Pasaulyje

2020.04.24 18:35

Elektrinės apylinkėse įsiplieskę gaisrai sugriovė idėją apie saugų Černobylį?

Hromadske, LRT.lt 2020.04.24 18:35

Vos prieš keletą mėnesių atrodė, kad Černobylyje jau negali atsitikti nieko blogo. Turizmo apimtys augo – dar 2019 m. birželį viena turizmo agentūra pranešė apie 40 proc. išaugusį rezervacijų skaičių. Netrukus po to prezidentas Volodymyras Zelenskis pavedė Vyriausybei plėtoti prekės ženklą „Saugus Černobylis“. Bet pažvelgus vos devynis mėnesius pirmyn, viskas toli gražu nebeatrodo taip tobula.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Hromadske“ originalus kūrinys.

Liepos mėnesį valstybės vadovas asmeniškai atidarė naują Černobylio elektrinės apsauginę arką, kuri, buvo skelbiama, bus naudojama net šimtą metų. Vienas iš tuo metu V. Zelenskio įvardintų uždavinių buvo padidinti finansavimą, kad Černobylio zonoje būtų užtikrinta reikiamo lygio priešgaisrinė sauga.

Tačiau būtent gaisras visas šias pastangas pavertė niekais. Neįžengė į rinką ir žadėtos bei ilgai lauktos pigių skrydžių bendrovės, tokios kaip „Ryanair“.

Agentūros „Chernobyl TOUR“ vadovo Jaroslavo Jemeljanenkos teigimu, maždaug trečdalis ekskursijų į Černobylį metu turistų lankytų vietų yra sunaikinta ir prarasta visiems laikams.

Jau nekalbant apie tai, kad gresianti pasaulinė ekonominė krizė neišvengiamai paveiks visus, taip pat ir tuos, kurie, pasižiūrėję daug liaupsių sulaukusį 2019 m. pasirodžiusį HBO serialą, savo akimis panoro pamatyti Černobylio zoną. Tad turizmo sektorius neišvengs pokyčių.

Dar viena ukrainiečių pamėgta pigių skrydžių bendrovė – vengrų „Wizz Air“ – atsisako penktadalio darbuotojų (atleidžia 1 tūkst. žmonių) ir iki 22 proc. mažina vadovų, pilotų ir įgulos narių atlyginimus. Oro bendrovei „Lufthansa“ priklausančios pigios oro linijos „Germanwings“ savo planus jau pakoregavo.

Koronaviruso pandemijai sustabdžius keliones visame pasaulyje, o miškų gaisrus sukėlusiems padegėjams sunaikinus didesnę dalį turistus viliojusių įžymybių, nepanašu, kad ši turistų pamėgta kryptis artimiausiu metu atsigautų.

Agentūros „Chernobyl TOUR“ vadovo Jaroslavo Jemeljanenkos teigimu, maždaug trečdalis ekskursijų į Černobylį metu turistų lankytų vietų yra sunaikinta ir prarasta visiems laikams. Tarp jų ir sovietinių laikų slėptuvės su tradiciniais piešiniais bei autentiški kaimeliai, atspindintys čia gyvenusių žmonių buitį. Liepsnos nepasigailėjo net ir metalinių objektų.

Ekologas įsitikinęs, kad klimato kaitos klausimą, ar gali kilti gaisras, pakeitė klausimas, kada jis kils.

Tačiau, J. Jemeljanenkos teigimu, yra ir šiokia tokia šviesa tunelio gale – pagrindiniams objektams kol kas pavyko gaisrų išvengti.

Tačiau po to, kai balandžio 14 d. galų gale pasisekė užgesinti pirmąjį Černobylio gaisrą – tam labai pasitarnavo į Ukrainą atėję lietūs – balandžio 16 d. sulaukėme prastų žinių. Smėlio audra pakėlė vis dar rusenančius pelenus ir netoli Černobylio įsiplieskė dar vienas gaisras.

Vietos ekologo Deniso Višnevskio teigimu, pastarojo meto įvykiai rodo, kad „šiai zonai reikia naujos vizijos“ ir naujos priešgaisrinės strategijos. Dėl besniegės žiemos ir itin sauso pavasario, gaisro grėsmė išlieka. Ekologas įsitikinęs, kad klimato kaitos klausimą, ar gali kilti gaisras, pakeitė klausimas, kada jis kils.

Jo mintis patvirtina ir Ukrainos mokslų akademijos (NASU) akademikas Jevhenijus Jakovlevas. Jis atkreipia dėmesį į labai žemą gruntinio vandens lygį, dėl kurio padidėja tikimybė, kad dirvožemis gali užsidegti.

Apsaugos funkcijos kontrolės Černobylio zonoje vadovas Mychailo Baitala įsitikinęs, kad padidėjusio radiacijos fono grėsmės ne tiesiogiai paveiktose teritorijose nėra. Tai patvirtino ir NASU informatikos departamento ekspertas Ivanas Kovalecas, kuris visgi pripažįsta, kad oro tarša Ukrainoje ir ypatingai Kijeve yra padidėjusi, lyginant su likusia Europa, nors ši problema nėra nauja ir pastarojo meto įvykiai ją tik dar labiau išryškino.