Pasaulyje

2020.04.24 12:41

Lietuvos europarlamentarai: koronaviruso krizė gali vesti prie bendresnės ES sveikatos sistemos

Andrius Balčiūnas, LRT.lt 2020.04.24 12:41

Lietuvos europarlamentarai surengtoje spaudos konferencijoje kritikavo Lietuvos valdžios veiksmus koronviruso pandemijos akivaizdoje ir neefektyvų finansinį pagalbos planą. Jie pabrėžė, kad dabar ES turi sutelkti dėmesį, kad pagalbos priemonės užtikrintų ilgalaikę naudą ir išsaugotų įsipareigojimą tapti žaliuoju žemynu.

2 trln. eurų planas

Europos Vadovų Taryba ketvirtadienį susitarė dėl 540 mlrd. eurų dydžio ekonomikos gelbėjimo paketo, tačiau valstybių atstovai ir toliau nesutaria, ar ES turėtų sukurti bendrą skolinimosi mechanizmą – vadinamąsias koronabligacijas.

Tiesa, bent jau Europos Parlamente, priešprieša tarp skirtingas stovyklas palaikančių politikų rimsta, o bendras Bendrijos pagalbos planas, susijęs su daugiamečiu biudžetu, galėtų siekti ir 2 trln. eurų, teigia Europos liaudies frakcijos narys Andrius Kubilius.

Anot jo, ES pietų pietų valstybės nori, kad lėšos atsigavimui būtų skiriamos piniginių dovanų principu, o šiaurinės šalys, lyderiaujamos Vokietijos ir Nyderlandų, pasisako už paskolų teikimo principą.

„Apie tai daug šneka ir (Europos Komisijos) pirmininkė Ursula von der Leyen, ji lankėsi ir pas mus frakcijoje, atrodo, kad čia su įvairiais svertiniais instrumentais bus daroma didelė finansinė inžinerija“, – sako A. Kubilius.

Koronaobiligacijų mechanizmui pritaria ir „Renew Europe“ frakcijos narys Petras Auštrevičius, nes tokiu atveju Lietuva galėtų laimėti pasinaudodama veikiausiai pritaikytu aukštesniu kreditingumo reitingu.

„Kas man iki galo nesuprantama, kodėl Lietuva laikėsi rezervuotos pozicijos dėl bendrų obligacijų leidimo, juk kalbame ne apie buvusių skolų dengimą. (...) Manau, visiškai pagrįsta kalbėti apie bendrų obligacijų leidimą, tai būtų gera priemonė“, – sakė P. Auštrevičius.

Nepaliks žaliojo kurso

Anot europarlamentarų, dabar svarbiausia užtikrinti, kad ekonomikos gelbėjimo priemonės nenukryptų nuo ES politikos prioritetų ir ambicingo tikslo tapti žaliuoju žemynu. Anot Žaliųjų frakcijai/Europos laisvajam aljansui priklausančio Stasio Jakeliūno prie to jau yra dirbama, siekiant ekonomiką pakreipti ekologijos keliu.

Anot J. Oleko, reikėtų užtikrinti ir procesus, kad lėšos pasiektų skurdžiausiai gyvenančius žmones, jiems galėtų būti teikiamos tiesioginės išmokos. Tuo tarpu P. Auštrevičius teigė manantis, jog dėmesį reikia skirti ne tik žaliajam kursui, bet ir skaitmenizacijai.

„Lietuva turėtų būti paruošusi strategiją, kaip investicijas nukreipti būtent ten“, – sako EP narys.

Lietuvos ekonomikos pastangas gaivinti ekonomiką europarlamentarai vertina kritiškai. „Valdžia sukūrė daug lūkesčių, bet dėl sudėtingos tvarkos, bankinės sistemos nelankstumo, konservatyvumo, prarandame ekonominį potencialą. Ir šioje srityje Lietuva pateikti savęs kaip pavyzdžio negalėtų“, – teigia P. Auštrevičius.

Koordinuoti mediciną

ES įtaka sveikatos apsaugos srityje yra ribota, daugelis prerogatyvų priklauso nacionalinėms valdžioms.

Bet ši pandemijos krizė, anot Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nario Juozo Oleko, gali suteikti galimybę ES narėms labiau koordinuotai veikti sveikatos apsaugos srityje, vykdyti bendrus mokslinius tyrimus, kurti vakcinas ir pan.

„Reikia bendro europinio plano, (...) bendro Europos piliečių skiepijimo plano, kad tokia pandemija būtų užkardyta. (...) Visuomenės sveikatos platesnis supratimas ir didesnis pajėgumų perdavimas ES, to labai reikia“, – sako europarlamentaras, kuriam pritarė ir A. Kubilius.

Reagavo per lėtai

Europarlamentarai pripažino, kad ES yra pelnytai kritikuojama per lėtai reagavusi į koronaviruso pandemiją, todėl iniciatyvą į savo rankas perėmė nacionalinių valstybių sostinės.

„ES subyrėjo į 27 valstybių dalis, vėliau Briuselis atsiėmė iniciatyvą, ėmė siūlyti bendrus sprendimus, derinti atskirtų valstybių, regionų interesus. (...) Blogai, kad Briuselis pavėlavo su iniciatyvomis (...) mums galbūt reikėtų šito vengti ateityje“, – sako P. Auštrevičius.

Tačiau A. Kubilius nurodo, kad reakcija buvo greitesnė nei per 2008 m. finansinę krizę ir šįkart Bendrija itin greitai pristatė finansinės pagalbos siūlymus.

Europarlamentarų kritikos sulaukė ir Lietuvos valdžios veiksmai. Anot J. Oleko, pirminė Lietuvos valdžios reakcija į koronavirusą buvo sumišusi: „Vėliau pradėjome per griežtai daryti, dabar reikia žiūrėti, gal kai kur, kur reikia, gal būtų pritaikytos ir griežtesnės, bet kitur (...) galėtume būti lankstesni.“

„Nereikėjo Lietuvos atstovams slėpti pradžioje, kad trūksta visų priemonių (...) Lietuvoje buvo bandoma slėpti, aiškinti, kad nereikia tų kaukių ir pan. Turbūt čia patyrėme nuostolių, kurių kitos šalys išvengė“, – sakė A. Kubilius.