Pasaulyje

2020.04.23 17:59

Baltarusijos politologė: net jei žmonės nepritartų Astravo AE, jų niekas neklausytų

Ana Daukševič, Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt2020.04.23 17:59

Lietuva, kaip ir Europos Sąjunga (ES) pasiūlė pagalbą su koronavirusu kovojančiai pandemijai. Tačiau būtina užtikrinti, kad ji tektų būtent medikams, o ne būtų iššvaistyta kitur, LRT RADIJUI teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologė iš Baltarusijos Tatjana Čulickaja. Ji pabrėžė, kad baltarusiai prisimena Černobylio AE padarinius ir žino Lietuvos kritiką dėl Astravo AE, bet gyventojų nuomonė niekam nerūpi.

Ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vaizdo ryšiu kalbėjosi su Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka. Tai buvo pirmasis Lietuvos ir Baltarusijos prezidentų pokalbis po 10 metų pertraukos.

Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį pasiūlė Baltarusijos prezidentui A. Lukašenkai Lietuvos paramą medicinos priemonėmis kovojant su koronaviruso pandemija, tačiau išsakė susirūpinimą dėl Astravo atominės elektrinės, pranešė jo patarėja.

Politologės T. Čulickajos teigimu, Lietuvos ir Baltarusijos santykiai per pastaruosius kelerius metus tapo gana įtempti. Pasak jos, visų pirma tai susiję su Astravo atominės elektrinės statybomis.

„Tai tik pablogino šalių santykius. Tačiau tuo pačiu turime suprasti, kad kaimyninės šalys ir toliau bendrauja, pirmiausia ekonominėje sferoje. Kai kalbame apie tranzitą, jis kaip vyko taip ir vyksta.

Kaip suprantu, šiandien prezidentai taip pat kalbėjo apie glaudų bendradarbiavimą transporto srityje. Kalbėta apie galimybes netrukdomai vykdyti prekių judėjimą. Labai svarbu sukurti geras sąlygas tiek Lietuvos, tiek ir Baltarusijos vežėjams“, – teigia ji.

Koronavirusą Baltarusijoje vertina atsargiai

Pašnekovė akcentuoja ir koronaviruso temos svarbą. Kadangi Baltarusija iki šiol neuždarė savo sienų, jos teigimu, šalis tapo savotišku koridoriumi valstybėms siekiant sugrąžinti į tėvynę savo piliečius. Tačiau vis tiek galime stebėti Lietuvos ir Baltarusijos santykių jei ne blogėjimą, tai bent jau išliekančią įtampą, sako ji.

„Šio mėnesio pradžioje visi galėjome girdėti ne itin mielą Lietuvos ir Baltarusijos prezidentų apsikeitimą nuomonėmis. Tuomet prezidentas G. Nausėda pasakė, kad negalima pasitikėti Baltarusijos skleidžiama informacija apie koronavirusą, o prezidentas A. Lukašenka pareiškė, jog Lietuva turėtų rūpintis savo problemomis, kurių esą ir taip pakanka“, – aiškina politologė.

T. Čulickaja tikina atsargiai vertinanti informaciją apie tai, kad koronaviruso padėtis Baltarusijoje gerėja, nes ji išlieka labai sudėtinga.

„Lieka problemų su Baltarusijos pateikiama statistika. Iš socialinių tinklų, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių žinome, kad medikai ne visuomet diagnozėje nurodo koronavirusą. Neretai nurodoma, kad žmogus susirgo plaučių pneumonija, todėl realūs susirgimo skaičiai tikrai gali būti didesni. Taip, didesni jie gali būti ir kitose šalyse, bet Baltarusijos atveju mes kalbame apie informacijos slėpimą“, – akcentuoja ji.

Ji sutinka, kad pagalba Baltarusijai kovojant su koronavirusu yra be galo reikalinga. Jos aiškinimu, Lietuvos kaimynė, kaip ir likusios šalys, nebuvo pasiruošusi artėjančiai grėsmei. Baltarusijoje nepakanka medicinos apsaugos priemonių, tačiau, pasak politologės, apie tai viešai nekalbama.

