Pasaulyje

2020.04.25 18:32

COVID-19 grimasos Italijoje: streso lygis – aukštumose, šalis skaudžiai pajuto ir socialines krizės pasekmes

euobserver, LRT.lt 2020.04.25 18:32

Patyrusi daugiau kaip 22 tūkst. su koronavirusu susijusių mirčių ir išgyvenanti ilgesnį nei mėnesio karantiną, Italija skaudžiai pajuto ir socialines krizės pasekmes. Streso lygis šoktelėjo į neregėtas aukštumas.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EUobserver“ originalus kūrinys.

Išėjusieji iki parduotuvės be kaukės rizikuoja būti nulinčiuoti žodžiais. Gyventojai iš balkonų stebi gatvę ir kartkartėmis pakeiksnoja bėgikus ar net tėvus, vaikštančius su neįgaliais vaikais.

Ir, žinoma, karantinas neišvengiamai užaštrino įsisenėjusias problemas, tokias kaip smurtas artimoje aplinkoje ar perpildyti kalėjimai.

Gatvėse nejaukiai tylu. Tyla viešpatauja tvarkinguose ir švariuose Vičencos ir Padujos – dviejų turtingiausių Šiaurės Italijos miestų – senamiesčiuose. Remiantis tuo, ką Lombardijos, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos gyventojai telefonu papasakojo „EUobserver“, tas pat vyksta ir kitose Italijos provincijose.

Paolo yra pensininkas iš Padujos. Jis beveik kasdien išeina iš namų, kad nupirktų žmonai laikraštį.

„Prisimenu Italiją po karo. Ji buvo visiškai suniokota, buvome neturtingi ir alkani. Aš kaime gaudydavau sraiges ir varles, kad parneščiau šeimai bent kiek maisto. Tačiau žmonės nebuvo tokie išsigandę ir nervingi“, – pasakojo jis.

Remiantis Piepoli instituto ir Italijos psichologų asociacijos atliktu tyrimu, 8 iš 10 italų dėl karantino patiria stresą.

Šiuo metu Italijoje populiariausios grotažymės #IoRestoaCasa (liet. lieku namuose). Bet ką daryti tokiems kaip Amadou, kurie neturi namų?

2020 metai Italijos ekonomikai bus annus horribilis (liet. siaubingi metai). Milijonai italų jau dabar susiduria su finansinėmis problemomis, o vietos laikraščiai rašo apie eiles, nusidriekusias prie lombardų. Žmonės užstato laikrodžius, apyrankes ir kitus juvelyrikos dirbinius, kad įsigytų būtiniausių maisto produktų.

Benamių afrikiečių grupė ne vieną dieną gyveno parke šalia Vičencos geležinkelio stoties, šiuo metu likęs tik Amadou. Jis sako, kad kiti „išvažiavo į Veroną ar Milaną, nes ten lengviau susirasti maisto gatvėje“.

Šiuo metu Italijoje populiariausios grotažymės #IoRestoaCasa (liet. lieku namuose). Bet ką daryti tokiems kaip Amadou, kurie neturi namų?

Namų neturintys žmonės yra ypač pažeidžiami, sako „Amnesty International“ Italijos skyriaus atstovas spaudai Riccardo Noury.

„Rizika užsikrėsti jiems yra kur kas didesnė, o susirgę gali susidurti su kliūtimis ir negauti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų“, – aiškina jis.

Prastomis higienos sąlygomis gyvenantys migrantai, romai, R. Noury teigimu, taip pat priskiriami rizikos grupei, kaip ir „socialiai neapsaugoti darbininkai“. Juos karantino priemonės ypač skaudžiai paveikė, tačiau jie neturi reikiamos socialinės apsaugos – praradę darbo užmokestį, tokie darbininkai neturi teisė gauti ligos išmokų.

Įsibaiminusi ir vidurinioji klasė. Francesco (vardas pakeistas) yra jaunas verslo teisės specialistas.

„Mano advokatų kontoroje darbo vis mažiau, – pasakojo jis. – Partneriai sunerimę ir, jei jiems teks su kažkuo iš darbuotojų atsisveikinti, pirmieji būsime mes, jauniausieji.“

Francesco nesijaudina, kad gali pritrūkti maisto – jis gyvena su viduriniajai klasei priskiriamais tėvais, tačiau jam jau teko sumažinti išlaidas.

„Planavau šiais metais įsigyti naują automobilį, tačiau teko šios minties atsisakyti“, – sakė vaikinas.

Francesco tėvai planavo vykti atostogų į Nicą, tačiau greičiausiai liks namie.

