialinio tinklo „Douyin“ paskyroje.

„Mes šešiese praėjusiais metais persikėlėme į Aralą iš Šiaurės Rytų Kinijos ir dabar aš reklamuoju persikėlimo programą, – aiškino Yang Jie. – Sindziange lengviau užsidirbti pinigų nei kitose Kinijos vietose... [bet] ar manote, kad tai daryčiau, jei vyriausybė man nemokėtų?“

Yang Jie teigė, kad savų santaupų persikeliant į Sindziangą jai neprireikė, ir papasakojo, kaip lengvai haniai gali atsikraustyti gyventi į šį regioną, atkreipdama dėmesį į tai, kad kandidatai gali telefonu atsiųsti reikiamų dokumentų kopijas, o patvirtinimo procesas užtrunka vos porą savaičių.

„[Migrantai] pajunta pirmenybinės politikos naudą dar prieš atvykdami į Sindziangą, – sakė ji. – Vyriausybė apmoka persikraustymo ir kelionės išlaidas. Kiekvienam asmeniui išmokama 1,2 tūkst. juanių (apie 160 eurų) kelionės išlaidoms ir dar paskirstoma po 500 juanių (apie 65 eurus) persikraustymo kaštams padengti. Vyriausybė taip pat apmoka keliones į buvusią gyvenamąją vietą aplankyti ten likusių giminaičių. Nuo tada, kai čia atvyko, jie neišleido nė cento [savų pinigų].“

Yang Jie RFA sakė, kad Arale ji nesunkiai uždirba nuo 7 tūkst. juanių (apie 910 eurų) iki 9 tūkst. juanių (1175 eurų) per mėnesį, be to, persikėlusi ji gavo 260 arų ploto vaismedžiais apsodintos žemės. Palyginimui, vidutinis mėnesinis atlyginimas Aksu prefektūroje 2017 m. siekė 5 274 juanių (apie 690 eurų).

„Visi, kas atvyksta į Aralą, yra haniai, uigūrų čia nėra, nes jie net ir norėdami negalėtų čia atsikraustyti,“ – aiškino ji, pridurdama, kad „toks yra reikalavimas, kad [čia atvykstantys žmonės] būtų haniai“.

„Arale saugu. Patikros punktai čia kas 500 metrų. Be to, vadas Xi Jinpingas ypatingai rūpinasi Aralo plėtra. Saugumas čia puikiai užtikrinamas. Iškvietus policiją, pareigūnai prisistato per minutę,“ – pasakojo moteris.

Demografinė inžinerija

Notingamo universiteto Jungtinėje Karalystėje istorijos profesorius Rianas Thumas RFA sakė, kad Kinijos Vyriausybė jau septynis dešimtmečius vykdo hanių perkėlimo į Sindziangą politiką, tačiau pastaruoju metu šios perkraustymo programos dėmesio centras šiek tiek pasikeitė.

„Iki, tarkim, pastarojo dešimtmečio daugelis persikėlėlių hanių kurdavosi šiaurinėje regiono dalyje, tokiuose centruose kaip [Sindziango sostinė] Urumčis, Šihedzi ir panašiai, – sako jis – Tačiau šiuo metu stebimos pastangos perkelti kuo daugiau kinų į regiono pietinę dalį, kur istoriškai daugumą sudaro etniniai uigūrai. Tai akivaizdžiausiai matoma naujuose dideliuose miestuose, kuriuos „Bingtuan“ pastatė vidury dykumos.“

R. Thumo teigimu, šis posūkis gyventojų perkėlimo politikoje turėjo „reikšmingą poveikį“ Sindziango demografinei pusiausvyrai, o pastaruoju metu „Douyin“ socialiniame tinkle pasirodę įrašai, anot jo, puikiai iliustruoja valdžios pastangas „padidinti persikėlėlių skaičių ir tyčia pakeisti gyventojų pusiausvyrą Pietų Sindziange.“

Tuo tarpu, kaip teigia profesorius, uigūrai siunčiami dirbti fabrikuose kituose Kinijos regionuose, prisidengiant neva savanoriška „skurdo mažinimo“ schema, kuri tik dar labiau keičia Sindziango gyventojų demografinę sudėtį, rašo RFA.

„Be abejo, visi žinome, kad dabartinė aplinka uigūrų regione nesudaro galimybių jiems pareikšti savo nuomonę,“ – aiškina R. Thumas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad šios etninės grupės nariai gyvena nuolatinėje baimėje, kad gali būti prievarta išsiųsti į vieną iš daugelio regione įsteigtų internuotų asmenų stovyklų, kur nuo 2017 m. balandžio valdžia jau yra uždariusi daugiau kaip 1,8 mln. uigūrų ir kitų islamą išpažįstančių mažumų atstovų.

„Todėl galima sakyti, kad vykdoma tęstinė didelio masto demografinės inžinerijos schema, numatanti naujakurių programą ir su ja susijusią priverstinio uigūrų iškeldinimo iš gimtųjų vietų politiką, – aiškina jis. – Ir labai panašu, kad pastaruosius 10 metų stebime postūmius šiose istoriškai uigūrų regiono širdimi laikytose vietose hanių naudai ar bent jau ta kryptimi.“

Ohajuje įsikūrusio Majamio universiteto geografijos profesorius Stanley Toopsas aiškina, kad masiškas gyventojų perkėlimas į Pietų Sindziango gali turėti neigiamą poveikį regiono ištekliams, kaip antai vandeniui, kurio ir taip trūksta.

„Žmonėms masiškai keliantis į Sindziango pietus... gali imti trūkti vandens [tokiose vietose kaip] Aksu, – sako jis. – Kai statomas naujas miestas, toks kaip Aralas ar Tumšukas, o Tarimo upėje yra tik tam tikras kiekis vandens, jei jis bus nukreiptas į Aralą, reiškia Aksu miestas jo negaus... Teks kažkokiu kitu būdu prasimanyti vandens.“

S. Toopsas teigia, kad vietos valdžia masiškai kasa giluminius šulinius, bet „vandens ten yra tik tiek, kiek yra“.

„Jei jiems pavyks rasti vandens, galbūt jo užteks 100 metų, galbūt 50, tačiau jis vis tiek kažkada baigsis, – aiškina profesorius. – Tai yra didelė problema Tarimo upės baseine ir Tarimo upėje.“

Šiuo metu uigūrai sudaro apie 45 proc. visų 24 mln. Sindziango gyventojų, kitaip tariant, jų šiame regione yra apie 10,5 mln., tuo tarpu hanių kilmės gyventojų skaičius nuo 5 proc. 1947 m. šiandien išaugo iki 40 proc., rašo RFA.