„Reikalinga tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos pagalba. Tačiau man kyla vienas klausimas – jei bus teikiama pagalba, o jau žinau, kad Europos Sąjunga jau apie tai paskelbė, ką ji pasieks? Svarbu, kad pagalba būtų skirta medicinos sričiai ir nebūtų iššvaistyta kokiems nors kitiems dalykams, renginiams.

Nenoriu spekuliuoti, tačiau Baltarusijoje iki šiol planuojama rengti gegužės devintosios paradą. Todėl svarbu, kad visos lėšos, kurios patektų į Baltarusijos biudžetą, būtų tikslingai paskirtos ir nukreiptos į mediciną, o ne į paradus ar kitus Lukašenkos sumanymus“, – pabrėžia pašnekovė.

Vertindamas koronaviruso padėtį Baltarusijoje, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Vytis Jurkonis sako, kad šiuo metu afišuojami užsikrėtimo šalyje skaičiai yra žemutinė riba, o pagrindo manyti, kad skaičiai didesni, yra.

„Gerokai prieš paskelbiant oficialius duomenis buvo signalų, kad yra tam tikri COVID-19 židiniai Vitebsko regione, kad yra nurašomos mirtys pneumonijai.

Tai režimo valstybė, nepasižyminti dideliu skaidrumu, todėl, natūralu, kad abejonių yra. [...] Pastarosiomis dienomis buvo gana ryškus šuolis, rodantis, kad krizė gilėja“,– pažymi V. Jurkonis.

Visuomenės nuomonės nepaisoma

Astravo atominė elektrinė išlieka viena pagrindinių nesutarimų tarp Lietuvos ir Baltarusijos priežasčių. Paklausta, kaip patys baltarusiai vertina statomą jėgainę ir kitų valstybių baimes, susijusias su jos statybomis, T. Čulickaja sako, kad nuomonių yra įvairių.

„Teigiamai elektrinės statybas vertina žmonės, gyvenantys regione, kur ji veiks ir juolab pačiame Astrave. Jie džiaugiasi dėl atėjusių investicijų, infrastruktūros išplėtimo. Astravo ir to regiono žmonės atominę elektrinę vertina kaip gerbūvio šaltinį, darbo vietas.

Tačiau tiek Minske, tiek kitose miestuose jaučiama baimė. Baltarusiai dar prisimena Černobylio katastrofą. Be to, žmonės, kurie domisi politika, žino, kad kitos šalys, tarp jų ir Lietuva, turi nuogąstavimų dėl mūsų atominės elektrinės“, – LRT RADIJUI komentuoja T. Čulickaja.

Deja, visuomenės nuomonės Baltarusijoje nėra paisoma. Net jei gyventojai griežtai pasisakytų prieš elektrinės statybas, valdžia nuspręs ją įjungti ir tai padarys, patikina politologė.

„Neseniai stebėjome dar vieną bandymą atominėje elektrinėje, kuris buvo pripažintas sėkmingu. Pirmojo energetinio bloko paleidimas planuojamas ir toliau ir to atsisakyti nežadama. Žinau, kad Baltarusijos ekologai rašė peticiją, kurioje nurodė, kad dabar, pasauliui kovojant su koronavirusu, bus labai sudėtinga užtikrinti tarptautinę elektrinės paleidimo kontrolę.

Buvo prašoma atidėti elektrinės paleidimo planus, tačiau jokie sprendimai priimti nebuvo. Todėl padėtis yra sudėtinga. Ją privalo atidžiai stebėti tiek Lietuva, tiek likusi tarptautinė bendruomenė, nes Baltarusija ir toliau įgyvendina Rusijos planus. Juk atominė elektrinė statoma už Rusijos pinigus“, – pastebi pašnekovė.

Tai, kad pokalbio metu buvo paliesta Astravo tema ir G. Nausėda išsakė griežtą Lietuvos poziciją šiuo klausimu, V. Jurkonis vertina teigiamai.

„Manau, kad reikia tai signalizuoti ir oficialiam Minskui, kad jis nesupranta, jog, nepaisant ekonominio bendradarbiavimo ir siūlomos pagalbos pandemijos kontekste Lietuvos pozicija dėl Astravo nesikeičia“, – aiškina jis.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.