Psichologas iš Padujos Luca Pezzullo specializuojasi nepaprastų situacijų sukeliamo psichologinio poveikio tyrimuose. Jo nuomone, italams pavyko gana gerai prisitaikyti prie karantino sąlygų.

Naujausi Italijos kovos su smurtu centrų paskelbti duomenys kelia nerimą.

„Šiuo metu pyktis ir nerimas labiausiai yra susiję su pragyvenimo šaltiniu, su netikrumu dėl darbo, dėl vaikų mokslų“, – aiškina jis.

Problemos sukelia nerimą, o nerimas pasireiškia nemiga, dirglumu ir agresyvumu – visa tai gali sukelti papildomų ginčų ir konfliktų.

Smurtas artimoje aplinkoje karantino metu

Moterims, gyvenančioms su smurtaujančiais vyrais ar partneriais, situacija ypač sudėtinga.

„Smurtas prieš moteris plačiai paplitęs, sudėtingas ir giliai kultūriniame lygmenyje Italijoje įsišaknijęs reiškinys, nors ir neiškrentantis iš bendro pasaulinio konteksto, – aiškina už lyčių lygybę kovojanti teisininkė ir nacionalinių kovos su smurtu centrų asociacijos „D.i.Re“ teisininkų koordinatorė Elena Biaggioni. – Ne karantinas sukelia smurtą artimoje aplinkoje. Smurtauti linkę asmenys smurtauja bet kokiomis sąlygomis. Problema yra tai, kad tokiomis aplinkybėmis, kai žmonės yra priversti užsidaryti namuose, situacija pablogėja.“

Be fizinio smurto, paplitęs ir psichologinis smurtas. „Smurtauti linkusiam vyrui susidariusi situacija yra ideali, tiesiog svajonės išsipildymas. Kuo auka yra mažiau judri, uždaryta vienoje vietoje, tuo lengviau ją kontroliuoti“, – priduria E. Biaggioni.

Naujausi Italijos kovos su smurtu centrų paskelbti duomenys kelia nerimą. Karantinas šalyje įvestas kovo 9 d., o nuo kovo 2 d. iki balandžio 5 d. pagalbos prašymų skaičius išaugo net 74 proc., lyginant su 2018 m. mėnesio vidurkiu.

Balkonuose tylu

Vargu ar šiuo metu balkonuose beišgirsite dainų, koncertų ar eilėraščių. Jie vis dažniau tampa vadinamųjų „Sceriffi da Balcone“ (liet. balkono šerifų) žvalgybos postais: kai kurie žmonės laiką leidžia informuodami policiją apie be kaukių vaikštančius asmenis, per dažnai šunį vedžiojančius kaimynus ar tėvus, vedančius negalią turinčius vaikus pasivaikščioti į parką.

Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Lombardijoje, žmonės sako, kad karantino taisykles pažeidžiantys asmenys tampa netinkamai koronaviruso krizę valdančių vietos politikų atpirkimo ožiais.

Anot psichologės ir psichoterapeutės Serenos Valorzi, kai žmonėms viskas gerai, jie sugeba įsijausti į kito žmogaus padėtį.

„Kur kas sunkiau išlaikyti blaivų protą ir būti empatiškam tuomet, kai užvaldo nemalonios emocijos, kaip antai pyktis, liūdesys ar nerimas, ir kai nepatenkinami svarbiausi emociniai poreikiai, tokie kaip laisvė ir saugumas, – aiškina ji. – O karantinas ir yra geriausias laisvės ir saugumo trūkumo pavyzdys.“

#IoRestoaCasa (liet. lieku namuose) netrukus gali tapti nekenčiamiausia Italijos grotažyme.

Žmonės vis sunkiau pakelia tai, ką daugelis vadina „namų kalėjimu“, tačiau tikriems kaliniams, kurių priskaičiuojama apie 58 tūkst., situacija dar liūdnesnė. Perpildytos įkalinimo įstaigos jau ne vienerius metus yra viena rimčiausių Italijos kalėjimų sistemos problemų.

„Dar iki koronaviruso protrūkio nuteistieji skundėsi, kad beveik nėra galimybių mokytis, – teigia Romoje įsikūrusios įkalinimo sąlygas stebinčios asociacijos „Antigone“ koordinatorius Alessio Scandurra. – Dabar jie nerimauja dėl tikimybės užsikrėsti naujuoju virusu.

Svarbiausių apsaugos nuo infekcijos priemonių – muilo ir kaukių – užtenka toli gražu ne visiems.“

#IoRestoaCasa (liet. lieku namuose) netrukus gali tapti nekenčiamiausia Italijos grotažyme.