Pasaulyje

2020.04.24 09:27

Armėnai karantino sąlygomis paminėjo 105-ąsias genocido metines

BNS2020.04.24 09:27

Visoje Armėnijoje ketvirtadienį buvo išjungtas gatvių apšvietimas, šaliai minint armėnų genocido paskutiniais Osmanų imperijos gyvavimo metais metines, o valstybės vadovas Armenas Sargsianas pripažino, kad dėl koronaviruso epidemijos šalyje galiojantis karantinas pakeitė tradicinį šios armėnų tautos tragedijos paminėjimą.

Sostinėje kasmet balandžio 23-iąją tradiciškai rengiamos eitynės su deglais šįmet buvo atšauktos, taip pat buvo uždarytas priėjimas prie genocido memorialo Jerevane.

105-osios tragedijos metinės „minimos laikantis protokolo, kurį mums primetė [koronaviruso] pandemija“, sakė prezidentas A. Sargsianas.

„Nuolat ir visur, kur bebūtume pasaulyje, atmename mūsų aukas“, – sakė jis.

Vietoje tradicinių genocido dienos minėjimo renginių ketvirtadienio vakarą visoje Armėnijoje buvo išjungtas gatvių apšvietimas ir skambėjo bažnyčių varpai.

Pliaupiant pavasariniam lietui Jerevaną apgaubė tamsa. Miesto gyventojai savo namuose taip pat išjungė šviesą, o daugelis ant palangių pastatė degančias žvakes ar telefonus su įjungtais žibintuvėliais.

Armėnijoje iki šiol nustatyti 1 523 koronaviruso infekacijos COVID-19 atvejai, 24 žmonės mirė. Praėjusį mėnesį šalyje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis ir įvestas visuotinis karantinas, siekiant sustabdyti viruso plitimą.

Armėnai tvirtina, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais, byrant Osmanų imperijai, ir siekia, kad šios žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos genocidu.

Armėnų genocidą jau yra pripažinusios apie tris dešimtis valstybių.

Turkija ginčija tokią įvykių interpretaciją. Anot jos, aukų skaičius yra išpūstas, o dauguma žuvusiųjų buvo pilietinio karo aukos. Ankara tvirtina, kad apie 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš savo valdytojus osmanus.

Jerevanas seniai reikalauja, kad Ankara sumokėtų piniginę kompensaciją ir atkurtų nuosavybės teises genocido, kurį armėnai vadina Didžiuoju nusikaltimu, aukų palikuoniams.

Prezidentas A. Sargsianas sakė, kad „armėnų genocido pripažinimas ir jo pasekmių pašalinimas yra Armėnijos, armėnų tautos ir viso regiono saugumo klausimas“.

Penktadienį ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Armėnijos apaštališkosios bažnyčios vadovas katalikosas Karekinas II padės gėlių prie genocido memorialo Jerevane.