Pasaulyje

2020.04.26 12:37

Kinijos cenzūra tampa pasaulio problema: prisidėjo prie pandemijos, baugina ir kuria „Pekino megafoną“

LRT.lt 2020.04.26 12:37

Kinija buvo griežtai sukritikuota naujausiuose pasauliniuose spaudos laisvės reitinguose. Nuslėpta informacija apie koronavirusą turėjo rimtų pasekmių žmonių sveikatai ne tik šalyje, bet ir visame pasaulyje, rašo „Deutsche Welle“.

Spaudos laisvės padėtis Vidurio ir Rytų Azijoje apgailėtina. Organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) paskelbtame metiniame spaudos laisvės indekse šis regionas nuspalvintas vien tik raudona spalva, kuri reiškia, kad situacija daugelyje regiono šalių yra „prasta“. Tačiau net ir čia Kinija išsiskiria kaip didžiulė juoda dėmė. Ji jau seniai įsitvirtinusi šalių, kuriose spaudos laisvės padėtis yra „labai prasta“.

Antrus metus iš eilės Kinija yra ketvirta nuo galo (177 pozicijoje), 2018 m. smuktelėjusi net žemiau Sirijos. RSF duomenimis, sunkiau nei Kinijoje žurnalistams yra tik Šiaurės Korėjoje (180), Turkmėnistane (179) ir Eritrėjoje (178).

Žemą šalies reitingą lemia Vyriausybė, geležine ranka užgniaužusi informacijos kanalus ir pasiruošusi cenzūruoti bei įkalinti bet kurį, kalbantį ne tai, ką ji nori girdėti, rašo „Deutsche Welle“.

Susidūrusi su koronaviruso krize, Kinija sulaukė dar griežtesnės RSF kritikos. Iki pandemijos Kinija buvo kritikuojama už pastangas slopinti ir kontroliuoti šalies vidaus ir užsienio informaciją. Tačiau šiuo metu brėžiama tiesioginė sąsaja tarp Kinijos lyderio Xi Jinpingo taikomos cenzūros ir žalos, kurią ji gali padaryti žmonių sveikatai.

Koronaviruso krizė

„Kinijos taikoma cenzūra nuo šiol kelia grėsmę visiems ir į tai būtina atkreipti dėmesį, – sako RSF biuro vadovas Rytų Azijai Cedricas Alviani. – Be jokios abejonės yra glaudus ryšys tarp režimo ir cenzūros ir faktas, kad pirmaisiais epidemijos mėnesiais buvo stengiamasi nuslėpti informaciją, tai puikiai įrodo.“

C. Alviani pažymi, kad tą dieną (kovo 11 d.), kai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė apie COVID-19 pandemiją, Kinija savo socialinėse platformose ir mobiliosiose naujienų programose cenzūravo ilgą sąrašą su virusu susijusių raktinių žodžių, tokiu būdu apsunkindama žmonėms keitimąsi informacija internete, rašo „Deutsche Welle“.

„Kurčias ir aklas“

Yra pavyzdžių ir iš anksčiau. Ne vienam Uhano gydytojui, dar 2019 m. pabaigoje bandžiusiam skambinti pavojaus varpais dėl viruso, įskaitant ir bene geriausiai žinomą Li Wenliangą, valdžia liepė liautis skleisti gandus.

Vasarį Kinijos žurnalistas Qianas Gangas analizavo oficialų Kinijos komunistų partijos Centrinio komiteto leidinį „Liaudies dienraštis“. Nepaisant to, kad tuo metu virusas jau kelias savaites siaubė Uhaną, leidinyje buvo tęsiamas propagandinių straipsnių ciklas apie tai, kaip Xi Jinpingas lankėsi paprastų žmonių namuose, visiškai ignoruojant COVID-19 temą, rašo „Deutsche Welle“.

„Tačiau ir pastaruosius du mėnesius Kinijai grumiantis su neregėto masto sveikatos priežiūros krize ir vis aštrėjant diskusijoms apie tai, kokį vaidmenį informacijos slėpimas suvaidino pradiniame koronaviruso protrūkio etape, „Liaudies dienraštis“ lieka „kurčias ir aklas“, – rašė jis Honkonge vykdomam Kinijos žiniasklaidos projektui.

Tarptautiniai padariniai

Kinijos pastangos cenzūruoti informaciją apie vidaus reikalus turi įtakos ne vien tik šalies piliečiams. Dėl nuslėptų duomenų apie koronaviruso protrūkio mastą ir rimtumą, likęs pasaulis laiku nesureagavo į problemą ir virusui buvo leista išplisti, rašo „Deutsche Welle“.

„Kinijos atveju koronaviruso protrūkis atskleidė svarbiausią pamoką, kurią turėjome išmokti šios krizės akivaizdoje – cenzūra Kinijoje turi poveikį ne vien šalies gyventojams, – sako C. Alviani. – Ji kelia grėsmę visiems planetos gyventojams.“

Tokios pat nuomonės laikosi ir JAV įsikūrusio tyrimų instituto „Freedom House“ vyresnioji analitikė Kinijos, Honkongo ir Taivano klausiamais Sarah Cook.

„Kontroliuodami turinio sklaidos kanalus jie kontroliuoja ir tą informaciją, kuri išeina už Kinijos ribų. Tokiu būdu nuo jų priklauso, kas bus rodoma per televiziją Afrikoje ir kitose vietose ir kokia informacija žmonės galės dalintis,“ – sako ji.

S. Cook teigimu, Kinijos taikoma cenzūra didžiausią problema sukelia valstybėse, kuriose Kinija siekia sustiprinti savo įtaką. Šių metų pradžioje analitikė paskelbė ataskaitą apie šalies pastangas daryti įtaką užsienio valstybių žiniasklaidai, pavadindama ją „Pasauliniu Pekino megafonu“, rašo „Deutsche Welle“.

Joje akcentuojamos Kinijos pastangos nukreipti valstybinės žiniasklaidos turinį užsienio naujienų agentūroms, kontroliuoti Kinijos socialinės žiniasklaidos kanalus, skleisti melagienas, supirkti įvairių pasaulio šalių žiniasklaidos agentūrų akcijas ir net pasinaudoti savo diplomatais, siekiant įbauginti žurnalistus bei naujienų agentūrų vadovus.

„Tokia pati taktika, kokią Kinija naudoja šalies viduje, pritaikoma ir užsienio žiniasklaidai, pirmiausia, turiniui kinų kalba, – aiškina S. Cook. – Kalbant apie žiniasklaidą ir spaudos laisvę, greičiausiai tai ir yra didžiausi pažeidimai.“

Atgal į įprastą gyvenimą?

RSF nesitiki, kad artimiausiu metu, net ir pasibaigus koronaviruso krizei, Kinijos žiniasklaidos laisvės fronte kas nors keisis. Vis dar įkalinta daugiau kaip 100 žurnalistų ir tinklaraštininkų. „Kinijoje situacija normalizavosi ir šalies valdžia vėl turi visas galimybes kontroliuoti ir riboti spaudos laisvę,“ – pastebi C. Alviani.

Tačiau lieka neaišku, kiek Kinijai pavyks susigrąžinti turėtas pozicijas, skleidžiant jai priimtiną naratyvą užsienyje. Jei jos pastangos bus vaisingos, juoda dėmė RSF žemėlapyje gali tapti dar tamsesnė, rašo „Deutsche Welle“.