Pasaulyje

2020.04.23 09:40

Europos Sąjungos išbandymas: ar lyderiams pavyks susitarti dėl bendrų pastangų gelbėti šalis?

Edvardas Špokas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.04.23 09:40

Europos Sąjungos lyderiai vaizdo ryšiu tarsis, kaip gaivinti koronaviruso krizės krečiamą ekonomiką.

Valstybių vadovai turėtų sutarti, kad dalis kito septynerių metų Bendrijos biudžeto bus panaudotas kaip ekonomikos gaivinimo fondas. Tačiau Briuselio pareigūnai sako, kad šalys narės nesutaria, ar pagalba iš Briuselio turėtų būti teikiama kaip subsidija, ar kaip paskola, kurią reikėtų grąžinti.

Žinios. Atsidaryti leista ir knygynams: nors internetinė prekyba knygomis išaugo, ji neatstoja pardavimų knygyne

Kasdien vis ilgesnės eilės tįsta prie prie labdaros valgyklos Sicilijos sostinėje Katanijoje. Ir iki krizės neturtingą regioną karantinas paveikė dar labiau. Prognozuojama, kad Italijos ekonomika susitrauks labiau nei kitų Bendrijos šalių – maždaug 9 procentais.

„Negalime valgyti, viskas sustojo. Kaip mums valgyti? Turime eiti čia. Tai problema. Mes sužlugdyti“, – sako Katanijos gyventojas Francesco Privitera.

Italijos Vyriausybė ekonomikai gaivinti žada 75 mlrd. eurų. Bet tai reiškia sunkią naštą šalies biudžetui ir premjeras prašo Europos supratimo.

„Nebus, kad vieni laimės, kiti pralaimės. Esu įsitikinęs, kalbant apie Europą, arba visi laimėsime, arba visi pralaimėsime“, – sako Italijos premjeras Giuseppe Conte.

Prancūzijoje daugiau nei pusė arba per 10 milijonų privataus sektoriaus darbuotojų paprašė valstybės paramos per laikino nedarbingomo programą. Iš dešimties, šešios įmonės nedirba. Ir skaudžiausiai ekonomines koronaviruso pasekmes jaučiančios Italija, Ispanija ir Prancūzija nenusisuka nuo siūlymo eurozonai skolintis bendrai – leidžiant koronaobligacijas.

Tačiau joms nepavyksta perkalbėti turtingųjų šiaurės šalių, ypač Nyderlandų ir Vokietijos.

Vokietijos opozijcijoje esantys žalieji ragina labiau paremti pietus. Berlynas sutiko tik su Europos Komisijos siūlymu panaudoti Bendrijos biudžetą skolinant pinigus šalims narėms. Tačiau kaip tai veiks neaišku.

„Yra priemonė, pagal kurią paskolos šalims gali būti suteikiamos garantuojant kitoms narėms, ir jos trumpuoju laikotarpiu gali būti naudojamos darbo užmokesčiams finansuoti. Vokietija ne tik nori solidariaii elgtis, bet ir rodo solidarumą, bet tai turi atitikti galiojančias sutartis“, – sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Bet tai nėra tas pats ko nori pietinės bendrijos šalys. Be to, nesutariama ar tai būtų kaip paskola, ar kaip negražinama subsidija. Bendrijos lyderiai šiandien spręs kokio dydžio turėtų būti ilgalaikis pagalbos fondas.

„Bendras Europos atsakas yra gerokai didesnis nei 3 trln. eurų. Tai didžiausias atsakas visame pasaulyje. Tačiau suprantame, kad reikės daugiau. Gerokai daugiau. Nes laukia ilgas kelias, o rytoj pasaulyje atrodys visiškai kitoks nei šiandien“, – teigia Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Pandemijos sukelta krizė dar labiau išryškino atotrūkį, tarp skurdesnių Bendrijos pietų ir turtingesnės šiaurės. Pietūs mano, kad didesnį solidarumą susiejo su egzistenciniu Bendrijos pasirinkimu. Šiaurė nenori užsikrauti papildomos finansinės naštos.

Tad Europos vienybei trečiadienio maldą skyrė ir popiežius Pranciškus.

„Laikais, kai mums labai reikia mūsų, tautų, vienybės, melskimės už Europą, kad ji sugebėtų išlaikyti tą vienybę, tą brolišką vienybę, apie kurią svajojo Europos Sąjungos įkūrėjai“, – sako popiežius.

Per Velykas Pontifikas perspėjo Europos Sąjungą, kad jai gresia žlugti, jei nesutars, kaip skatinti atsigavimą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt